- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- A-1291-556/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02069-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atstovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių Pataisos namų-atvirosios kolonijos, 11 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio buvo laikomas Pravieniškių PN- AK 2 sektoriuje, 16 būryje, 2 brigadoje, kurios plotas 51,94 kv. m. Iki 2016 m. birželio 1 d. minėtoje brigadoje gyveno 24 nuteistieji, todėl pareiškėjui teko 2,2 kv. m ploto. Nuo 2016 m. birželio 1 d. gyveno 16 nuteistųjų ir pareiškėjui teko 3,3 kv. m ploto. Gyvenamąjį plotą taip pat mažino jame esantys baldai ir kitas inventorius. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jam nebuvo išduotos užuolaidos, laisvės atėmimo įstaigoje nepakako taburečių, spintelių, spintų ir šaldytuvų. Taip pat nebuvo laikrodžio ir termometro. Prausykloje buvo įrengtos 6 kriauklės, 3 vietos kojoms plauti, 6 klozetai, 4 pisuarai, 15 dušo sietelių. Tokio kiekio inventoriaus nepakako visiems nuteistiesiems, kadangi iki 2016 m. birželio 1 d. jais naudojosi 224 nuteistieji, o vėliau – 152 nuteistieji. Prausykloje tekėjo tik šaltas vanduo, todėl praustis, skalbti rūbus, plauti indus buvo galima tik šaltame vandenyje. Reguliuoti vandens temperatūrą dušuose buvo neįmanoma, neveikė vandens maišytuvai. Drabužius buvo galima džiovinti gyvenamosiose patalpose ant lovų arba radiatorių. Gyvenamos patalpos buvo nedezinfekuojamos arba tai buvo daroma neefektyviai. Musės, širšės ir uodai buvo visiškai nenaikinami. Patalpos buvo nesuremontuotos, krito dažai, tinkas. Buvo pasenusi elektros instaliacija. Pareiškėjo teigimu, jis visą kalinimo laiką buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, fizinę ir psichinę sveikatą žalojančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, dėl to patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko nuo 2014 m. balandžio 1 d. Pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes Pravieniškių PN-AK teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Pareiškėjas dėl baldų trūkumo su prašymais ar skundais į laisvės atėmimo įstaigos administraciją nesikreipė. Prausyklose yra sumontuoti elektriniai vandens šildytuvai. Dušuose vandens temperatūrą reguliuoja pats nuteistasis prausimosi metu. Dušuose karštas vanduo tiekiamas nuolat. Laikrodžiais ir termometrais Pravieniškių PN-AK patalpos aprūpintos. Patalpos remontuojamos pagal poreikį. Laisvės atėmimo įstaiga yra sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“ ir tuo pagrindu buvo atliekama kenkėjų kontrolė laisvės atėmimo įstaigoje. Taigi Pravieniškių PN-AK laikėsi teisės aktų reikalavimų, t. y. pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovo atstovas taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN- AK, 3 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki skundo padavimo teismui dienos, o atsakovo atstovas prašo pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
7. Teismo vertinimu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galbūt atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 25 d., todėl praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. pateikti. Teismas, nenustatęs pagrindų pareiškėjo praleistam terminui atnaujinti Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikė ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. atmetė kaip nepagrįstą (Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d.). Tuo pagrindu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. (skundo surašymo ir padavimo dienos).
8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo paskirtas gyventi į 16 būrį, 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas yra 51,91 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,24 kv. m. Tačiau pareiškėjas skunde nurodė, kad 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje iki 2016 m. birželio 1 d. buvo įrengtos 24 miegamosios vietos, o nuo 2016 m. birželio 1 d. – 16 miegamųjų vietų. Atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir miegamųjų vietų skaičių. Atsakovo atstovas 2017 m. spalio 17 d. pažymoje Nr. 62-4755 nurodė, jog 16 būrio 2 brigadoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, bet nenurodė, ar visą ginčui aktualų laikotarpį tiek miegamųjų vietų buvo patalpoje. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas nepateikė tikslių įrodymų, patvirtinančių, kiek ginčo laikotarpiu 2 gyvenamojoje patalpoje buvo miegamųjų vietų. Nesant tokių įrodymų, liko nepaneigta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje iki 2016 m. birželio 1 d. buvo įrengtos 24 miegamosios vietos, o nuo 2016 m. birželio 1 d. – 16 miegamųjų vietų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. birželio 1 d. teko 2,16 kv. m gyvenamojo ploto, o tai reiškia, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1 punktas, kuris nustato turintį tekti ne mažesnį kaip 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjas per mažo ploto sąlygomis buvo kalinamas 643 paras ir jam trūko 0,94 kv. m ploto.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad Laisvės atėmimo patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi normos), numatė bendrabučio gyvenamojoje patalpoje užuolaidėles po vieną komplektą kiekvienam langui. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių rašytinių duomenų apie tai, jog buvo išduotos užuolaidėlės, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog užuolaidų jo gyvenamojoje patalpoje nebuvo, liko nepaneigti. Todėl teismas pripažino, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
10. Teismas pabrėžė, kad nors atsakovo atstovas pateikė duomenis apie prausykloje, sanitariniame mazge esantį inventorių ir jo kiekį bei nurodė patalpų (dušinės, prausyklos ir sanitarinio mazgo) plotus, tačiau nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų naudojosi minėtais įrenginiais. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų dėl įrenginių trūkumo, dėl to šis pažeidimas laikomas nustatytu. Todėl teismas konstatavo, kad ir šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų teismas nenustatė.
11. Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, teismas konstatavo, kad tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti adekvati suma yra 3 200 Eur.
III.
12. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
13. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad duomenų apie tai, kiek asmenų kalėjo pataisos namų gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas atlikinėjo bausmę, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra sisteminami ir kaupiami. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie ginčo laikotarpiu buvusį miegamųjų vietų skaičių, nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi. Pravieniškių PN-AK nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad numatytu dienotvarkės laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Nuteistieji gali nustatytu laiku vaikščioti būrio patalpose ir lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose. Įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi, bloginę gyvenimo sąlygas, byloje nenustatyta. Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad nors teismas nustatė, jog buvo nepaneigti pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo leidžiama turėti užuolaidų, buvo neleidžiama jas gauti iš giminaičių, tačiau Pravieniškių PN-AK tai paneigė. Teismui taip pat buvo pateikti duomenys apie sanitarinio mazgo įrengimą, t. y. apie praustuvių (buvo 9 praustuvės, o ne 6, kaip nurodo pareiškėjas), unitazų ir dušo sietelių kiekį. Pateikti duomenys patvirtina, kad praustuvių, kojų plautuvių, unitazų ir pisuarų skaičius buvo didesnis, nei nurodė pareiškėjas. Pravieniškių PN-AK teigimu, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai žalai kompensuoti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo patirtų išgyvenimų jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo 25 d.
15. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 3 200 Eur jo patirtai neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK atlyginti. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
16. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Tuo pagrindu teisėjų kolegija šia bylą nagrinėja atsižvelgdama tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
17. Visų pirma pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, paneigiančius pareiškėjo argumentus, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017).
18. Nors Pravieniškių PN-AK nesutinka su teismo nustatytu Taisyklių 11¹.1 punkto, kuris įtvirtina, kad nuteistajam turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto bendrabučio tipo patalpose, pažeidimu, tačiau nepateikė byloje duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad iki 2016 m. birželio 1 d. 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 24 miegamosios vietos. Tad atsakovo atstovui nepaneigus minėtos aplinkybės, ši aplinkybė vertinama kaip pagrįsta. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama šios nutarties 8 punkte nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, konstatuoja, kad pagrįstai nustatytas Taisyklių 11¹.1 punkto pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad šis pažeidimas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. birželio 1 d. truko ne 643 paras, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o 616 parų, ir šiuo laikotarpiu pareiškėjui teko 2,16 kv. m gyvenamosios patalpos ploto.
19. Pravieniškių PN-AK nepateikė ir jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad užuolaidos gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo kalinamas, nebuvo pakabintos ant langų, nors Aprūpinimo inventoriumi normos (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) numatė reikalavimą įrengti bendrabučio gyvenamojoje patalpoje užuolaidėles po vieną komplektą kiekvienam langui. Tad minėtas pažeidimas taip pat laikomas nustatytu. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Aprūpinimo inventoriumi normose minėto reikalavimo nebeliko. Todėl konstatuotina, kad šis pažeidimas buvo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir, išskaičiavus laikotarpį nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., kuomet pareiškėjas buvo Kauno tardymo izoliatoriuje (b. l. 46–47), atitinkamai truko 810 parų.
20. Minėtose Aprūpinimo inventoriumi normose (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad 12 asmenų tenka po unitazą ir pisuarą, 10 asmenų – po praustuvę ir 15 asmenų – 15 dušo sietelių. Pareiškėjas skunde nurodė, kad minėtu inventoriumi iki 2016 m. birželio 1 d. naudojosi 224 nuteistieji, o vėliau – 152 nuteistieji. Pravieniškių PN-AK šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę paneigiančių duomenų nepateikė, o tik nurodė, kad 16 būryje buvo įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, 9 praustuvės, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad duše buvo įrengta 15 sietelių. Todėl, įvertinus pareiškėjo nurodytą asmenų, kurie naudojosi buitiniu inventoriumi, skaičių ir minėto inventoriaus skaičių, konstatuotina, kad 16 būryje nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. birželio 1 d. 37 asmenims teko po unitazą, 56 asmenims – po pisuarą, 25 asmenims – po praustuvę ir 15 asmenų – po dušo sietelį, o nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 25 asmenims teko po unitazą, 38 asmenims – po pisuarą, 17 asmenų – po praustuvę ir 10 asmenų – po dušo sietelį. Tad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. akivaizdžiai pagal Aprūpinimo inventoriumi normas nepakako unitazų, pisuarų ir praustuvių. Kojų plautuvių skaičiaus minėtos Aprūpinimo inventoriumi normos nenustatė, o nuo 2017 m. sausio 1 d. nebėra reguliuojamas ir konkretus aptarto inventoriaus (unitazų, pisuarų, praustuvių, dušų sietelių) skaičius. Todėl pareiškėjo teisių pažeidimo dėl kojų plautuvių trūkumo ir aptarto inventoriaus (unitazų, pisuarų, praustuvių) trūkumo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. nėra pagrindo konstatuoti. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjo teisių pažeidimas dėl inventoriaus trūkumo (unitazų, pisuarų, praustuvių) truko tik laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. 810 parų.
21. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
23. Vertinant, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis pareiškėjui priteistinas nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina, kad 616 parų pareiškėjas buvo kalinimas mažesnio nei 3 kv. m ploto sąlygomis – jam teko tik 2,16 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Atsižvelgus, kad gyvenamųjų patalpų erdvę dar užėmė ir baldai, pripažintina, kad pareiškėjui teko ypač mažas kamerų plotas. Šio pažeidimo nepaneigia ir nepateisina, kad pareiškėjas dienos metu turėjo judėjimo laisvę Pravieniškių PN-AK teritorijoje, kadangi tai yra sunkaus pobūdžio pažeidimas, dėl kurio yra pagrindas konstatuoti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-831-662/2019). Įvertinusi minėtą pažeidimą su nustatytais kitais ne tokio sunkaus pobūdžio pažeidimais (užuolaidėlių ant langų neįrengimu ir inventoriaus (unitazų, pisuarų, praustuvių) trūkumu 810 parų), teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas priteisė ne per didelę sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, dėl to ją mažinti nėra pagrindo.
24. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atstovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.