- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- 1-1308-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25858-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 40 MGL dydžio baudą;
2) 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 10 mėnesių laisvės apribojimą;
3) 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 30 parų areštą, uždraudžiant 4 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuojant automobilio vertę;
4) 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, uždraudžiant 5 metus vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuojant automobilio vertę,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam) ir 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.1. Jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o būtent: jis, 2022 m. liepos 12 d. apie 19.01 val. (duomenys neskelbtini) stadione, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – S. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,17 promilės.
1.2. Jis piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones ir šiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, t. y. jis 2022 m. liepos 12 d. apie 19.01 val. (duomenys neskelbtini) stadione, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – S. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,17 promilės. Kaltinamasis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikė būdamas nuteistas bei supažindintas su žemiau išvardintais dokumentais žemiau nurodytomis aplinkybėmis, o būtent:
1.2.1. Jis, būdamas nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metus, 2019 m. vasario 5 d. pasirašytinai supažindintas su 2019 m. vasario 5 d. „Bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu“ Nr. V11M-503, jame numatyta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir pasekmėmis.
1.2.2. Jis, būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, 2020 m. liepos 29 d. pasirašytinai supažindintas su 2020 m. birželio 18 d. „Bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu“ Nr. 5DN-498, jame numatyta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir pasekmėmis.
1.2.3. Jis, būdamas nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, 2022 m. gegužės 19 d. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimo pasekmėmis.
2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio miegojo jo draugei nuosavybės teise priklausančiame automobilyje. Atvykę policijos pareigūnai kaltinamąjį pažadino bei perspėjo, kad nevairuotų transporto priemonės. Tačiau išvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis norėjo vykti į parduotuvę nusipirkti alaus. Kaltinamajam pradėjus važiuoti, jį sustabdė policijos pareigūnai bei nustatė girtumą. Dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamasis gailisi.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
4.1. Liudytojas Povilas Verbyla ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 12 d. apie 17.35 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie senojo stadiono, adresu (duomenys neskelbtini), stovi raudonos spalvos automobilis „Renault Scenic“, kuriame vairuotojo vietoje miega galimai neblaivus vyras. Atvykus rado minėtą automobilį. Automobilio viduje, vairuotojo vietoje, prasidaręs dureles miegojo kaltinamasis. Minėtas automobilis nebuvo užvestas, spynelėje raktų nebuvo. Bendraujant su kaltinamuoju buvo akivaizdu, jog jis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas bei buvo nerišli kalba. Kaltinamasis paaiškino, kad jis automobilio nevairavo ir vairuoti neketina, nurodė, kad jį išsimiegoti automobilyje atvežė draugas, kuris vėliau atvyks jo pasiimti. Nepatikėjus kaltinamojo versija, su juo atsisveikino ir jam matant išvažiavo. Pavažiavę atokiau jie atsistojo apie 200 metrų atstumu nuo kaltinamojo automobilio. Maždaug po 20 minučių kaltinamasis užvedė automobilį ir įjungęs atbulinę pavarą apsisuko ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) miesto centro. Kaltinamajam pavažiavus apie 400 metrų, kolega įjungė šviesos ir garso signalus, po ko sustabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį. Kaltinamasis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, kuriuo jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 44–47)
4.2. Liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis, šiuo metu yra draugai, kartu jie negyvena. 2022 m. birželio 26 d. iš O. S. už 900 Eur ji įsigijo automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po automobilio įsigijimo savo vardu įregistruoti transporto priemonės liudytojai nepavyko, kadangi liudytoja neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. 2022 m. liepos 12 d. dienos metu ji susitiko su kaltinamuoju, kurio paprašė minėtą transporto priemonę taisymo darbams nuvežtų į autoservisą. Tik apklausos metu liudytoja sužinojo, kad kaltinamasis jau yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką ir kad yra praradęs vairuotojo pažymėjimą. Nurodytą dieną liudytoja automobilį kaltinamajam perdavė blaiviam ir manydama, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą. Liudytoja kaltinamajam jokių pretenzijų nereiškia (1 t., b. l. 50–53).
4.3. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510” Nr. ARKB-0323, patikros sertifikato Nr. 1713034, panaudojimo žurnalo kopijos teismas nustatė, kad pirmo tikrinimo metu kaltinamajam nustatytas 2,27 promilių girtumas, antro tikrinimo metu – 2,17 (1 t., b. l. 31–34).
4.4. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kalinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad kaltinamasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs), negali (1 t., b. l. 35).
4.5. Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės teismas nustatė, kad transporto priemonės „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas I. P. (1 t., b. l. 54).
4.6. Iš pirkimo-pardavimo sutarties teismas nustatė, kad transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 26 d. už 900 Eur įsigijo S. K. (1 t., b. l. 55).
4.7. Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje teismas nustatė, kad automobilio „Renault Megane Scenic“, pagaminto 2003–2006 m., vidutinė kaina su PVM yra 1 460 Eur (1 t., b. l. 56)
4.8. Iš Lietuvos probacijos Vilniaus regiono skyriaus rašto su priedais teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 13 d. į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą įrašytas kaltinamasis. Kaltinamasis taip pat įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą. Kaltinamasis nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamajam taip pat paskista baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 metus naudotis teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga: 2023 m. gruodžio 8 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga: 2027 m. kovo 6 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius kaltinamojo priežiūrą vykdo nuo 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. birželio 20 d. sudarytas individualus priežiūros planas, su kuriuo kaltinamasis pasirašytinai supažindintas 2022 m. birželio 27 d. Sodros duomenimis kaltinamasis asmuo niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (1 t., b. l. 126–139).
4.9. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 5 d. ir 2020 m. birželio 18 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio vykdymo priežiūros planų teismas nustatė iš esmės analogiškas aplinkybes, nurodytoms šio nuosprendžio 1.2.1.-1.2.2. punktuose (1 t., b. l. 109–125).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
5. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus, suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-491-813/2019).
7. Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018) bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-895/2020).
8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. liepos 12 d. apie 19.01 val. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas bei padarė baudžiamąjį nusižengimą, t. y. tyčia, piktybiškai, nevykdė jam paskirtos ir galiojančios baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), vairuodamas S. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą, žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
8.1. Kaltinamojo veikoje teismas nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), požymius:
8.1.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, patvirtina liudytojo Povilo Verbylos parodymai, alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, neblaivumo nustatymo aktas.
8.1.2. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu.
8.1.3. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, kaltinamasis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo automobilį, būdamas neblaivus.
8.2. Pasisakant dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, taip pat pažymėtina ir tai, kad nustatyti abu šio nuosprendžio 7 punkte nurodyti požymiai – kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui bei visišką ignoravimą įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina, kad kaltinamasis jau ketvirtą kartą teisiamas už analogišką veiką, kai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus bei antrą kartą neturėdamas tam teisės. Be to, kaltinamasis, žinodamas, jog teisė vairuoti atimta (pirmąjį kartą nubaustas 2022 m. kovo 7 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 148–155). Tai, kad kaltinamajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir kad kaltinamasis buvo supažindintas su jos vykdymo tvarka, patvirtina byloje esantys Probacijos tarnybos pranešimai ir jų priedai bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys.
9. Aukščiau išvardinti duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tad, teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuoti nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti.
Dėl bausmių skyrimo
10. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).
12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
13. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
14. BK 243 straipsnyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas.
15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką bei baudžiamąjį nusižengimą ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei baudžiamąjį nusižengimą padarė, būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).
17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, veikos baigtos, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – šiuo metu nedirba, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų nėra, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – vairavimą, esant neblaiviam, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog už ankstesnes nusikalstamas veikas paskirta pakankamai švelni bausmė kaltinamajam poveikio neturėjo, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant kiek didesnį už sankcijoje numatytą jos vidurkį – 9 mėnesius; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, nustatant didžiausią sankcijoje nurodytą terminą – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir BK 65 straipsnio 1 dalies a punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, vieną arešto dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) ir paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimą.
19. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
20. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. M. paskirta sumažinta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes visiško sudėjimo būdu sudedant – prie šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo.
21. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis šiame nuosprendyje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tad atsižvelgdamas į tai, bei tai, kad naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą), be to, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, teismas sprendžia, kad dar kartą atidėti bausmės vykdymą, pagrindo nėra.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
22. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
23. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
24. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams.
25. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
26. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).
27. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
29. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
30. Transporto priemonė „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Šią transporto priemonę, kuri priklauso kaltinamojo draugei, kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti be savininkės žinios. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad, nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 460 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).
31. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 87–88), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 85–86) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.
32. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65–66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laikas nuo 2022 m. liepos 12 d. 19.23 val. iki 2022 m. liepos 13 d. 11.46 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą ir ją apimant, ir skirti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir S. M. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalimi, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.
Įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 12 d. 19.23 val. iki 2022 m. liepos 13 d. 11.46 val. (1 parą), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 13 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. M. išieškoti, transporto priemonės „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 460 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) valstybės naudai.
S. M. skirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.