Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties P. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 13 d. nutarimu P. D. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51³ straipsnio 16 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 600 Lt bauda. Nutarime nurodyta, jog 2010 m. kovo 31 d., apie 15.50 val., buvo atliekamas planinis verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko P. D., atliekančio transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, patikrinimas, kurio tikslas – patikrinti, ar pateiktos pirminės atliekų apskaitos ataskaitos duomenys už 2009 m. sutampa su pirminės atliekų apskaitos žurnalo duomenimis. P. D. 2010 m. vasario 25 d. pateiktoje Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto pirminės atliekų apskaitos ataskaitoje už 2009 m. nurodyta, kad veiklos metu susidarė 90 litrų panaudotos variklių alyvos, t. y. pavojingų atliekų (kodas 13 02 06), kurios nebuvo perduotos atliekų tvarkytojams. Patikrinimo metu pareikalavus pateikti pirminės atliekų apskaitos žurnalą ir dokumentus, įrodančius atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams, bei pavojingų atliekų lydraščius, P. D. atsisakė juos pateikti. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais P. D. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19.2, 22, 34, 68 ir 79 punktų, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą pakeitė ir P. D. už ATPK 51³ straipsnio 16 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 400 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad į teismo posėdį P. D. neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Teismas nurodė, kad Institucija 2010 m. vasario 25 d. raštu Nr. VR-12.6-55 informavo P. D. apie priimtą sprendimą atlikti jo patikrinimą. Rašte nurodyta, kad patikrinimas vyks 2010 m. kovo 8 d. – 2010 m. kovo 31 d., o P. D. privalo pateikti dirbtuvių pripažinimo tinkamomis naudoti aktą, pirminės atliekų apskaitos žurnalą, sutartį dėl pavojingų atliekų išvežimo, pavojingų atliekų lydraščius ir sutartį dėl komunalinių atliekų išvežimo. Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog minėtas pranešimas P. D. būtų įteiktas, be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nutarimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo laiku įteiktas. Tačiau atkreipė dėmesį, kad minėtos aplinkybės nedaro nutarimo neteisėtu ir negaliojančiu, tai nesudarė P. D. kliūčių kreiptis į teismą su skundu dėl nutarimo teisėtumo patikrinimo. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas konstatavo, kad P. D. argumentai, jog jo nebuvo pareikalauta pateikti pirminės atliekų apskaitos tvarkymo žurnalą ir dokumentus, įrodančius atliekų pridavimą, yra nepagrįsti, juos paneigia administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio Institucijos pareigūno V. M. bei liudytojo V. S. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu. Kita vertus, teismas pabrėžė, kad P. D. į bylą pateikė pirminės atliekų apskaitos žurnalo kopiją, sutartį dėl panaudotų tepalų pateikimo–priėmimo ir panaudoto tepalo priėmimo aktą Nr. 1, kurie patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pildė pirminės atliekų apskaitos žurnalą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog P. D. pažeidė Taisyklių 19.2 punktą. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad P. D. 2010 m. vasario 25 d. pateiktoje transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto pirminės atliekų apskaitos ataskaitoje už 2009 m. nurodyti duomenys nesutaptų su pirminės atliekų apskaitos duomenimis, užfiksuotais pirminės atliekų apskaitos žurnale, todėl nėra pagrindo teigti, jog P. D. pažeidė ir Taisyklių 34 punktą. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir apie tai, kad P. D. būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią atliekas gaminančioms įmonėms be nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas atliekas saugoti ilgiau kaip 3 mėnesius, o nepavojingas – ilgiau kaip 1 metus nuo jų susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog patikrinimo metu P. D. nepateikė pareigūnams pirminės atliekų apskaitos žurnalo ir dokumentų, įrodančių atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams, bei pavojingų atliekų lydraščių. Tokie P. D. veiksmai prieštarauja Taisyklių 22, 68 ir 79 punktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartyje P. D. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N662-1287/2012 pateiktais išaiškinimais, teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju patikrinimas buvo atliekamas siekiant patikrinti, ar P. D. 2010 m. vasario 25 d. pateiktos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto pirminės atliekų apskaitos ataskaitos už 2009 m. duomenys, kuriuose nurodyta, kad veiklos metu susidarė 90 litrų panaudotos variklių alyvos, t. y. pavojingų atliekų (kodas 13 02 06), sutampa su pirminės atliekų apskaitos žurnalo duomenimis. Minėtos atliekos priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Taisyklių 1 priede, bei patenka į atliekų sąrašą, nurodytą Taisyklių 2 priede. Be to, šios atliekos nepatenka į Taisyklių 3 punkte išvardintas atliekų kategorijas, kurioms Taisyklės netaikomos. P. D. iš esmės kaltinamas pirminės atliekų apskaitos žurnalo ir dokumentų, įrodančių atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams, bei pavojingų atliekų lydraščių nepateikimu aplinkos apsaugos pareigūnams, taip pažeidžiant minėtus Taisyklių reikalavimus. Tai įvertinus, darytina išvada, kad Taisyklių 22, 68 ir 79 punktų pažeidimas, nepateikiant atitinkamų dokumentų aplinkos apsaugos pareigūnams, jiems pareikalavus, kvalifikuotinas pagal ATPK 51³ straipsnio 16 dalį. Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad net ir pašalinus iš administracinio teisės pažeidimo sudėties kaltinimus dėl Taisyklių 19.2 ir 34 punktų bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, tačiau byloje įrodžius kaltinimus dėl Taisyklių 22, 68 ir 79 punktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies pažeidimų, P. D. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 51³ straipsnio 16 dalį. Nors byloje P. D. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos, teismas, įvertinęs tai, jog iš kaltinimo buvo eliminuota dalis pažeidimais laikytų P. D. veikų, sprendė, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir sumažinus P. D. paskirtą baudą iki sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos minimalios – 400 Lt.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas pažymi, jog nebuvo informuotas apie planuojamą atlikti patikrinimą, patikrinimo metu įvykio vietoje nebuvo ir niekas jo neprašė pateikti kokius nors dokumentus. Taip pat teigia, kad nebuvo informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdį, nors norėjo jame dalyvauti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą. Institucija nesutinka su P. D. teiginiu, kad jis nebuvo informuotas apie teismo posėdį. Mano, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau jis į bylos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla buvo pagrįstai išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kartu pažymi, kad P. D. Institucijos 2010 m. vasario 25 d. raštas Nr. VR-12.6-55 dėl planuojamo patikrinimo buvo išsiųstas tą pačią dieną, tačiau buvo siųstas paprasta siunta, todėl nėra galimybės pateikti minėto rašto įteikimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui patvirtinančius įrodymus. Taip pat pabrėžia, kad 2010 m. balandžio 15 d. P. D. siųstas Institucijos 2010 m. balandžio 13 d. nutarimas buvo įteiktas jo kaimynei V. T., kuri pašto įstaigai raštu patvirtino, jog tos pačios dienos vakare apie 19 val. pašto siuntą atidavė P. D. asmeniškai. Be to, Institucija akcentuoja, kad P. D. teiginius, jog jis patikrinimo metu įvykio vietoje nebuvo ir niekas jo neprašė pateikti kokius nors dokumentus, paneigia ne tik rašytiniai byloje esantys įrodymai bei Institucijos pareigūno V. M. paaiškinimai, bet ir liudytojo V. S. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikia jokių minėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Institucija atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad P. D. pildė pirminės atliekų apskaitos žurnalą ir jo 2010 m. vasario 25 d. pateiktos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto pirminės atliekų apskaitos ataskaitos už 2009 m. duomenys sutapo su pirminės atliekų apskaitos žurnalo duomenimis, nepaneigia jo padarytų kitų Taisyklių pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju P. D. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 51³ straipsnio 16 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 51³ straipsnio 16 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) įtvirtinta, kad pavojingų atliekų tvarkymo, gabenimo, naudojimo ar laikymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą pareigūnams nuo 400 Lt iki 800 Lt.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas P. D., be kita ko, teigia, kad jis nebuvo informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdį, nors norėjo jame dalyvauti. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į P. D. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 153–154), 2012 m. gruodžio 11 d. protokoline nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą 2013 m. sausio 21 d. (b. l. 157, bylos priedas Nr. 2 su kompiuterine laikmena) ir apie tai teismo pranešimu informavo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį (b. l. 159). Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 4 dalimi, atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims; kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas; pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus; pranešimo nuorašas paliekamas byloje; pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius; šiuo atveju pranešimo išsiuntimas prilyginamas šaukimo įteikimui ir laikoma, kad minėtiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pagal ABTĮ 123 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.), parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui); šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad P. D. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau į teismo posėdį neatvyko, jokių neatvykimo priežasčių nenurodė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

Pasisakydama dėl P. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. D. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Priimdamas ginčijamą nutartį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam P. D. buvo nepagrįstai inkriminuotas Taisyklių 19.2 ir 34 punktų bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas, byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis pažeidė Taisyklių 22, 68 ir 79 punktų ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi 2010 m. kovo 31 d. planinio patikrinimo, kurio tikslas buvo patikrinti, ar pateiktos pirminės atliekų apskaitos ataskaitos duomenys už 2009 m. sutampa su pirminės atliekų apskaitos žurnalo duomenimis, metu, aplinkos apsaugos pareigūnams pareikalavus pateikti pirminės atliekų apskaitos žurnalą ir dokumentus, įrodančius atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams, bei pavojingų atliekų lydraščius, atsisakė juos pateikti, todėl jo veika buvo pagrįstai ir teisėtai kvalifikuota pagal ATPK 51³ straipsnio 16 dalį. Pabrėžtina, kad P. D. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodo tiek rašytiniai byloje esantys duomenys, tiek ir tiesiogiai nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu įvykio vietoje dalyvavusių Institucijos pareigūno V. M. bei dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą įspėto liudytojo V. S. parodymai, duoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b. l. 2–5, 11–18, 48–50, 63–66, 94–100, 119–123, bylos priedai Nr. 1 ir Nr. 2 su kompiuterinėmis laikmenomis). Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos pareigūnas V. M. bei liudytojas V. S. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas P. D. 2010 m. kovo 31 d. planinio patikrinimo metu buvo įvykio vietoje ir, pareigūnams pareikalavus pateikti pirminės atliekų apskaitos žurnalą bei dokumentus, įrodančius atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams, ir pavojingų atliekų lydraščius, atsisakė juos pateikti. Pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka rašytiniais bylos duomenimis užfiksuotus duomenis, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių asmenų parodymais. Atsižvelgiant į tai, P. D. argumentai, jog jo nebuvo pareikalauta pateikti pirminės atliekų apskaitos tvarkymo žurnalą ir dokumentus, įrodančius atliekų pardavimą, atmestini kaip nepagrįsti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl P. D. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo asmens veikoje bei jo kaltės padarius ATPK 51³ straipsnio 16 dalyje numatytą pažeidimą daryti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.