Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-13 · Civilinė byla Nr. 2A-392-265/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
2A-392-265/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
M. S.
Civilinė byla Nr. 2A-392-265/2019Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00546-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.8; 3.3.1.14; 3 .3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei M. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės priteisti 254,58 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d., ieškovei būnant namuose, atsakovė M. S. atvyko į jai priklausantį namą, esantį šalia, tame pačiame žemės sklype adresu Duomenys neskelbtini, ir statė tvorą. Jai priėjus, atsakovė metė į ją akmenį. Atsakovė ieškovę sužalojo ir dėl to ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 160 Eur sudužusio telefono remontas, 23 Eur už teismo medicinos ekspertizės atlikimą, 1,05 Eur ir 0,23 Eur už dokumentų kopijas. Ieškovė L. S. dėl tokio atsakovės M. S. elgesio patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, neturi ramybės, blogai miega, sapnuoja košmarus, pablogėjo jos sveikata, patyrė pažeminimus, emocinį sukrėtimą, bendravimo sutrikimus.

Atsiliepimas

2. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. su kaimynu savo valdose pradėjo statyti tvorą. Jos marti ieškovė L. S., pamačiusi kad atsakovė stato tvorą, filmuodama mobiliuoju telefonu atėjo pažiūrėti kas vyksta ir kodėl statoma tvora. Atsakovė prašė jos nefilmuoti, tačiau ieškovė, vartodama necenzūrinius žodžius atsakovės atžvilgiu, toliau filmavo. Tada atsakovė paėmė nuo žemės akmenuką, metė į ieškovę ir pataikė jai į krūtinės sritį. Atsakovė matė, kaip ieškovė rankoje laiko vieną mobilųjį telefoną, su kuriuo filmavo, kitoje rankoje mobilaus telefono ieškovė neturėjo, todėl nesutiko atlyginti telefono remonto išlaidų. Nesutiko su ieškovės prašoma 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, nes ji ženkliai per didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovės M. S. priteisė ieškovei L. S. 24,58 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės L. S. 10,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

4. Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl to, kad atsakovė metė į ieškovę akmenį ir jai pataikė, nėra, tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas.

5. Ieškovės reikalavimą atlyginti turtinę žalą, susijusią su antro telefono, konflikto metu laikyto rankoje ir iškritusio ant žemės, remontu, teismas atmetė kaip neįrodytą. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė pareigūnams iškart po įvykio būtų nurodžiusi aplinkybes apie turėtą ir sugadintą įvykio metu antrą telefoną. Taip pat atkreipė dėmesį, jog telefoną remontui pateikė ir jį atsiėmė bei už remontą sumokėjo E. S., o ne ieškovė.

6. Nustatė, kad ieškovė Valstybinei teimo medicinos tarnybai sumokėjo 23,30 Eur, o už dokumentų kopijas 1,05 Eur ir 0,23 Eur, todėl iš atsakovės M. S. priteisė 24,58 Eur turtinei žalai atlyginti.

7. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertino, kad ieškovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo žymių nebuvo, o skausmą sužalotoje vietoje jautė apie savaitę, dėl to patyrė nepatogumus, išgyvenimus. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad sužalojimą padarė atsakovė, kuri yra senyvo amžiaus, pragyvenanti iš senatvės pensijos, taip įvertino, kad tarp šalių ilgą laiką yra konfliktiški santykiai, todėl sprendė, kad prašoma 2 000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė ir šioje byloje nustatytų aplinkybių visumoje prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl sumažino iki 200 Eur.

8. Ieškovės reikalavimą priteisti 70 Eur turtinę žalą už negražintus daiktus (kirvį „Fiskars“, kūjį ir dalgį) atmetė ir pažymėjo, kad šis reikalavimas yra išspęstas administracinio nusižengimo byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovės 160 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo apklausti liudytojus E. S. ir A. M.. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas, priteisdamas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nesivadovo kasacinio teismo praktika panašiose bylose bei pažeidė teisingumo principą.

9.2. Nepagrįstai atmestas reikalavimas priteisti 160 Eur turtinę žalą už sugadintą telefoną. Aplinkybes, susijusias su telefono remontu, galėtų paaiškinti dukra E. S. ir telefoną remontavęs A. M..

Atsiliepimas

10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1. Teismo išvados, susijusios su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, yra teisėtos ir pagrįstos. Atsakovė teismo priteistą neturtinę žalą (200 Eur), turtinę žalą (24,58 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas (25 Eur) ieškovei atlygino 2018 m. rugsėjo 26 d.

10.2. Ieškovė neįrodė konflikto metu turėjusi antrą telefoną, kurio remonto išlaidas prašė priteisti iš atsakovės, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl 160 Eur turtinės žalos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

13. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

15. Vienas apeliacinio skundo argumentų susijęs su motyvais, jog teismas išsamiai netyrė aplinkybių, susijusių su telefono remontu, todėl nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 160 Eur žalą. Apeliantės teigimu, šias aplinkybes galėtų paaiškinti jos dukra E. S. ir telefoną remontavęs A. M..

16. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-2013.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši byla, kurioje nagrinėjamas privačių asmenų iš civilinės atsakomybės santykių kilęs, nesusijęs su viešojo intereso gynimu, ginčas, priskirtina dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymą neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė teikė prašymą teismui apklausti liudytojus, galinčius paaiškinti bylai svarbias aplinkybes, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bylą nagrinėjo vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad jai padaryta 160 Eur žala, ir kad ši žala susijusi su 2017 m. rugpjūčio 3 d. konfliktu tarp jos ir atsakovės, teisėta ir pagrįsta, kadangi padaryta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnams ieškovė būtų nurodžiusi apie konflikto metu turėtą antrą telefoną ir jo sugadinimą; iš įrenginio priėmimo akto Nr. 99884 nustatė, kad E. S., o ne ieškovė, pateikė įrenginį remontui, kurio dužęs ekranas, subraižytas korpusas; iš įrenginio išdavimo akto Nr. 99884 nustatė, kad E. S., o ne ieškovei po remonto grąžintas telefonas.

19. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir teigia, jog priteista 200 Eur neturtinė žala pažeidžia įstatyme įtvirtintą teisingumo principą bei neatitinka teismų praktikos.

20. Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti turtinę ir neturtinę žalą .

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydama sneturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

22. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

23. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad dėl konflikto jai apie savaitę laiko skaudėjo sumuštą vietą, sutriko sveikata, blogai jaučiasi, nemiega naktimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat pagrįstai įvertinta aplinkybė, jog bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių konfliktiški santykiai yra ilgą laiką, todėl abejotina, ar eilinis konfliktas tarp šalių galėtų sukelti tokias sunkias pasekmes sveikatai, kokias nurodė ieškovė.

24. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (krūtinės ląstos sumušimas kairėje pusėje – nežymus sveikatos sutrikdymas), sužalojimo žymių nebuvo (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio specialisto išvada Nr. G201/2017 (01)), o pasak ieškovės, skausmingumą sužalotoje vietoje ji jautė apie savaitę. Įvertinusi šias aplinkybes bei skundžiamo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė nepažeisdamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, kasacinio teismo praktikoje suformuluotų ir šioje konkrečioje byloje taikytų kriterijų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, taip pat atsižvelgdamas į pažeisto objekto svarbą.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

27. Apeliantės apeliacinio skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

28. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu. Nustačius, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė advokato padėjėja S. I. bei įvertinus, jog įstatymų leidėjas nustatė teisinį reguliavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose gali atstovauti tik advokatai, bet ne advokatų padėjėjai (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiRaimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas