- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- e2YT-10599-1101/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04204-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- N. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja N. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos Z. D. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti pareiškėjai praleistą nustatytą trijų mėnesių terminą (duomenys neskelbtini) mirusios Z. D. palikimui priimti.
2. Pareiškėja nurodo, kad jos motina Z. D., mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini) su tikslu aplankyti dukterį (pareiškėją) bei su dukters pagalba ir priežiūra gauti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas. Kadangi viešėti pas dukterį (duomenys neskelbtini) palikėja ketino ilgiau nei 6 mėnesius, vykdydama įstatymo jai numatytą pareigą deklaravo išvykimą. Vis dėl to, palikėja Lietuvoje išgyveno 99 metus ir 11 mėnesių, todėl, anot pareiškėjos, akivaizdu, kad gyvenamosios vietos deklaravimo faktas nelaikytinas aplinkybe, lemiančia socialinių ir ekonominių interesų nutrūkimą su Lietuva. Palikėja netgi turėdama (duomenys neskelbtini) gyvenančią dukterį (pareiškėją), kurią dažnai lankydavo, visuomet sugrįždavo į tėvynę. Tik Lietuvos Respubliką velionė laikė savo namais. Palikėja buvo tik Lietuvos Respublikos pilietė. (Duomenys neskelbtini) palikėja niekuomet nedirbo, negavo jokių valstybinių paslaugų, išmokų ir pan., o tik išimtinai lankydavo ten gyvenančią savo dukterį. Pareiškėjos teigimu, palikėjos nuolatine gyvenamąja vieta laikytina Lietuvos Respublika, kadangi: a) palikėja (duomenys neskelbtini) savo nuolatine gyvenamąja vieta niekuomet nelaikė, ten beveik negyveno ir deklaravo išvykimą tik dėl to, kad įstatymas numatė tokią pareigą; b) palikėją su Lietuvos Respublika sieja visas jos gyvenimas. Išvykimą į (duomenys neskelbtini) ji deklaravo tik (duomenys neskelbtini), t. y. likus mažiau nei 4 mėnesiams iki mirties; c) visas palikėjos turtas yra išimtinai tik Lietuvos Respublikoje; d) Lietuvos Respublikoje buvo visi palikėjos ekonominiai interesai.
3. Pareiškėja taip pat nurodo, jog palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo palikėjos mirties apsunkino tai, kad pareiškėja gyvena ne Lietuvoje. Pirmiau nurodytosios aplinkybės ir gyvenimas (duomenys neskelbtini) sukėlė daugybė kitų priežasčių dėl kurių pareiškėja ne dėl savo kaltės praleido terminą palikimui priimti, t. y. palikėjai deklaravus išvykimą iš Lietuvos notarai laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo užvesti paveldėjimo bylos; notarų biurai informavo, kad mamos palikimui turėtų būti taikoma (duomenys neskelbtini) teisė, todėl pareiškėja mėgino išsiaiškinti, kokios yra paveldėjimo procedūros (duomenys neskelbtini), tačiau paaiškėjo, kad šioje valstybėje nėra pagrindo pradėti kokias nors paveldėjimo procedūras; pareiškėja teikė paklausimus Lietuvos bankams klausdama kokius dokumentus ji, kaip įpėdinė, turėtų pateikti, kad galėtų paveldėti mamos palikimą. Nepavykus savarankiškai išspręsti paveldėjimo klausimų, pareiškėja kreipėsi į advokatų kontorą ir surinkus visus reikiamus dokumentus ir parengus dokumentų vertimus yra teikiamas šis pareiškimas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
5. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina Z. D. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, Z. D. mirė būdama našle, susilaukusi vieno vaiko, t. y. pareiškėjos. Taip pat nustatyta, kad Z. D. nuo 1959 m. gruodžio 17 d. iki 2004 m. gegužės 24 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. gegužės 24 d. iki (duomenys neskelbtini) – adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) šis asmuo deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini).
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes.
7. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
8. Šiuo atveju negalima nustatyti tikslios mirusiosios Z. D. gyvenamosios vietos, nes teismui nėra žinomas šio asmens gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjos Z. D. socialinių ir ekonominių interesų vieta buvo Lietuvoje, nes šis asmuo turėjo tik Lietuvos Respublikos pilietybę, beveik visą gyvenimą gyveno Lietuvoje, kurioje mirties momentu taip pat turėjo lėšas kredito įstaigose, (duomenys neskelbtini) niekuomet nedirbo, negavo jokių valstybinių išmokų iš šios valstybės. Esant šioms aplinkybėms bei suinteresuotam asmeniui neginčijant pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl palikimo atsiradimo vietos, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. D. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
Motyvuojamoji dalis
9. CK 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.
10. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
11. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai privalo spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
12. Šiuo atveju terminas priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos Z. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties suėjo (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, konkrečiai, jog pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), tai kad notarų biurai informavo, kad mamos palikimui turėtų būti taikoma (duomenys neskelbtini) teisė, todėl pareiškėja mėgino išsiaiškinti, kokios yra paveldėjimo procedūros (duomenys neskelbtini), tačiau paaiškėjo, kad šioje valstybėje nėra pagrindo pradėti kokias nors paveldėjimo procedūras, pareiškėja teikė paklausimus Lietuvos bankams klausdama kokius dokumentus ji, kaip įpėdinė, turėtų pateikti, kad galėtų paveldėti mamos palikimą, faktą, kad pagal bylos duomenis kitų įstatyminių įpėdinių palikėja Z. D. neturi, o suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, sprendžia, jog terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.
13. Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas sprendžia atnaujinti pareiškėjai N. A. praleistą terminą palikimui priimti, kuris atsirado po motinos Z. D. mirties (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448, 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjai N. A. įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Atnaujinti pareiškėjai N. A., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti palikimą po motinos Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.