- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-338-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05981-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- D. B., R. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, J. P.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ir atsakovų D. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams D. B., R. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus, dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė ir J. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: 1) patekimui į ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (viešpataujantis daiktas), nustatyti atsakovams D. B., R. B. ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas), 0,0201 ha ploto kelio servitutą, matininko D. N. 2023 m. vasario 3 d. servituto schemoje pažymėtą S1.1, suteikiantį teisę ieškovui bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku; 2) priteisti iš ieškovo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 1 679,44 Eur dydžio kompensaciją; 3) priteisti iš ieškovo atsakovams D. B. ir R. B. 4 939,50 Eur dydžio kompensaciją; 4) priteisti iš atsakovų ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 26 d. ieškovas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RI-15931 (toliau – sutartis) iš Kauno miesto savivaldybės įsigijo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (toliau – Įsakymas) buvo įsakyta organizuoti žemės sklypo prie pastato (1F1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Įsakymo pagrindu buvo pradėtas rengti žemės sklypo prie pastato (1F1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas), kurio tikslas suformuoti žemės sklypą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jo paskirtį. 2020 m. spalio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos planavimo ir architektūros skyrius pateikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Vienas iš reikalavimų yra numatyti galimybę įvažiuoti į planuojamą žemės sklypą ir projekte pateikti įvažos į planuojamą sklypą sprendinius. Ieškovas, neturėdamas privažiavimo prie sandėlio, neturi galimybės įgyvendinti projektui keliamų reikalavimų, privažiavimas prie sandėlio, privažiavimo prie sandėlio nesant, atsirado būtinybė jį nustatyti vadovaujantis servituto teisiniu institutu. Ieškovo vertinimu, vienintelis objektyviai galimas privažiavimas, kuris mažiausiai pažeistų kitų asmenų teises bei reikalaujantis mažiausiai sąnaudų, yra per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Schemoje numatytas ir siūlomas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per sklypą (duomenys neskelbtini), iki projektuojamo sklypo, kuriame yra ieškovo sandėlis, siūlomo nustatyti servituto plotas – 0,0201 ha. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), per kurį prašomas nustatyti servitutas, priklauso po ½ dalį atsakovams D. B. ir Lietuvos Respublikai. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę D. B. bandydamas rasti susitarimą dėl kelio servituto nustatymo. Tarp šalių vyko derybos ir dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorio, tačiau šalys nesugebėjo rasti bendro sutarimo. Ieškovas atskiru prašymu kreipėsi ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) dėl sprendimo nustatyti žemės servitutą administraciniu aktu priėmimo. Kelio servitutas schemoje didžiąja dalimi numatytas per atsakovų D. B. su R. B. valdomą žemės sklypo dalį, todėl vien administraciniu aktu ieškovas negalės užtikrinti tinkamo viešpataujančio daikto (sandėlio) naudojimo. Ieškovo nuomone, vienintelis būdas įrengti privažiavimą yra nustatant kelio servitutą. Priešingu atveju, ieškovas netenka galimybės ne tik patekti į viešpataujantį daiktą – sandėlį, tačiau ir naudoti jį pagal paskirtį. Ieškovas mano, kad yra išnaudotos galimybės susitarti su atsakove dėl kelio servituto nustatymo. Kelio servituto nustatymas nereikalautų didelių papildomų sąnaudų, nekliudytų toliau naudotis žemės sklypu pagal paskirtį. Per atsakovų žemės sklypą nėra numatomas dažnas judėjimas ar stambiagabaričių transporto priemonių judėjimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad buvo kreiptasi į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikėtinį – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (toliau – LSMU) prašant apsvarstyti galimybę nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti į formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau LSMU informavo, kad dėl kelio servituto į minėtą sklypą sutikti neturi galimybės, sklypus skiria tarpukario gelžbetonio-plytų tvora, greta praeina magistralinis dujų vamzdynas. Nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius neturi teisinio pagrindo nustatyti servituto administraciniu aktu, nes kelio servitutas į formuojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nenumatytas patvirtintame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos planavimo dokumente, o dėl prašomo servituto nustatymo notariniu sandoriu ieškovas į NŽT nesikreipė. Nurodė, kad teismas turėtų nustatyti kompensacijos už servituto nustatymą dydį. NŽT iš esmės neprieštarauja dėl atlygintino servituto nustatymo ir 1 679,44 Eur dydžio kompensacijos, apskaičiuotos pagal 2023 m. balandžio 19 d. į bylą pateiktus dokumentus, priteisimo Lietuvos Respublikai. NŽT nesutiko su reikalavimu priteisti iš NŽT ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ji nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, ginčo su ieškovu dėl servituto nustatymo iki šios bylos iškėlimo teisme neturėjo. NŽT atlieka tik žemės valdymo administravimą ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), NŽT, kaip valstybės institucija, neatliko jokių veiksmų, prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus.
4. Atsakovai D. B. ir R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė ieškovo pasiūlymo dėl servituto nustatymo negavo. Šiuo metu gauto pasiūlymo sąlygos atsakovų netenkina, nes nustačius servitutą, atsakovai iš esmės prarastų teisę naudotis nekilnojamojo turto nuosavybės teise, būtų pažeisti interesų derinimo ir proporcingumo principai ir tai reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Nustačius servitutą pagal ieškovo prašomą schemą, atsakovai prarastų teisę atstatyti jų sudegusią malkinę, kuri buvo servituto vietoje. Nurodė, kad privažiavimas prie ieškovo sandėlio yra galimas iš (duomenys neskelbtini) Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokia galimybė iš viso buvo svarstyta, kad buvo kreiptasi į gretimų sklypų savininkus. Atsakovai nesutiko su ieškovo reikalavimu nustatyti neatlygintiną servitutą. Atsakovai neprieštarauja, kad būtų nustatytas atlygintinas kelio servitutas, bet nesutinka su ieškovo siūlomos kompensacijos dydžiu. Pagal atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies turto vertinimo ataskaitą Nr. KK0-30516, tik jiems priklausančio vertinamo nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2023 m. gegužės 9 d.) yra 27 000,00 Eur. Atsakovų nuomone, metinis 6 proc. dydžio kompensacijos nuo žemės kainos mokėtinas mokestis yra pagrįstas ir protingas. Nurodė, kad patenkinus ieškovo reikalavimą, jis iš tikrųjų įgytų teisę naudotis 27 000 Eur vertės sklypu už 4 939,50 Eur, o tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl teisingas atlyginimas atsakovams būtų metinis 1 620,00 Eur ieškovo mokestis (27 000 x 0,06 = 1 620).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, patekimui į ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), nustatė atsakovams D. B., R. B. ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 0,0201 ha ploto kelio servitutą, matininko D. N. parengtoje 2023 m, vasario 3 d. servituto schemoje pažymėtą S1.1, suteikiantį teisę ieškovui bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku; priteisė iš ieškovo atsakovui Lietuvos Respublikai vienkartinę 1 679,44 Eur kompensaciją už servitutą; priteisė iš ieškovo atsakovams D. B. ir R. B. vienkartinę 4 939,50 Eur kompensaciją už servitutą; priteisė iš ieškovo valstybei 61,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl servituto nustatymo
6. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 26 d. ieškovas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RI-15931 nuosavybės teise iš Kauno miesto savivaldybės įsigijo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kauno m. sav. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandėlis). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. A-3215 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ organizavo žemės sklypo prie pastato (1F1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. spalio 20 d. parengė „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus“, kurių 5 punkte numatyti reikalavimai prieš rengiant projekto sprendinius numatyti galimybę įvažiuoti į planuojamą žemės sklypą, projekte pateikti įvažos į planuojamą sklypą sprendinius, pasiūlyta nustatyti servitutą iki formuojamo žemės sklypo. Ieškovas 2021 m. kovo 10 d. teikė pasiūlymą atsakovei D. B. dėl kelio servituto nustatymo, kuriame pasiūlė nustatyti servitutą per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau kompensacijos dydžio nenurodė. Ieškovo prašomo nustatyti servituto vietoje, žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra suformuotas įvažiavimas į sklypą, tvoroje įrengti vartai, per žemės sklypą egzistuoja takas (kelias) iki ieškovo ketinamo suformuoti žemės sklypo. 2021 m. lapkričio 18 d. ieškovas kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl sprendimo nustatyti žemės servitutą administraciniu aktu priėmimo, 2022 m. birželio 6 d. ieškovas kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl sprendimo nustatyti žemės servitutą sandoriu. NŽT Kauno miesto skyrius 2022 m. birželio 28 d. informavo ieškovą, jog pateikta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), servituto schema nesuderinta su šio sklypo dalies ir namo savininkais, šiuo metu dėl šio kelio servituto nustatymo vyksta teisminis ginčas, todėl pateikto plano derinti negali. 0,0744 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kaune, nuosavybės teise po ½ dalį priklauso D. B. bei Lietuvos Respublikai. 2014 m. spalio 10 d. susitarimu tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių Lietuvos Respublikos bei D. B. su R. B. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovai D. B. ir R. B. pateikė ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą, parengtą 2014 metais, statyti naują ūkinį pastatą, sudegusio ūkinio pastato vietoje, žemės sklypo dalyje, kuria pagal nustatytą bendraturčių naudojimo tvarką paskirta naudotis Lietuvos Respublikai, duomenų apie gautą žemės sklypo bendraturčio sutikimą dėl ūkinio pastato statymo valstybei priklausančioje žemės sklypo dalyje, nėra, duomenų, kad ūkinis pastatas pagal projektą faktiškai pastatytas, nebuvo pateikta. Ieškovas pagal NŽT pastabas pateikė servituto nustatymo schemą, parengtą 2023 m. vasario 3 d. matininko D. N., kurioje numatytas 0,0201 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, patekimui į pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per sklypą (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), servitutas formuojamas nuo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini)gatvės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iki formuojamo žemės sklypo, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas, per Lietuvos Respublikai priklausančią naudotis žemės sklypo dalį, bendraturčių naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtą raide „D“, bei per D. B. ir R. B. priklausančią naudotis žemės sklypo dalį, bendraturčių naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtą raide „B“. NŽT Kauno miesto skyrius pateikė preliminarius vienkartinės kompensacijos, mokamos už servituto nustatymą, paskaičiavimus, kuriuose nurodė, jog nustačius servitutą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje vienkartinė kompensacija sudarytų 1 679,44 Eur. Atsakovai D. B. ir R. B. pateikė ½ dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. KK0-30516, atliktą 2023 m. gegužės 9 d., kurioje ½ dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (2023 m. gegužės 9 d.) yra 27 000,00 Eur.
7. Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas bandė rasti bendrą sutarimą dėl servituto nustatymo, tačiau, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimo servituto nustatymui pagal sandorį ieškovas negavo. Nurodė, kad tikėtina, jog sutikimo servitutui nustatyti negavimo priežastis buvo ieškovo netinkamai pasirinktas būdas ir pasiūlymai tarnaujančio žemės sklypo savininkams nustatyti neatlygintiną servitutą ieškovo naudai. Teismas nustatė, jog iki kreipimosi į teismą dienos, ieškovas nebuvo išnaudojęs galimybės kreiptis į NŽT Kauno miesto skyrių dėl servituto nustatymo sandoriu ar administraciniu aktu, o teisme iškėlus šią civilinę bylą, NŽT neturėjo galimybės suderinti servituto ieškovo naudai nustatymo, atsižvelgiant į vykstantį ginčą dėl servituto teisme. Duomenų apie tai, jog realiai ieškovas kreipėsi į atsakovus D. B. bei R. B. dėl servituto nustatymo sandoriu iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, ir atsakovai nesutiko su servituto nustatymu, byloje nėra. Teismo vertinimu, nepaisant nurodytų aplinkybių, byloje pateikti atsakovų procesiniai dokumentai suponuoja išvadą, jog atsakovai nesutiko su neatlygintino servituto nustatymu iki to laiko, kuomet ieškovas 2023 m. gegužės 9 d. patikslino ieškinio reikalavimą, siūlydamas kompensacijas atsakovams už servituto nustatymą, tačiau atsakovai D. B. ir R. B. nesutiko ir su siūlomos kompensacijos už servitutą dydžiu. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju buvo tarnaujančio daikto savininkų ir viešpataujančio daikto savininko nesutarimas, dėl to servituto nustatymo klausimą turi spręsti teismas.
8. Teismo vertinimu, būtinumą spręsti dėl servituto nustatymo patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – palydovo nuotrauka, iš kurios nustatyta, jog ieškovui priklausantis sandėlis ir formuojamas valstybinės žemės sklypas, kuriame šis sandėlis stovi, yra iš visų pusių apsuptas žemės sklypais su užstatytais pastatais, iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra LSMU teritorija aptverta tvora, gatvės ar kelio, kuriuo ieškovas galėtų naudotis patekimui į jam nuosavybės teise priklausantį pastatą nėra. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina servituto nustatymo būtinumą, tam, kad ieškovas galėtų tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sandėliu. Iš siūlomo servituto schemos teismas nustatė, jog prašomo nustatyti servituto vietoje, žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra suformuotas įvažiavimas į sklypą, tvoroje įrengti vartai, per žemės sklypą egzistuoja takas (kelias) iki formuojamo žemės sklypo, kuriame yra ieškovo sandėlis. Atsakovai patvirtino, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), esamu taku nuolatos naudojasi.
9. Teismas nustatė, kad atsakovai nurodė, jog jie ketina atstatyti sudegusį ūkinį pastatą, kuris stovėjo būtent toje vietoje, kurioje ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, tačiau nuo ūkinio pastato atstatymo projekto parengimo 2014 metais ūkinis pastatas nebuvo atstatytas, atsakovai nėra gavę Lietuvos Respubliką atstovaujančios NŽT sutikimo statyti ūkinį pastatą valstybinėje žemėje, o atsakovė nurodė, jog ji šiuo metu negyvena (duomenys neskelbtini), sklypą tikisi ateityje parduoti arba perleisti vaikams, anūkams. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė nėra suinteresuota ūkinio pastato atstatymu šiuo metu.
10. Teismas, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, jog šiuo atveju tarnaujančio žemės sklypo savininkams/naudotojams įprastai daugelį metų naudojant takui tą žemės sklypo dalį, kurioje ieškovas prašo nustatyti servitutą, siūlomo suformuoti servituto vietoje nesant išlikusių pastatų, medžių, daržų ar kt., servituto nustatymas nereikalautų papildomų didelių sąnaudų, todėl nustatyti servitutą ieškovo siūlomoje vietoje būtų racionalu.
11. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su NŽT Kauno miesto skyriaus pateiktu 1 679,44 Eur vienkartinės kompensacijos, mokamos už servituto nustatymą, dydžiu, kuris apskaičiuotas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Nurodytą kompensacijos dydį teismas laikė racionaliu ir pakankamu atlyginti galimus žemės sklypo savininkų ar naudotojų praradimus ar suvaržymus, su kuriais gali susidurti tarnaujančio daikto savininkai / naudotojai, nustačius servitutą.
12. Teismas nustatė, kad atsakovai D. B. ir R. B. su ieškovo pasiūlyta 4 939,50 Eur kompensacijos už servitutą suma nesutinka, jie pageidauja gauti periodinę kompensaciją, nustatytą vadovaujantis žemės sklypo verte (27 000 Eur), t. y. 6 procentų žemės sklypo vertės dydžio kompensaciją kiekvienais metais, kas sudarytų 1 620,00 Eur per metus.
13. Teismas, nustatydamas kompensacijos už servitutą dydį, atsižvelgė į tai, jog faktiškai atsakovai D. B. ir R. B. kasdien žemės sklypu, kuriame prašoma nustatyti servitutą, nesinaudoja, jiems nuosavybės teise priklausę pastatai žemė sklype yra sudegę/sunykę, atsakovai sklypą atvyksta tik sutvarkyti, turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, jog neketina ateityje patys atstatyti gyvenamojo namo, svarsto galimybę žemės sklypą parduoti, taip pat į tai, jog prašomo nustatyti servituto vietoje jau daugelį metų faktiškai egzistuoja kelias/takas per atsakovų žemė sklypą, kuriuo nuolat naudojasi žemės sklypo savininkai.
14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, siekdamas tarp šalių ateityje išvengti konfliktinių situacijų dėl periodinės kompensacijos už servitutą dydžio ir atsižvelgęs į žemės sklypo rinkos vertės svyravimus, teismas sprendė, jog ieškovui sumokėjus atsakovams 4 939,50 Eur dydžio kompensaciją už servituto nustatymą, paskaičiuotą įstatymų nustatyta tvarka, atsakovų D. B. ir R. B. teisė gauti teisingą kompensaciją už teisės naudoti žemės sklypą savo nuožiūra suvaržymą, bus įvykdyta tinkamai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
15. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 4 594,68 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovas patyrė dėl savo paties veiksmų, t. y. dėl daug kartų tikslintų ieškinio reikalavimų ir servituto schemos (kuri neatitiko įstatymų reikalavimų, buvo netiksli, servitutas buvo neįgyvendinamas faktiškai pagal nurodytą schemą), dėl nepakankamų pastangų ginčą dėl servituto nustatymo spręsti nesikreipiant į teismą (ieškovas iki ieškinio teismui pateikimo nesikreipė į NŽT dėl servituto nustatymo sandoriu ar administraciniu aktu, neišnaudojo visų galimybių susitarti dėl atlygintino servituto sandoriu nustatymo su atsakovais), dėl to, jog ieškovas ilgą laiką bylos nagrinėjimo metu siekė, kad teismas nustatytų neatlygintiną servitutą, kas sąlygojo atsakovų nesutikimą su ieškinio reikalavimais ir nesutikimą sudaryti taikų susitarimą bylos nagrinėjimo metu (pirminis ieškinys teismui buvo pateiktas 2021 m. balandžio 14 d., po to tris kartus teiktas patikslintas ieškinys, galiausiai ieškovas pasiūlė atsakovams kompensaciją už servitutą 2023 m. gegužės 9 d. pateikęs pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo). Teismas, padaręs išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų kilimą sąlygojo paties ieškovo veiksmai ir neišnaudotos galimybės susitarti dėl servituto nustatymo, nusprendė, nepriteisti ieškovui iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, o 61,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisti valstybei iš ieškovo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta nepriteisti ieškovui iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - priteisti iš atsakovų ieškovui 4 594,68 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas visa apimtimi tenkino visus pagrindinius ieškovo reikalavimus, todėl remiantis CPK normose įtvirtintu principu „pralaimėjęs moka“, ieškovui, kaip šaliai kurios naudai buvo priimtas sprendimas, iš atsakovų turėjo būti priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
1.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nukrypimas nuo principo „pralaimėjęs moka“ nereiškia, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas byloje dėl servituto nustatymo, bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies galėtų būti iš viso nepriteisiamos. Bylinėjimosi išlaidos galėtų būti sumažintos, o ne visiškai neatlygintos.
1.3. Ieškinį bei servituto nustatymo schemą ieškovas kelis kartus tikslino ne savo iniciatyva, o dėl to, kad taip padaryti jį įpareigodavo teismas, dėl to, kad reikėjo nurodyti atsakovams priteistiną kompensacijos už servitutą sumą. NŽT savo pirminius paskaičiavimas dėl pageidaujamo kompensacijos dydžio pateikė tik 2023 m. sausio 31 d., jį patikslino tik 2023 m. balandžio 19 d. Atsakovai D. B. su R. B. delsė pateikti duomenis, apie tai, kokio kompensacijos dydžio už jų žemės sklype nustatomą servitutą jie pageidautų ir savo nuomonę dėl konkrečios kompensacijos sumos išdėstė tik 2023 m. gegužės 17 d. prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo.
1.4. Atsakovai savo veiksmais prisidėjo prie proceso vilkinimo ir prie to, kad reikėjo dar kartą tikslinti ieškinį, nežinant, kokios kompensacijos dydžio prašyti, kokios kompensacijos jie pageidauja. Ieškinys ir servituto nustatymo schema buvo tikslinami ne ieškovo naudai, o tam, kad ieškiniu keliami reikalavimai geriausiai atitiktų ir kitų bylos šalių interesus, taip siekiant byloje greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.
1.5. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo tiesiogiai susijusios su ieškinio ir servituto schemos tikslinimu, sudaro tik nedidelę, vos apie 1/3 dalį, visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis teismo argumentas negali būti pagrindu ieškovui iš viso nepriteisti visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
1.6. Ieškovas dar 2021 m. kovo 10 d., t. y., dar prieš pateikiant ieškinį teismui, išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo, tačiau ne teismine tarka šalims susitarti nepavyko. Vien ta aplinkybė, jog šalims, turinčioms skirtingus interesus, nepavyko sutarti dėl taikaus ginčo sprendimo, savaime nereiškia, kad šalims susitarti nepavyko dėl ieškovo kaltės.
1.7. Ieškovas kreipėsi į NŽT dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, tačiau dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių servitutas iš viso negalėjo būti nustatytas administraciniu aktu.
1.8. Ieškovo kreipimasis į teismą dėl servituto nustatymo ir ieškinio pareiškimas negali būti laikomas netinkamu ieškovo procesiniu elgesiu. Teismo patenkinimas ieškinio visa apimtimi rodo, jog šis ieškinys buvo pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
1.9. Atsakovai D. B. ir R. B. bylos nagrinėjimo metu reiškė savo nesutikimą tiek dėl neatlygintino servituto, tiek ir dėl ieškovo siūlomos kompensacijos už servitutą. Šiuo atveju teisminio ginčo tarp šalių nebuvo galimybės išvengti, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas būtų reiškęs reikalavimą nustatyti servitutą neatlygintinai, ar už kompensaciją. Reikalavimas nustatyti neatlygintinį servitutą savaime nėra nei neteisėtas, nei nesąžiningas.
1.10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neatliko tokių procesinių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip objektyviai netinkami, o tuo labiau kaip nesąžiningi. Ieškovas aktyviai domėjosi bylos eiga, teikė įrodymus. Ieškovas pakartotinai tikslino ieškinį ir servituto schemą, tačiau tai buvo daroma tam, kad teismui būtų palengvintas bylos nagrinėjimas ir kad teismo sprendimas kaip galima labiau atitiktų visų bylos šalių interesus. Tai, kad atsakovai sutiko ne su visais ieškinio reikalavimais, savaime nereiškia, kad ieškovas, gindamas savo teisėtus interesus, teisme elgėsi netinkamai.
Šalies argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovai prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė tokius argumentus:
2.1. Sprendimas pažeidžia nuosavybės teises, minimalaus savininko teisių ribojimo principą ir teisingą viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančius, savininkų interesų pusiausvyrą.
2.2. Ant prašomo kelio servituto ploto stovėjo atsakovų ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kuri yra būtina šalia esančiam pastatui eksploatuoti. Nors šiuo metu malkinė yra sudegusi, atsakovai planuoja ją atstatyti. Nustačius servitutą pagal ieškovo prašomą schemą, jie prarastų tokią teisę.
2.3. Įstatymai nenumato teisės nustatyti kelio servituto per Nekilnojamojo turto registre registruotą ir oficialiai neišregistruotą pastatą. Iš neteisės teisė neatsiranda, todėl iš neteisėtų veiksmų ieškovo teisėti lūkesčiai negali susiformuoti.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovai nesutinka su priteistu kompensacijos dydžiu. Pareiškime nurodyta, kad žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame būtų nustatomas servitutas vertė apie 6 000 Eur. Atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies turto vertinimo ataskaitoje Nr. KK0-30516 rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu 2023 m. gegužės 9 d. yra 27 000 Eur. Reikia remtis teismų praktika, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. 6 procentų dydžio nuo žemės kainos mokėtinas mokestis yra pagrįstas ir protingas. Palikus galioti sprendimo dalį dėl atsakovams priteistos kompensacijos dydžio, ieškovas iš tikrųjų įsigytų 27 000 Eur vertės sklypą už 4 939,50 Eur, o tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Po servituto nustatymo atsakovams liktų naudotis 0,0058 ha, t. y. 58 kv. m., todėl atsakovai iš esmės praranda galimybę naudotis šiuo turtu. Teisingas atlyginimas būtų metinis 1 620 Eur ieškovo mokestis (27 000 x 0,06 = 1620).
Šalies argumentai
2.5. Ieškovas net nebandė kreiptis į LSMU su prašymu dėl galimo servituto suteikimo. Ieškovas kaip įrodymą, kad servituto nustatymas per LSMU priklausantį žemės sklypą negalimas, naudoja pažymą, kuri buvo išduota Kauno miesto savivaldybės administracijai ir perduota ieškovui kartu su pastatu, kurį ieškovas įsigijo iš Kauno miesto savivaldybės. Tokia pažyma negali būti naudojama šioje byloje dėl servituto nustatymo, o tik ginče dėl įgyto daikto tinkamumo naudoti pagal jo paskirtį.
2.6. Ieškovas neįrodė, kad įvažiavimas prie viešpataujančio daikto įmanomas tik iš (duomenys neskelbtini) pusės. LSMU priklauso pakankamai didelė teritorija, todėl įrengus įvažiavimą iš tos pusės, tarnaujančiojo daikto savininkų teisės būtų pažeistos ne taip neproporcingai, kaip atsakovų atveju. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokia galimybė iš viso buvo svarstyta, kad buvo kreiptasi į gretimų sklypų savininkus.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimą nepriteisti ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovai laikė pagrįstu ir teisėtu. Atsiliepime atsakovai pakartojo teismo nurodytus motyvus, kuriais remdamasis teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir papildomai nurodė teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c. b. Nr. е3К-3-256-611/2022), kurioje nurodyta, jog bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, ir sąžiningumo principais, gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo.
19. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Dėl tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisių nustatant kelio servitutą
4.1. Atsakovai deklaratyviai teigia, kad malkinė esą yra būtina šalia esančiam pastatui eksploatuoti ir kad ją planuojama atstatyti. Malkinė atsakovams nebuvo ir nėra reikalinga, atsakovai jokių realių veiksmų malkinės atstatymui neatliko, neketina jų atlikti ateityje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati atsakovė D. B. pripažino, kad malkinė yra sudegusi daugiau nei prieš 20 metų ir iki šiol nebuvo bandoma jos atstatyti. Iš byloje pateiktų dokumentų teismo nustatyta, jog malkinės atstatymo projektas buvo parengtas 2014 metais, tačiau realūs malkinės atstatymo darbai jokia forma nėra ir nebuvo daromi. Atsakovė D. B. nurodė, jog ji šiuo metu negyvena (duomenys neskelbtini), tikisi ateityje sklypą parduoti arba perleisti, todėl nėra suinteresuota malkinės atstatymu šiuo metu. Sklypo dalis, kurioje atsakovai neva planuoja atstatyti malkinę, yra valstybinėje žemėje, todėl tokiems atstatymo darbams yra reikalingas Lietuvos Respubliką atstovaujančios NŽT sutikimas, dėl kurio gavimo atsakovai nesikreipė. Apeliaciniame skunde šių aplinkybių atsakovai neneigia. Ant tarnaujančio daikto dalies, kurioje nustatytas kelio servitutas, nematyti jokių išlikusių malkinės liekanų, o matomas tik kelias. Kadangi malkinė iki išnykimo nuosavybės teise priklausė atsakovams, todėl jiems teko pareiga šį daiktą išregistruoti iš Nekilnojamojo turo registro.
4.2. Apeliacinis skundas dalyje dėl malkinės iš esmės yra grindžiamas vien tik formaliai cituojant teisės aktų nuostatas ir teismų suformuotą praktiką, niekaip to nesiejant su byloje nagrinėtomis aplinkybėmis.
4.3. Nustačius kelio servitutą, atsakovai neprarado savo nuosavybės teisės į tarnaujantį daiktą, kurį jie gali toliau valdyti, juo naudotis ir disponuoti šiuo daiktu. Ieškovui yra suteikiama tik ribota teisė naudotis dalimi tarnaujančio daikto, paliekant tokią pat teisę ir atsakovams. Už ieškovo teisę ribotai naudotis dalimi tarnaujančio daikto (kelio servitutu) atsakovams buvo priteista vienkartinė 4 939,50 Eur kompensacija, todėl atsakovams yra tinkamai ir proporcingai atlyginta už bet kokius nepatogumus, kuriuos jiems galėjo sukelti kelio servituto nustatymas.
Dėl priteistos kompensacijos dydžio
4.4. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė savo pageidaujamos kompensacijos už kelio servitutą dydžio bei nereiškė priešieškinio dėl kompensacijos priteisimo. Kompensacijos atsakovams dydis buvo apskaičiuotas proporcingai pagal NŽT atliktą kompensacijos už kelio servitutą apskaičiavimą.
4.5. Šiuo atveju tiek Lietuvos Respublikai, tiek atsakovams kompensacija yra apskaičiuota ir priteista dėl kelio servituto nustatymo tam pačiam tarnaujančiam daiktui, todėl abu šie asmenys, kaip to paties tarnaujančio daikto savininkai, yra lygūs. Su konstituciniu bei civilinės teisės lygiateisiškumo principu būtų nesuderinama tokia situacija, kai atsakovams už kelio servituto nustatymą būtų priteisiama neproporcingai didesnė kompensacija negu to paties tarnaujančio daikto savininkei Lietuvos Respublikai.
4.6. Atsakovams priteista beveik tris kartus didesnė kompensacija nei buvo priteista Lietuvos Respublikai, kuri yra proporcinga didesniam kelio servituto plotui atsakovų tarnaujančio daikto dalyje. Kelio servitutu nebus visiškai naujai įrengtas kelias, o toks kelias šiuo metu žemės sklype egzistuoja ir yra visų naudojamas. Kelio servituto plotas yra tik 0,0201 ha, neaišku kaip atsakovams liko naudotis tik 0,0058 ha žemės sklypu.
Šalies argumentai
4.7. Teismas vienkartinės, o ne periodinės kompensacijos, priteisimą atsakovams pagrindė. Apeliaciniame skunde atsakovai formaliai nurodė, kad turėtų būti pakeista jiems priteistos kompensacijos už kelio servitutą rūšis ir dydis, tačiau nepateikė jokių motyvų, kurie pagrįstų tokį pakeitimą. Atsakovų nurodytose bylose buvo nagrinėjamos iš esmės kitokios faktinės aplinkybės, nei yra nagrinėjamos šioje byloje. Vien tai, kad susiklosčius tam tikroms specifinėms aplinkybėms teismas gali priteisti tarnaujančio daikto savininkui periodinę kompensaciją už servitutą, savaime nereiškia, kad tokia kompensacijos rūšis privalo būti priteisiama visais atvejais.
Dėl būtinybės nustatyti kelio servitutą tarnaujančiame daikte
4.8. Būtinumą nustatyti kelio servitutą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – palydovo nuotrauka, iš kurios nustatyta, jog ieškovui priklausantis viešpataujantis daiktas ir formuojamas valstybinės žemės sklypas, kuriame šis pastatas stovi, yra iš visų pusių apsuptas žemės sklypais su užstatytais pastatais, iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra LSMU teritorija aptverta tvora, gatvės ar kelio, kuriuo ieškovas galėtų naudotis patekimui į jam nuosavybės teise priklausantį viešpataujantį daiktą nėra. Atsakovai apeliaciniame skunde šių nustatytų aplinkybių neneigė, todėl byloje tarp šalių nėra ginčo, jog kelio servituto nustatymas šiuo atveju yra būtinas.
4.9. Byloje buvo aiški LSMU pozicija dėl galimybės nustatyti kelio servitutą. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)“ Nr. (33.194)2-2380 (toliau – Raštas) nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 13 d. raštu Nr. (33.200)R-3306 kreipėsi į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikėtinį - LSMU, prašydama apsvarstyti galimybę nustatyti kelio servitutą, suteikianti teisę važiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). LSMU 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. DV'T2-1602 informavo, kad dėl kelio servituto į minėtą žemės sklypą sutikti neturi galimybės, nes sklypus skiria tarpukario gelžbetonio-plytų tvora, greta praeina dujų magistralinis vamzdynas. Aplinkybė, jog prie viešpataujančio daikto nėra galimybės patekti iš (duomenys neskelbtini) pusės, buvo nustatyta remiantis ir kitais duomenimis nei Raštas, pvz. ieškovo parodymais, palydovo nuotrauka.
4.10. Kelio servituto nustatymas per jau egzistuojantį kelią žemės sklype (duomenys neskelbtini), negriaunant ir nešalinant jokių objektų, yra mažiau varžanti alternatyva negu servituto nustatymas iš (duomenys neskelbtini) pusės.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o dėl atsakovų apeliacinio skundo pagrįstumo sprendimą priimti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
5.1. Ieškovas daugiau nei du metus reikalavo neatlygintino servituto. Ieškovo atstovė 2023 m. balandžio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu vis dar nesutiko su servituto atlygintinumu ir patikslinto ieškinio reikalavimo dėl servituto atlygintinumo nekeitė, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas patikslintą ieškinį tikslino dėl NŽT pateiktų apskaičiavimų yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
5.2. Apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas sutiko su NŽT pateiktais apskaičiavimais yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovas klaidingai nurodė savo buvusią poziciją pirmosios instancijos teisme dėl servituto atlygintinumo ir su tuo susijusių apskaičiavimų bei tokiu būdu siekia bylinėjimosi išlaidas, iškilusias dėl ieškovo subjektyvaus elgesio ir teisminio proceso vilkinimo, perkelti atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Teismas sprendime nesprendė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti neatlygintiną servitutą savaime yra neteisėtas ar nesąžiningas. Teismas, įvertinęs teisminio proceso metu vykusių aplinkybių visumą, teisingai sprendė, kad ir paties ieškovo daugiau nei du metus trukęs subjektyvus elgesys sąlygojo bylinėjimosi išlaidų kilimą.
5.4. Ieškovas nenurodė konkrečių sąlygų ar priežasčių, kodėl šioje byloje nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma išimtis ir nustatomas neatlygintinas servitutas, taip pat byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę nustatyti neatlygintiną servitutą.
5.5. NŽT pritaria teismo išvadoms, kad bylinėjimosi išlaidų kilimą taip pat sąlygojo paties ieškovo neišnaudotos galimybės susitarti dėl servituto nustatymo, dėl nepakankamų pastangų ginčą dėl servituto nustatymo spręsti nesikreipiant į teismą. Ieškovas iki bylos iškėlimo nesikreipė į NŽT dėl servituto nustatymo administraciniu aktu ar notariniu sandoriu. Pirmą kartą į NŽT dėl servituto nustatymo administraciniu aktu pasikreipė 2021 m. lapkričio 28 d. t. y. jau vykstant teisminiam procesui ir jam jau žinant, kad servituto nustatymas administraciniu aktu negalimas. Apeliacinio skundo teiginys, kad šiuo atveju dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių servitutas iš viso negalėjo būti nustatytas administraciniu aktu, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
5.6. NŽT neatliko jokių veiksmų prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš NŽT net tuo atveju, jeigu ieškovo apeliacinis skundas būtų patenkintas, turėtų būti atmestas atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalį. Teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas
Dėl atsakovų D. B. ir R. B. apeliacinio skundo
5.7. Nustatydamas kompensacijos dydį teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, o vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. NŽT nėra kompetentinga nustatyti, ar ginčo atveju, atsakovai vykdo/planuoja vykdyti ūkinio pastato atstatymą/naują statybą/ar siekia atlikti rekonstrukciją, taip pat neturi duomenų apie minėtą atsakovų siekį atstatyti ūkinį pastatą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl atsakovų D. B. ir R. B. apeliacinio skundo
22. Atsakovų D. B. ir R. B. (toliau – atsakovai) apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatant kelio servitutą pažeistos jų nuosavybės teisės, minimalaus savininko teisių ribojimo principas bei viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų interesų pusiausvyra, teigiama, kad nebuvo būtinybės nustatyti kelio servitutą.
23. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis).
24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Skundžiamu sprendimu patekimui į ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Viešpataujantis daiktas), atsakovams ir Lietuvos Respublikai (toliau ir valstybė) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - Tarnaujantis daiktas), nustatytas 0,0201 ha ploto kelio servitutas (toliau – Kelio servitutas), matininko D. N. parengtoje 2023 m. vasario 3 d. servituto schemoje (toliau – Schema) pažymėtas S1.1, suteikiantis teisę ieškovui važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku.
26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas neįrodė, jog privažiavimas prie Viešpataujančio daikto yra įmanomas tik iš (duomenys neskelbtini)pusės, t. y. išimtinai per Tarnaujantį daiktą, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog buvo kreiptasi į gretimų sklypų savininkus, kad nebuvo pasinaudota galimybe įrengti privažiavimą prie ieškovo pastato iš kitų gretimų sklypų ar iš (duomenys neskelbtini) per LSMU priklausančią teritoriją.
27. Šie atsakovų apeliacinio skundo argumentai atmestini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 10 d. raštas „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)“ Nr. (33.194)2-2380 (toliau – Raštas), kuriame nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 13 d. raštu Nr. (33.200)R-3306 kreipėsi į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikėtinį - LSMU, prašydama apsvarstyti galimybę nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir LSMU 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. DVT2-1602 nurodė, jog dėl kelio servituto į minėtą žemės sklypą sutikti neturi galimybės, nes sklypus skiria tarpukario gelžbetonio-plytų tvora, greta praeina dujų magistralinis vamzdynas bei palydovo nuotrauka, iš kurios matyti, kad ieškovo sklypas ribojasi su žemės sklypais užstatytais pastatais yra pakankami įrodymai (CPK 177 straipsnis) patvirtinti aplinkybei, jog vienintelis ir objektyviai įmanomas bei nereikalaujantis didelių jo įrengimo sąnaudų yra privažiavimas prie Viešpataujančio daikto iš (duomenys neskelbtini) gatvės per Tarnaujantį daiktą.
28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kelio servitutas nustatytas ant sklypo dalies, kurioje stovėjo atsakovų ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (malkinė), kuris reikalingas šalia esančiam pastatui eksploatuoti. Nors šiuo metu malkinė yra sudegusi, tačiau nėra išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR). Atsakovai planuoja ją atstatyti. Teigiama, kad nustačius Kelio servitutą pagal ieškovo prašomą Schemą, atsakovai prarastų tokią teisę. Nurodoma, kad Kelio servitutas negali būti nustatytas per NTR įregistruotą pastatą, nes to nenumato įstatymai.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nelaikė apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės kliūtimi Kelio servitutui nustatyti. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad Tarnaujančio sklypo Kelio servituto dalyje nėra faktiškai išlikusių pastatų, atsakovė nėra suinteresuota ūkinio pastato (Malkinės) atstatymu, kadangi nuo ūkinio pastato atstatymo projekto parengimo 2014 m., pastatas nebuvo atstatytas, atsakovė nėra gavusi NŽT, atstovaujančios kitam sklypo bendraturčiui valstybei, būtino sutikimo statyti pastatą, kad atsakovė šiuo metu (duomenys neskelbtini), negyvena ir ginčo sklypą ketina perleisti. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Malkinės neišregistravimo taip pat nelaikė kliūtimi Kelio servitutui nustatyti ir atsikirsdamas į šiuos atsakovų argumentus papildomai nurodė, kad Malkinei sudegus (išnykus), pareiga išregistruoti minėtą pastatą iš NTR teko pastato savininkams – atsakovams.
30. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisės sąvoka: nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo; kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnis). Vienas iš statinio savininko nuosavybės įgyvendinimo būdų yra teisė atkurti statinį, kuris nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar sugriautas. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 5 straipsnis). NTR objektais taip pat yra servitutai ir CK 4.254 straipsnyje nurodyti juridiniai faktai (NTRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto d papunktis ir 5 punktas). Pagal CK 4.254 straipsnio 9 punkto nuostatą, viešame registre turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas.
31. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės D. B. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1m (toliau – Malkinė), nuosavybės teisė NTR yra įregistruota 1979 m. lapkričio 14 d. Malkinė yra pažymėta 2012 m. UAB „Planuotojai“ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane, 2014 m. UAB „Architektūriniai statybiniai projektai“ parengtame ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projekte. Palyginus minėtus dokumentus ir Kelio servituto Schemą matyti, kad sudegusios Malkinės buvimo vieta patenka į sklypo dalį pažymėtą raide „D“, kurioje yra nustatytas Kelio servitutas ir kuria pagal nustatytą naudojimosi sklypu tvarką naudojasi atsakovai D. B. ir valstybė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Malkinės atstatymas pagal 2014 m. UAB „Architektūriniai statybiniai projektai“ parengtą projektą apribotų arba iš viso padarytų negalimą ieškovo naudojimąsi Kelio servitutu. Atsižvelgiant į 1 m pločio toje sklypo vietoje anksčiau nustatytą servitutą ir 2,2 m Malkinės plotį, ieškovui iš 4 m pločio servitutinio kelio laisva liktų 0,8 m pločio kelio dalis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju ieškovo Kelio servitutas gali būti nustatytas tik konstatavus, kad Malkinė yra sunaikinta (išnykusi) ir negali būti atkurta. Pažymėtina, kad ieškovui pradėjus naudotis Kelio servitutu, Malkinės atstatymo darbai faktiškai taptų negalimi.
32. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių pastato ir daiktinių teisių į jį išregistravimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad nei CK, nei NTRĮ, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatai nepateikia buvusio (nekilnojamojo) daikto išnykimo sampratos. Atsižvelgdamas į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sąvokų turinį, šiuo klausimu kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktus, 2020 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020).
33. Nagrinėjamu atveju Malkinė yra įregistruota NTR. Minėtame viešajame registre nėra įregistruotas Malkinės išnykimo faktas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išvadą, jog atsakovų ūkinis pastatas (Malkinė) yra išnykęs, pirmosios instancijos teismas padarė nenustatęs visų tokiai išvadai padaryti būtinų aplinkybių, nurodytų šios nutarties 32 punkte. Kaip jau buvo minėta, ieškovo Kelio servitutas gali būti nustatytas tik konstatavus Malkinės sunaikinimo (išnykimo) faktą ir jį įregistravus NTR arba Malkinę, kaip nekilnojamojo turto objektą išregistravus iš NTR. Išvardinti veiksmai gali būti atlikti teismo sprendimo pagrindu, priimtu išsprendus ginčą ir patenkinus nekilnojamo daikto išregistravimu suinteresuoto asmens reikalavimą įpareigojantį tai padaryti daikto savininką arba paties nekilnojamojo daikto savininko laisva valia.
34. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
35. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).
36. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutarties 33 punkte nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, konstatavus, kad sprendžiant klausimą dėl Kelio servituto nustatymo nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas nustatyti ieškovo naudai tarnaujančiajame daikte kelio servitutą yra pagrindinis neturtinio pobūdžio reikalavimas, o kitas reikalavimas – priteisti atsakovams kompensaciją už servitutą – yra turtinis reikalavimas, išvestinis iš pirmojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022), ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo perduotinas pirmosios instancijos teismui kartu su pagrindiniu reikalavimu dėl kelio servituto nustatymo. Skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Kiti atsakovų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų pagrįstumo nepasisako, nes jie turi būti ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme, perdavus bylą nagrinėti iš naujo.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
38. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo prašymas dėl 4 594,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovų.
39. Atsižvelgiant į tai, kad dėl visų ieškinio reikalavimų bylos nagrinėjimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo pirmosios instancijos teisme. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmoje instancijoje, įskaitant ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje, turėtų būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022 pateiktą išaiškinimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo servituto nustatymo bylose. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad minėtose bylose taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.