Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-860-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
2S-860-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01079-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės tarybai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-860-460/2012

Teisėjas Valdas Alška (Proceso Nr. 2-25-3-01079-2009-0)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)124.2.; 124.2.7; 124.3; 122.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėja (apeliantė) UAB „Plungės darna“ atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-64-474-2012 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams Kretingos rajono savivaldybės tarybai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus bei įpareigojimo sudaryti dalies valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams Kretingos rajono savivaldybės tarybai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus bei įpareigojimo sudaryti dalies valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir nurodė, kad 2009-12-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp šalių ir byla buvo nutraukta. Mano, jog procesas turi būti atnaujinamas, nes teismas savo nutartimi pasisakė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, nors ji į bylą šalimi nebuvo įtraukta. Taikos sutarties 3.2 punkte buvo nutarta, kad „šalių susitarimu 2009-10-01 pasiūlymas dėl detaliajam planui rengti (žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ribų brėžinys) yra neatskiriama šios sutarties dalis, aiškinama ir vertinama kartu su šia taikos sutartimi“. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui UAB „Plungės darna“. Pagal 2000-03-16 Kretingos tarybos patvirtintą detalųjį planą, (duomenys neskelbtini), sklypui suformuotas 0,1535 ha dydžio sklypas. Teismo priimta nutartis prieštarauja jau patvirtintam detaliajam šio sklypo planui. Apie tokią teismo priimtą nutartį pareiškėjas sužinojo tik 2011-11-07, kai toks planas buvo pateiktas į bylą pagal pareiškėjo ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Termino paduoti prašymą nepraleido, nes jis baigiasi tik 2012-02-07. Prašė atnaujinti procesą, panaikinti nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir pareiškėją į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu.

Ieškovas su pareikštu prašymu dėl proceso atnaujinimo sutiko ir nurodė, kad taikos sutartimi iš esmės buvo nustatytos pareiškėjos žemės sklypo ribos, o ji nebuvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, todėl tai yra pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškėjai buvo žinoma tik apie ginčą tarp ieškovo ir atsakovų, o jis neišreiškė savo valios dėl žemės sklypo ribų ir dydžio. Taip pat laikytina, kad pareiškėja apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2011-11-07 civilinėje byloje iškeltoje pagal pareiškėjos ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra pagrindo procesui atnaujinti, nes pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą pareiškimu paduoti. Svarstant taikos sutarties projektą dėl detaliojo plano sprendinių keitimo (duomenys neskelbtini) gatvės individualių gyvenamųjų namų statybai dalyvavo ir pareiškėjos atstovas, jam buvo žinomos visos aplinkybės dėl šių sprendinių keitimo. Taip patvirtina ir jo parašas ant plano-pasiūlymo detaliajam planui parengti, kuris yra civilinėje byloje. Be to, jau 2011-02-08 pareiškėja savo dublike į atsakovų atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-133-325/2011 nurodė, kad teismui patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1576-666/2009 ieškovė UAB „Plungės darna“ šiame procese nedalyvavo. Be to, apie detaliojo plano sprendinių keitimus ginčo žemėje buvo pranešta 2010-02-13 rajono laikraštyje „Švyturys“, todėl nėra pagrindo tikėti, kad pareiškėja apie priimtą nutartį sužinojo tik 2011-11-07, į bylą pateikus žemės sklypų planus.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėja terminą sieja su 2011-11-07, kai į bylą buvo pateikti žemės sklypų planai. Su tokiu termino skaičiavimu atsakovas nesutinka ir nurodo, kad ieškovo R. S. pateiktas pasiūlymas detaliam planui rengti buvo suderintas su pareiškėja 2009-10-09, ką rodo pareiškėjos parašas ant to pasiūlymo. Taip pat pagal ieškovo UAB „Plungės darna“ ieškinį buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos teismo nutartimi 2010-12-29 pradėtos detaliojo plano sprendinių korektūros žemės sklypams (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovo nuomone, jai buvo žinoma apie detaliojo plano sprendinių keitimus nuo 2010-12-29 ir terminas prašymui paduoti baigėsi 2011-03-29. Kadangi pareiškėja praleido terminą prašymui paduoti, prašė pareiškimo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-01-11 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1576-666-2009. Nurodė, jog prašymai dėl proceso atnaujinimo yra paduodami per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimą. Pareiškėjos nurodytas terminas, jog ji apie tai sužinojo 2011-11-07, yra paneigtas byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Esant šiems įrodymams, teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui paduoti, jo neprašė atnaujinti, todėl atsisakė pareiškimą tenkinti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti 2012 m. sausio 11 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1576-666/2009 ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1576-666/2009; į byla trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Plungės darna; panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-12-07 nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo R. S., atsakovų - Kretingos rajono savivaldybės tarybos, Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Nurodė, jog akivaizdu, kad civilinėje byloje Nr. 2-1576-666/2009 sprendžiant dėl apeliantės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydžio ir ribų, pareiškėja privalėjo būti įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-1576-666/2009 nagrinėjimą kaip trečiasis asmuo, nes nurodomu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, t. y., nusprendė dėl materialiųjų pareiškėjos teisių ir pareigų ir iš esmės pažeidė pareiškėjos teises.

Atsiliepimas

Atsiliepime Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad buvo supažindintas su Pasiūlymu detaliajam planui rengti (toliau-Pasiūlymas). Pasiūlyme akivaizdžiai matyti, kad ieškovas R. S. siekia suformuoti savo sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, taip pat šiame Pasiūlyme akivaizdžiai matyti, kad R. S. planuojamos ribos (mėlyna spalva pažymėtos ribos) nesutampa su Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 29 patvirtintu Individualių gyvenamųjų namų statybai pietinėje Kretingos miesto dalyje prie Laisvės gatvės detaliajame plane suplanuotomis ribomis. Tai paneigia apelianto teiginį, kad apie savo teisių pažeidimą suvokė tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kretingos žemėtvarkos skyrius į bylą pateikė žemės sklypo planą.

Atsiliepime Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-12-07 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1576-666/2009) patvirtino 2009-11-19 sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad šalių susitarimu 2009-10-01 pasiūlymas detaliajam planui rengti (žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ribų brėžinys) yra neatskiriamoji taikos sutarties dalis. Pažymėtina tai, kad pareiškėja UAB „Plungės darna" 2009-10-09 davė sutikimą pasiūlytam detaliajam planui rengti, pasirašydama žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų plane. Byloje pateikti tai įrodantys dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2009-12-07 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams Kretingos rajono savivaldybės tarybai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus bei įpareigojimo sudaryti dalies valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Šios sutarties 3.2 punkte buvo susitarta, kad 2009-10-01 pasiūlymas detaliajam planui rengti (žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ribų brėžinys) yra neatskiriama šios sutarties dalis, aiškinama ir vertinama kartu su taikos sutartimi. Pasiūlyme 2009-10-09 pasirašė ir pareiškėja UAB „Plungės darna“, savo parašą patvirtindama antspaudu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų

Teismas pažymi, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu – teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad savininkas turi žinoti, kas daroma su jo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-499/2008).

Anksčiau nurodytu aspektu esminę reikšmę turi tai, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-1576-666/2009 nagrinėjimą su trečiojo asmens procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis CPK 47 straipsnyje. Taip pat esminę reikšmę turi tai, kad pareiškėja nuo pat 2004 metų iki pat 2011 metų pabaigos nuosekliai siekė jos teisių ir pareigų, įtvirtintų 2000-03-16 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 29 patvirtintais Individualių gyvenamųjų namų statybai pietinėje Kretingos miesto dalyje prie Laisvės gatvės detaliojo plano sprendiniais įgyvendinimo. Esminę reikšmę taip pat turi tai, kad Taikos sutartimi, sudaryta tarp ieškovo R. S. ir atsakovų Kretingos rajono savivaldybės tarybos, Kretingos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo nustatyta, kad „Šalių susitarimu 2009-10-01 pasiūlymas detaliajam planui rengti (žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ribų brėžinys) yra neatskiriama šios sutarties dalis, aiškinama ir vertinama kartu su Taikos sutartimi" (Taikos sutarties 3.2. punktas), t. y. ieškovo ir atsakovų susitarimu, be aiškiai išreikštos pareiškėjos valios, buvo nuspręsta pakeisti pareiškėjos teisių į 2000-03-16 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 29 patvirtinto Individualių gyvenamųjų namų statybai pietinėje Kretingos miesto dalyje prie Laisvės gatvės detaliojo plano sprendiniais suformuoto pareiškėjos žemės sklypo dydį, ribas ir apimtį. Esminę reikšmę taip pat turi tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog pareiškėjai iki detalaus civilinės bylos Nr. 2-2302-325/2010 (2-133-325/2011) nagrinėjimo būtų buvę atskleisti Taikos sutarties, 2009-12-07 pirmosios instancijos teismo nutarties turinys ir sąlygos. Taigi akivaizdu, kad civilinėje byloje Nr. 2-1576-666/2009 sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydžio ir ribų, pareiškėja privalėjo būti įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-1576-666/2009 nagrinėjimą kaip trečiasis asmuo, nes nurodomu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, t. y. nusprendė dėl materialiųjų pareiškėjos teisių ir pareigų ir iš esmės pažeidė pareiškėjos teises. Be to pareiškėjai neatskleidus Taikos sutarties sąlygų, kurios vėliau buvo įtrauktos į 2009-12-07 pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, teisinė 2009-10-01 Pasiūlymo detaliajam planui rengti reikšmė negalėjo būti aiški ir žinoma, nes 2009-10-01 Pasiūlyme detaliajam planui rengti niekaip ir jokia forma nebuvo nurodyta, kad šis dokumentas yra neatskiriama Taikos sutarties dalis ir gali būti aiškinamas ir vertinamas tik kartu su Taikos sutarties sąlygomis. Nurodytame Pasiūlyme niekaip nėra nurodyta, kad Pasiūlyme nurodytu būdu yra siekiama keisti 3 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sprendinius. Taigi akivaizdu, kad negalėdama žinoti to, kad pasirašomas dokumentas yra sudedamoji dalis dokumento, kuriuo yra susitariama dėl Pareiškėjos žemės sklypo ribų ir dydžio nustatymo, Pareiškėja 2009-10-09 pasirašydama Pasiūlyme detaliajam planui rengti negalėjo vertinti ir suvokti atliekamo veiksmo kaip sutikimo keisti Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dydį ir ribas, nustatytas detaliajame plane.

Šiuo aspektu įvertinant civilinėje byloje Nr. 2-1576-666/2009 priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisinę reikšmę būtina pažymėti ir tai, kad vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu teismo procesinis sprendimas, kuriuo teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra absoliučiai negaliojantis. Teismo manymu, esant akivaizdžiam materialiųjų teisių pažeidimui, visuotinai pripažįstant esminį civilinio proceso principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), materialaus pareiškėjos teisių pažeidimo momentas laikytinas esminiu nagrinėjant pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1576-666/2009, nes tik šiuo, vieninteliu, būdu pareiškėjos teisės gali būti apgintos.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

Priimta nutartimi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjai apie jos teisių pažeidimą tapo žinoma nuo pareiškėjos pasirašymo 2009-10-09 Pasiūlyme detaliajam planui rengti, t. y. pirmosios instancijos teismas manė, kad pareiškėjai nuo šio momento tapo žinoma apie detaliojo plano sprendinių keitimą. Be to, pirmosios instancijos teismas manė, kad atsakovai jau 2011-01-14 nurodė pirmosios instancijos teismo 2009-12-07 nutarties buvimą, dėl to terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pirmosios instancijos teismas susiejo su nurodytais momentais. Su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais teismas nesutinka.

Kaip jau buvo minėta, 2009-10-01 Pasiūlymas detaliajam planui rengti pareiškėjai buvo pateiktas ieškovo R. S., turint tikslą suderinti ar pareikšti sutikimą su ieškovo, kaip kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko (naudotojo), žemės sklypo dydžiu ir ribomis. Pareiškėjai niekaip ir jokia forma nebuvo atskleista, kad pateikiamas Pasiūlymas detaliajam planui rengti yra ar bus sudėtinė kito dokumento, kuriuo bus aptartas ir pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų ir dydžio pakeitimas, dalimi. Pasiūlyme rengti detalųjį planą niekur nebuvo nurodyta, kad šiuo Pasiūlymu bus nustatinėjamas 3 kaimyninių žemės sklypų ribų ir plotų keitimas. Kaip buvo nurodyta, pareiškėjai nebuvo žinomas Taikos sutarties turinys, pareiškėja pasiūlymą detaliajam planui rengti suvokė tik kaip vieną iš alternatyvių pasiūlymų, neturinčių sprendžiamosios teisinės reikšmės, be to, susijusių tik su kaimyniniu žemės sklypu, todėl, teismo nuomone, tai, kad pareiškėja sužinojo apie pažeidžiamą teisę, niekaip negali būti siejama su 2009-10-09 momentu, kai pareiškėjos atstovas Pasiūlyme dėl detaliojo plano rengimo išreiškė sutikimą su kaimyninio žemės sklypo dydžiu ir ribomis.

Teismas pažymi, jog nepagrįsta pareiškėjos sužinojimą apie pažeistas teises sieti su 2011-01-04 momentu, kai atsakovai informavo apie 2009-12-07 pirmosios instancijos teismo nutarties buvimą. Joks atsakovų informavimas apie dokumento egzistavimą nereiškia tinkamo dokumento turinio atskleidimo. Informuojant apie dokumentą jo turinys Pareiškėjai netapo žinomas ir tokiu būdu suvokimas apie pažeidžiamą teisę negalėjo susiformuoti. Taigi nepagrįstu laikytinas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėja apie jos pažeistas teises sužinojo 2011-01-04 (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Kaip jau buvo nurodyta, 2009-10-01 Pasiūlymas detaliajam planui rengti buvo siejamas tik su kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio R. S., dydžio ir ribų nustatymu, bet šis Pasiūlymas nelaikytinas dokumentu, turinčiu privalomąją ar lemiančiąją galią, todėl šio dokumento, neturėdama jo teisinį statusą lemiančių ir nustatančių dokumentų, niekada nevertino kaip sukuriančio, panaikinančio ar keičiančio pareiškėjo teises ir pareigas. Teismas mano, jog tik į civilinę bylą Nr. 2-2302-325/2010 (2-133-325/2011) atsakovams pateikus 2011-11-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus parengtą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), planą, parengtą vadovaujantis anksčiau nurodytais dokumentais (2009-12-07 pirmosios instancijos teismo nutartimi, Taikos sutartimi ir 2009-10-01 Pasiūlymu detaliajam planui rengti), pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti, kad vadovaujantis šiais dokumentais kiti asmenys sprendžia klausimą dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dydžio ir ribų nustatymo, todėl akivaizdu, kad tik toks suvokimas apie teises sukuriančio pasirašyto ir jo pagrindu sudaryto kito dokumento privalomąją galią galėjo sąlygoti pareiškėjos suvokimą apie jo pažeidžiamas teises. Todėl šiuo aspektu būtent ginčo dokumentų pagrindu parengtų žemės sklypų parengimo ir pateikimo į bylą momentas laikytinas termino prašymui atnaujinti procesą pateikti pradžia. Dėl to teismas konstatuoja, kad pareiškėja nepraleido įstatyme nustatyto termino prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, CPK 368 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas, šie pažeidimai lėmė nevisapusišką bylai svarbių aplinkybių išnagrinėjimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Visapusiškai neišnagrinėjus bylos aplinkybių negalima pasisakyti dėl pareiškimo pagrįstumo, todėl pareiškimas negali būti atmestas kaip nepagrįstas, aplinkybės turi būti tiriamos procese dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normos pažeidimas sudaro absoliutų pagrindą panaikinti nutartį. Teismas daro išvadą, kad materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį, atskirąjį skundą patenkinti iš dalies, atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1576-666/2009 nagrinėjimą ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti procesą pagal pareiškėjos UAB „Plungės darna“ prašymą civilinėje byloje Nr. 2-1576-666/2009 dėl uždraudimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus bei įpareigojimo sudaryti dalies valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir perduoti civilinę bylą Kretingos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Aušra Maškevičienė