Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 13 d. Departamento Gyvosios gamtos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai atliko atsakovo gyvenamųjų ir ūkinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą, jo metu buvo nustatyta, kad atsakovas vykdė žvejybą 2 statomais tinklais Minijos ichtiologiniame draustinyje, šios žvejybos metu pagavo 16 lašišų. 2024 m. lapkričio 13 d. atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-3980-2024 už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 291 straipsnio 4, 7 dalyse, t. y. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. Minijos ichtiologiniame draustinyje ties (duomenys neskelbtini), vykdė neteisėtą žvejybą 2 statomais tinklais ir žvejybos metu pagavo 16 lašišų, taip padarydamas žalą žuvų ištekliams, taip pat laikė 2 statomus tinklus, kuriais vykdė neteisėtą žvejybą. Departamento 2024 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3072-2024 atsakovas nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 291 straipsnio 4, 7 dalyse, 700 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – daiktų, t. y. 25 lašišų, 12 šaldytų lašišų dalių, 2 statomų tinklų ir metalinio lyno, konfiskavimas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. Minijos ichtiologiniame draustinyje ties (duomenys neskelbtini), neteisėtai žvejojo draudžiamais – ne mėgėjų žvelybos įrankiais – 2 statomais tinklais; neteisėtos žvejybos metu atsakovas pagavo 16 šlakių. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Taisyklių 9.1, 9.2 ir 10.2 punktų reikalavimus. Departamento Gyvosios gamtos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus Žalos aplinkai paskaičiavimo akte nurodyta, kad atsakovo padaryta žala aplinkai sudaro 46 560 Eur.

6. Departamento Gyvosios gamtos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto M. S. 2024 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Departamente gautas pranešimas apie tai, kad atsakovas vykdo žvejybą Minijos upėje naktį, tinklais, neteisėtai gaudo saugomas neršiančias lašišas. Pranešėjas nurodė, kad atsakovas tinklus laiko gyvenamajame name. Atsakovas yra anksčiau baustas administracine tvarka už „brakonieriavimą“. 2024 m. lapkričio 13 d. buvo atliktas patikrinimas atsakovo gyvenamosiose ir ūkinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), jo metu rasta sūdyta laukinė lašiša, 3 rūkytos lašišos, 12 vnt. lašišų, laukinių lašišų dalys. Atsakovo mobiliojo telefono apžiūros metu rastos nuotraukos su lašišomis. Kieme taip pat rastas metalinis lynas, naudojamas tinklui užleisti. Atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad atsakovas nuo 2024 m. rugsėjo mėn. Minijos upės ichtiologiniame draustinyje 2 statomais tinklais pagavo 16 vnt. lašišų, šiais savo neteisėtais veiksmais padarė 46 560 Eur žalą gamtai.

Dėl žalos atlyginimo

7. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

8. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.

9. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta, jog laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. vykdė neteisėtą žvejybą 2 statomais tinklais Minijos ichtiologiniame draustinyje ties (duomenys neskelbtini), ir žvejybos metu pagavo 16 lašišų. Šias aplinkybes atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu, jas patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai duomenys – 2024 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktas, kartu su juo pateiktos fotonuotraukos, 2024 m. lapkričio 14 d. Departamento Gyvosios gamtos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto M. S. tarnybinis pranešimas, 2024 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3072-2024.

10. Taisyklių 9.1 punkte numatyta, kad draudžiama žvejoti naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, pažeidžiant Taisyklių 11 punkto reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai (toliau – draudžiami žvejybos būdai). Pagal Taisyklių 9.3 punktą draudžiama išimti iš vandens telkinių ūdas, tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius ir žuvis iš jų.

11. Taigi atsakovas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo susipažinti su mėgėjų žvejybai taikomu teisiniu reglamentavimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas vykdė neteisėtą žvejybą (žvejojo draudžiamais žvejybos būdais (įrankiais) – 2 statomais tinklais), jos metu pagavo 16 lašišų. Taigi atsakovas vykdė žvejybą pažeisdamas aplinkos apsaugos teisės normas ir reikalavimus. Tokiu būdu žalingi padariniai žuvų ištekliams kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos žuvų ištekliams egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

12. Vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnis).

13. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 1 dalies 21 punkte numatyta, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą.

14. Žalą aplinkai reglamentuoja specialūs teisės aktai, kuriuose įtvirtinta žalos aplinkai samprata savo bendraisiais požymiais atitinka bendrąją žalos sampratą civilinėje teisėje. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, siekdamas įrodyti žalą aplinkai kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nuostolių dydžių nustatymas žalos aplinkai atveju pasižymi tam tikra specifika, nes kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į tai, ar žalą padaręs subjektas laikėsi pareigos imtis priemonių išvengti žalos ir atkurti aplinkos būklę. Aiškindamas šios pareigos turinį ir taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. Ir tik nesant galimybės atkurti aplinkos būklę arba ją atkūrus tik iš dalies – atlyginti visus patirtus nuostolius.

15. Žalos aplinkai apskaičiavimo tvarka nustatyta AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

16. Pagal CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą ir jo išimtis, nustatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostolių atlyginimo dydį gali sumažinti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Išimties taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

17. Pažymėtina, kad žalos aplinkai apskaičiavimo metodikose nustatyti dydžiai gali būti paneigiami tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

18. Nagrinėjamu atveju žalos gamtai apskaičiavimas buvo atliktas vadovaujantis Aprašu. Pagal Aprašo 9 punktą, kai padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis tam tikrai žuvų rūšiai nustatytas už vienetus, žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskiroms žuvų rūšims padarytos žalos atlyginimo dydį pagal formulę: N = ? D × q1 (N – padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis (Eur); D – neteisėtai sugautų, sunaikintų ar pažeistų tam tikros rūšies žuvų kiekis (vnt.); q1 – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis, nustatytas tam tikrai žuvų rūšiai vidaus vandenyse (Eur/vnt.). Padarytos žalos žuvims gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį (Aprašo 11 punktas). Aprašo 2 priedo 1 punkte numatyta, kad padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis (q1), Eur/vnt. šlakiams ir lašišoms sudaro 970 Eur/vnt. Taigi ieškovas pagrįstai apskaičiavo 46 560 Eur (16 x 970 Eur x 3) žalą žuvų ištekliams.

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apskaičiuotos žalos dydžio neginčijo. Teismo vertinimu, byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principo ir sumažinti iš atsakovo priteistiną žalą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. AB „Regitra“ duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas vidutiniškai 117,39 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėnesį. Remiantis UAB „Sveikatos darna“ 2025 m. vasario 25 d. Medicinos dokumentų išrašo duomenimis, atsakovui diagnozuotos juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, stuburo stenozė, suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, skirtas medikamentinis gydymas, tausojantis režimas, reabilitacinės procedūros. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo sveikatos būklė pablogėjo maždaug prieš metus laiko, jam buvo diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai stuburo srityje, dėl to jis jaučia skausmą, jam tenka lankytis gydymo įstaigose. Dėl savo sveikatos būklės šiuo metu jis dirba 0,25 etatu, jam mokamas vidutiniškai 150-160 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėnesį. 2025 m. gegužės mėn. jam numatytos reabilitacijos procedūros, po jų jo sveikatos būklė turėtų pagerėti ir jis galės dirbti pilnu etatu. Baigęs gydymą, jis ketina vykti dirbti į užsienį, kadangi iki sveikatos sutrikimo jis dirbo automobilių gamykloje Vokietijoje, jam buvo mokamas maždaug 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėnesį. Tokias pajamas jis tikisi gauti ir šiuo metu.

20. Vertindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas, visų pirma, pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Šiuo atveju atsakovas nepateikė kitų duomenų apie savo turtinę padėtį, t. y. duomenų apie pinigines lėšas, esančias jo vardu registruotose banko sąskaitose, turtines teises ir pan. Atsakovas taip pat neginčijo, jog turi galimybę atlyginti padarytą žalą, tačiau nurodė, kad negali to padaryti iš karto, todėl prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Antra, nors atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie pajamas, gautas iki 2024 m. lapkričio mėn. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad iki sveikatos sutrikimo jis dirbo Vokietijoje, jo pajamos sudarė vidutiniškai po 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) per mėn. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat patvirtino, kad jo patiriami sveikatos sutrikimai, ribojantys jo galimybę dirbti, yra laikini, jam taikomas gydymas turėtų būti baigtas maždaug po 2 mėn., po to jis ketina vykti dirbti į užsienį, jo pajamos turėtų sudaryti apie 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) per mėn. Kitų aplinkybių, sudarančių kliūtis visiškai atlyginti žalą, atsakovas neįrodinėjo, nepateikė jokių įrodymų, kad, priteisus ieškovo prašomą žalos atlyginimą, jam atsirastų nepriimtinos ir itin sunkios pasekmes.

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 46 560 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 923 Eur ((900 Eur + ((46 560 Eur – 30 000 Eur) x 2 proc.)) x 75 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

24. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė, todėl šios išlaidos ieškovui nepriteistinos.

25. Atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteistinos.

26. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

27. Atsakovas prašo išdėstyti priteistos žalos vykdymą dalimis mokant ne daugiau kaip po 100 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka su ieškovo atstovės pozicija, kad 38 metų terminas teismo sprendimui įvykdyti laikytinas pernelyg ilgu, mano, jog žalos mokėjimas jam turėtų būti išdėstytas 10 metų.

28. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

29. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

30. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. AB „Regitra“ duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas vidutiniškai 117,39 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėnesį. Remiantis UAB „Sveikatos darna“ 2025 m. vasario 25 d. Medicinos dokumentų išrašo duomenimis, atsakovui diagnozuotos juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, stuburo stenozė, suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, skirtas medikamentinis gydymas, tausojantis režimas, reabilitacinės procedūros.

31. Taigi byloje esantys duomenys, patvirtina, kad atsakovo pajamas šiuo metu sudaro vidutiniškai 117,39 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo sveikatos būklė pablogėjo maždaug prieš metus laiko, jam buvo diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai stuburo srityje, dėl to jis jaučia skausmą, jam tenka lankytis gydymo įstaigose. Dėl savo sveikatos būklės šiuo metu jis dirba 0,25 etatu. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau, akivaizdu, kad dėl sveikatos būklės nuo 2025 m. vasario mėn. iš esmės neturėjo galimybės dirbti papildomo darbo ir atlyginti žalą ieškovui. Vis dėlto, nors atsakovas teismo posėdžio metu prašė išdėstyti priteistos žalos vykdymą, 10 metų teismo vertinimu, minėtas laikotarpis neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas sutinka su ieškovo atstove, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui diagnozuotas nepagydomas sveikatos sutrikimas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas ateityje gali susirasti kitą darbą, gauti didesnes pajamas ir taip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, jog pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2025 m. gegužės mėn. jam numatytos reabilitacijos procedūros, po jų jo sveikatos būklė turėtų pagerėti ir jis galės dirbti pilnu etatu. Baigęs gydymą, jis ketina vykti dirbti į užsienį, kadangi iki sveikatos sutrikimo jis dirbo automobilių gamykloje Vokietijoje, jam buvo mokamas maždaug 3 000 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėnesį. Tokias pajamas jis tikisi gauti ir šiuo metu.

32. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, siekdamas užtikrinti abiejų ginčo šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, tačiau kartu dar labiau nepabloginti atsakovo padėties ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išdėstyti ieškovui priteistos 46 560 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 923 Eur žyminio mokesčio valstybei išieškojimą 4 metams: 1) išieškant po 970 Eur kiekvieną mėnesį, paskutinį – 48 mėn. taip pat išieškant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui, pradedant išieškojimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) išieškant po 19 Eur žyminio mokesčio, paskutinį – 48 mėn. išieškant 30 Eur, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. D. 46 560 Eur (keturiasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 46 560 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Priteisti iš atsakovo A. D. 923 Eur (devynių šimtų dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovo A. D. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.

Išdėstyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1698-1179/2025 iš atsakovo A. D. ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos priteistos 46 560 Eur (keturiasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 46 560 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimą 4 (ketveriems) metams, išieškant po 970 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį, paskutinį – 48 (keturiasdešimt aštuntą) mėnesį – taip pat išieškant 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 46 560 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant išieškojimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išdėstyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1698-1179/2025 iš atsakovo A. D. į valstybės biudžetą priteisto 923 Eur (devynių šimtų dvidešimt trijų eurų) žyminio mokesčio išieškojimą 4 (ketveriems) metams, išieškant po 19 Eur (devyniolika eurų) kiekvieną mėnesį, paskutinį – 48 (keturiasdešimt aštuntą) mėnesį – išieškant 30 Eur (trisdešimt eurų), pradedant išieškojimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.