Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant pareiškėjai R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje: valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja R. J. palaikė pareiškimą jame išdėstytomis aplinkybėmis.

Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonė Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja R. J. yra G. V. dukra (el. b. l. 11). Iš mirties liudijimo įrašo Nr. 21-56352592, matyti, kad G. V. mirė (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 13). VĮ Registrų centro Utenos filialo 2003 m. spalio 28 d. išrašas patvirtina, kad G. V. vardu yra registruota nuosavybės teisė į 3,5000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(el. b. l. 19-23). VĮ Registrų centro Testamentų registro 2021 m. gruodžio 2 d. duomenimis, po palikėjos G. V. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, taip pat nėra registruotų testamentų, palikimo priėmimo faktų, nei palikimo atsisakymo faktų ar kitų faktų. (el. b. l. 18). Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą motinos palikimui priimti, termino praleidimą teisina tuo, kad buvo įsitikinusi, kad dėl palikimo priėmimo pas notarą po artimo asmens mirties reikia kreiptis per šešis mėnesius, be to, ji pavėlavo vos 12 dienų kreiptis dėl palikimo priėmimo pas notarą, taip pat pažymi, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežino kokie yra reikalavimai priimant palikimą po artimo asmens mirties.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, kt.).

Nors pareiškėjos nurodytos aplinkybės – palikimo priėmimo procedūros nežinojimas, nėra objektyvus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, sužinojusi apie tai, kad palikimui priimti yra skirtas trijų mėnesių laikotarpis, o ji pavėlavo vos 12 dienų kreiptis, todėl sužinojusi ji iškart kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, taip pat tai, jog nėra kitų įpėdinių, kurie pretenduotų į G. V. palikimą, darytina išvada, kad atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės (palikimo perėjimas valstybei), nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą savalaikio neįgyvendinimo pobūdžiui, ir toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjai atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po motinos G. V. mirties, priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 straipsnis).

Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nustatyti, kad pareiškėja pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.