Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo R. V. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamojo gynėjo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. protokolinės nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-294-917/2016, kurioje R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 150 str. 3 d., 140 str. 1 d. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2016-03-01 metu, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 str. 186¹ str. 1 d., 2 d. nuostatomis nutarė pavesti prokurorui atlikti nukentėjusiojo M. G. specialių apsaugos poreikių vertinimą ir pateikti jį iki 2016-04-06.

Kauno apylinkės teismas 2016-03-15 nutartimi kaltinamojo R. V. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad 2016-03-01 protokolinė nutartis patenka į BPK 439 str. 2 d. išvardintų nutarčių sąrašą, kurios BPK X dalyje nustatyta tvarka yra neskundžiamos.

Kaltinamojo R. V. gynėjas advokatas V. Sirvydis skundžia Kauno apylinkės teismo 2016-03-15 nutartį ir prašo ją panaikinti, priėmus skundą jį išnagrinėti ir jame nurodytais motyvais panaikinti 2016-03-01 nutartį, kuria skirtas nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimas. Skunde nurodo, kad BPK 439 str. 2 d. yra aiškiai reglamentuota kokios nutartys negali būti skundžiamos aukštesniesiems teismas, šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai, dirbtinai siaurinant proceso dalyvių teises. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2016-03-01 protokolinė nutartis į šį sąrašą nepatenka, kadangi tokia nutartis nėra priimta tenkinant ar atmetant kieno nors prašymą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo pozicija neleisti pasinaudoti apskundimo teise prieštarauja ne tik imperatyvioms BPK normoms, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams. Tuo pačiu pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą dėl 2016-03-01 nutarties iš esmės nepagrįstai konstatavo, jog minėta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tokiu būdu peržengdamas savo kompetencijos ribas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamo R. V. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmetamas.

BPK 439 str. 1 d. nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys BPK X dalyje nustatyta tvarka iš esmės gali skųsti bet kurias žemesnės instancijos teismo nutartis, išskyrus tuos atvejus, kai BPK nustato tam tikrą atskirą teismo nutarčių apskundimo tvarką arba nutartis, skundžiamas apeliacine tvarka. Tačiau dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Šios nutartys išvardytos BPK 439 str. 2 d., t. y.: 1) dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2) dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, 3) dėl pareikštų nušalinimų, 4) dėl naujų įrodymų rinkimo, 5) dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, 6) dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, 7) dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-03-01 teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviai buvo supažindinti su naujai įsigaliojusiomis BPK normomis, konkrečiai su BPK 186¹ str. nuostatomis, reglamentuojančiomis nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog organizuojant baudžiamąjį procesą yra privalu atsižvelgti į nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo metu surinktus duomenis, nusprendė pavesti prokurorui atlikti nukentėjusiojo M. G. specialių apsaugos poreikių vertinimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais, kad 2016-03-01 priimta protokolinė nutartis dėl naujų įrodymų rinkimo, nepatenka į BPK 439 str. 2 d. išvardintų nutarčių sąrašą, kurios BPK X dalyje nustatyta tvarka yra neskundžiamos. Priešingai, BPK 439 str. 2 d. aiškiai reglamentuoja, kad nutartys dėl naujų įrodymų rinkimo yra neskundžiamos. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė kaltinamojo pateikto skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė jį priimti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti skundą tuo pačiu pažymėjo, kad 2016-03-01 priimta nutartis skirti nukentėjusiojo specialių apsaugos priemonių vertinimą yra pagrįsta ir motyvuota, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, proceso dalyviai, nesutikdami su teismo sprendimais, kurie yra neskundžiami, savo argumentus turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

kaltinamojo R. V. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.