Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.9.9; 1.2.20.15; 2.1.10.1;

2023 m. vasario 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjimo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, 245 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: būdamas supažindintas su 2019 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo įpareigotas sumokėti 1000 Eur įsiskolinimą nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. už sūnaus E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, pats pripažindamas įsiskolinimą ir įsipareigodamas jį sumokėti per 5 mėnesių terminą, nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo dienos iki šiol įsiskolinimo nesumokėjo, taip pat teismo sprendimu būdamas įpareigotas teikti sūnaus E. L. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės J. L., priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikė, šiais savo veiksmais nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Be to, R. L. vengė išlaikyti vaiką, t. y. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisus mokėti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, J. L. jo nepilnamečio sūnaus E. L. išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo – 2019 m. balandžio 27 d. – iki sūnaus pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2019 m. kovo 15 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gavęs 2968,78 Eur mokymo stipendiją, išlaikymo nemokėjo, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 19 d. iki 2019 m. kovo 15 d. gavęs iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus nedarbo draudimo išmokų, bendrą 1178,65 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs 591,41 Eur draudžiamų pajamų, o laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. liepos 13 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs 724,09 Eur draudžiamų pajamų, išlaikymo nemokėjo, nuo 2021 m. spalio 7 d. deklaravo savo išvykimą į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. sausio 26 d. vengė mokėti pinigines lėšas savo nepilnamečio sūnaus E. L. išlaikymui, dėl ko J. L. 2022 m. sausio 19 d. įsiskolino 8661 Eur.

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta, jog nemokėjo vaiko išlaikymo, tačiau neturėjo galimybės sumokėti. Nemokėjo dalimis, nes buvo labai mažos pajamos. J. L. tuo metu dirbo, ji turėjo kaip išlaikyti vaiką, o jis tokių pajamų neturėjo. Per tą laiką nesusirado darbo, nes turėjo bėdų dėl kelio traumos. Kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jam pradėjo vėl skaudėti kelią. Kai gavo atlyginimą iš (duomenys neskelbtini), nesumokėjo vaiko išlaikymo, nes nežinojo, kiek laiko jam užteks tų pajamų. 2019 m. vasarą J. L. pradėjo nebebendrauti su kaltinamuoju. (duomenys neskelbtini) jis dirbo 3 savaites ir jam vėl prasidėjo problemos su keliu. Gavo atlyginimą, tačiau nemokėjimo priežastis buvo ta pati, kaip ir prieš tai. 2021 metais deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Ten pradėjo dirbi 2020 m. rugsėjo mėnesį per agentūrą, vienoje įmonėje. Ten buvo laikinas darbas, kurį galima bet kada prarasti, neturėjo pastovių pajamų. Lietuvoje negali ieškotis darbo, nes negali dirbti fizinio darbo. (duomenys neskelbtini) dirba vien dėl to, nes mato didesnes galimybes. 2022 m. rugsėjo 8 d. padarė pavedimą J. L. už vaiko išlaikymą. Nuo tos datos daugiau jokių įmokų nepadarė, nes jam skraidymai į Lietuvą brangiai kainavo, neturėjo lėšų. Jo mama nuolatos duodavo J. L. pinigų grynais vaiko išlaikymui. Tai nebuvo piktybinis sprendimas nemokėti išlaikymo vaikui. Dėl gautų pajamų gali pasakyti tik tiek, kad tuo laikotarpiu gautos pajamos buvo iš darbo biržos per 9 mėnesius. Į mėnesį gaudavo apie 300 eurų. Už juos jam reikėjo sumokėti nuomą, komunalinius mokesčius ir pavalgyti. Jei būtų mokėjęs vaiko išlaikymą, būtų neišgyvenęs.

Be kaltinamojo R. L. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. įsigaliojo teismo nutartis, kurioje buvo nurodyta, kad R. L. privalo sumokėti susidariusią vaiko išlaikymo skolą ir tolimesnį jų sūnaus E. L. išlaikymą. Tai buvo abipusiu sutarimu sudaryta santuokos nutraukimo ir vaiko išlaikymo sutartis. R. L. minėto proceso metu pats pasiūlė mokėti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 250 eurų, o susidariusią skolą grąžinti nepamena iki kurio laiko, tačiau tikrai iki sutarto laiko negrąžino. Minėtoje sutartyje buvo nurodyta jos banko sąskaita, į kurią R. L. turėjo pervesti minėtą skolą ir kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos pervedinėti vaiko išlaikymui skirtus 250 eurų, tačiau nei karto jokių pinigų jis į jos sąskaitą nepervedė. Jie gyvendami santuokoje su R. L. nuomojo būstą, tačiau apie (duomenys neskelbtini) metų balandžio mėnesį jis, pasakęs „aš ne šeimos žmogus“, paliko ją su sūnumi nuomojamame bute ir išėjo. Po ištuokos įteisinimo ji persikėlė gyventi pas savo tėvus. R. L. iki ištuokos proceso įteisinimo bendravo su jų sūnumi, o iki to laiko ji su juo kartu negyveno apie du metus, tačiau jis atvažiuodavo pasimatyti su sūnumi ir pervesdavo sūnaus išlaikymui po 150 eurų per mėnesį. Kol jie su R. L. gyveno kartu, jis turėjo oficialų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo jokių sveikatos problemų, kur vėliau jis dirbo, ji nežino, nes jis jai niekada to nesakė. Minėtos įmokos buvo mokamos apie metus laiko. Po ištuokos įteisinimo jis visai vaiko išlaikymui pinigų nepervesdavo, kiek jai žinoma, jis dirbo neoficialiai, kad nerodytų savo gaunamų pajamų, kad nemokėtų vaiko išlaikymo pinigų. Galimai 2019 metais gruodžio mėnesį buvo pradėtas tyrimas dėl jo grasinimų jai. R. L. jos mobilaus ryšio telefono numerį visada žinojo, tačiau niekada su ja nesusisiekė, o 2019 m. minėtus grasinimus išsakė socialiniu tinklu „Messenger“ jai paskambinęs. Po minėto įvykio ji jo mobilaus ryšio telefoną užblokavo, tačiau jis su ja nesusisiekė ir jokio socialinio tinklo pagalba. Ji jo jokių kontaktų neturi, su juo nebendrauja visai. Žino, kad jo „Facebook“ paskyra vadinasi „R. L.“, turi jo elektroninio pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tikrai nežino, ar jis tebėra veiksnus. Kadangi ji su R. L. nebendrauja, tai nežino, ar jis kur nors dirba, tačiau išlaikymo išieškojimą vykdo antstolė R. G., galimai ji ką nors gali pasakyti apie jo užimtumą. Ji tiksliai nežino, dėl ko jis vengia mokėti vaiko išlaikymui skirtus pinigus, tačiau mano, kad jis tai daro piktybiškai. Ji su R. L. po ištuokos įteisinimo bendravo vieną kartą, kai jis jai grasino, o jo mama galimai kartą per mėnesį jai paskambina mobilaus ryšio telefonu klausdama, kaip jos anūkas E. laikosi. R. L. po teismo sprendimo pinigų vaiko išlaikymui nedavė ir jam nieko nepirko. Ji su juo susisiekti nebandė. Per visą laikotarpį R. L. tik vieną kartą pervedė 300 eurų pinigų sumą. Daugiau prie sūnaus E. L. išlaikymo jis neprisidėjo nei pinigais, nei rūbais, nei daiktais, nei rūpesčiu, nei dėmesiu (2 t., b. l. 20–21, 26, 30).

2019 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. L. priteista teikti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, J. L. jo nepilnamečio sūnaus E. L. išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo – 2019 m. balandžio 27 d. - iki sūnaus pilnametystės – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14–16).

2022 m. birželio 14 d. antstolės R. G. rašte nurodyta, kad jos anksčiau vykdyto išieškojimo vykdomosios bylos numeris: (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija: Kauno apylinkės teismas, vykdomojo dokumento išdavimo data: 2019 m. gegužės 14 d., skolininkas: R. L., išieškotojas: J. L., išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas: 8661,00 Eur ir 257,00 Eur/ mėn. fiksuotas mokėjimas, reikalavimų patenkinimo eilė: 1. Atsakydama į 2022 m. birželio 10 d. prašymą Nr. IBPS-S-316153-22 informuoja, kad antstolės R. G. kontoroje buvo vykdomas Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš R. L. išieškotojos J. L. naudai, sūnaus E. L. išlaikymui. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 19 d. buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojai, kadangi nuo 2021 m. spalio 7 d. R. L. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Išlaikymo skola vykdomosios bylos užbaigimo dienai buvo 8661,00 Eur (1 t., b. l. 92).

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje matyti, kad joje nėra duomenų, kad R. L. būtų vykdęs teismo sprendimą ir mokėjęs pinigines lėšas savo sūnaus išlaikymui (1 t. b. l. 93–126).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymoje apie R. L. socialinį draudimą nurodytos visos R. L. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 19 d. gautos draudžiamosios pajamos, jų tarifai, įmokų suma bei socialinio draudimo rūšys (2 t., b. l. 9–10).

2021 m. lapkričio 23 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno rajono skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo nurodytos R. L. Užimtumo tarnyboje registruotu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2019 m. kovo 15 d. išmokėtos mokymo stipendijos su konkrečiomis datomis ir sumomis (2 t., b. l. 14).

R. L. pavedimo „Revolut“ sąskaitoje išraše matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. į J. L. banko sąskaitą pervesta 1000 Eur (2 t., b. l. 93).

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra šio nesunkaus nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti.??? ?? Darbo ir pajamų neturėjimas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, specialybės neperspektyvumas – teismų pagrįstai nelaikytos svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-511/2021, Nr. 2K-281-489/2020, Nr. 2K-164-699/2017).

BK 245 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo esmė – nevykdymas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Šio BK straipsnio prasme teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję klausimai. Paprastai tokiu teismo sprendimu asmeniui nustatomi įpareigojimai, draudimai, kylantys įvairiais pagrindais, tačiau neturintys ryšio su jo nubaudimu. Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249-942/2022).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai R. L. dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir vengimo išlaikyti vaiką pasitvirtino. R. L. kaltė įrodyta jo pačio prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, duomenimis, gautais iš antstolės R. G., ir kita rašytine bylos medžiaga.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis R. L. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: būdamas supažindintas su 2019 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo įpareigotas sumokėti 1000 Eur įsiskolinimą nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. už sūnaus E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, pats pripažindamas įsiskolinimą ir įsipareigodamas jį sumokėti per 5 mėnesių terminą, nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo dienos iki šiol įsiskolinimo nesumokėjo, taip pat teismo sprendimu būdamas įpareigotas teikti sūnaus E. L. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės J. L., priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikė, šiais savo veiksmais nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Tokiais savo veiksmais R. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje.

Be to, R. L. vengė išlaikyti vaiką, t. y. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisus mokėti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, J. L. jo nepilnamečio sūnaus E. L. išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo – 2019 m. balandžio 27 d. – iki sūnaus pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2019 m. kovo 15 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gavęs 2968,78 Eur mokymo stipendiją, išlaikymo nemokėjo, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 19 d. iki 2019 m. kovo 15 d. gavęs iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus nedarbo draudimo išmokų, bendrą 1178,65 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs 591,41 Eur draudžiamų pajamų, o laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. liepos 13 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs 724,09 Eur draudžiamų pajamų, išlaikymo nemokėjo, nuo 2021 m. spalio 7 d. deklaravo savo išvykimą į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. sausio 26 d. vengė mokėti pinigines lėšas savo nepilnamečio sūnaus E. L. išlaikymui, dėl ko J. L. 2022 m. sausio 19 d. įsiskolino 8661 Eur. Tokiais veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 47–49), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 45–46), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 52), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 54).

Kaltinamasis R. L. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, laikoma, kad yra neteistas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra dirbantis, nurodė, kad sutiktų atlikti viešųjų darbų bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. L. skirtina BK 164 ir 245 straipsnių sankcijose numatyta švelniausia iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, kadangi byloje nagrinėjamos R. L. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl atstovavimo išlaidų

Byloje yra gautas nukentėjusiosios atstovės advokatės B. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš R. L. (2 t., b. l. 133–138). Prie prašymo pridėtoje 2022 m. spalio 10 d. ataskaitoje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimui pareiškimo parengimas, atstovavimas, procesinių dokumentų rengimas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui kainavo J. L. 800 eurų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad advokatė B. P. atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu, parengė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, rengė kitus procesinius dokumentus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovės prašoma priteisti 800 eurų suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokatės darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiosios interesus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis yra dirbantis, todėl nukentėjusiosios turėtos 800 Eur advokatės atstovavimo išlaidos priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamojo R. L..

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatyta BK 164 straipsnyje ir 245 straipsnyje, ir nuteisti:

- pagal BK 164 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pagal BK 245 straipsnį – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir skirti R. L. 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. L. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Priteisti J. L. iš R. L. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokatės atstovavimo išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti R. L., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.