Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-02 · Administracinė byla Nr. I-7966-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-02Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-07-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-02
Bylos Nr.
I-7966-790/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01818-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
VšĮ Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7966-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-01818-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 38 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant atsakovo atstovams Aleksandrui Naujūnui, Ramunei Vaitkevičienei ir Editai Godliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Kauno klinikinė ligoninė dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi (t. 1, b. l. 47-50) buvo priimta nagrinėti pareiškėjo A. B. 2015-05-19 patikslinto skundo dalis dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnybos) 2015-02-25 įsakymo Nr. T1-326 panaikinimo ir 400 000 EUR neturtinės žalos, kildinamos iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir Akreditavimo tarybos neveikimo (vilkinimo) ištirti pareiškėjo motinos mirties faktą, priteisimo. Pareiškėjas A. B. 2015-05-19 patikslintame skunde (t. 1, b. l. 44-45) nurodo, kad 2011-11-07 kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl medicininio audito atlikimo kaltiems asmenims, dėl kurių netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo 2011-08-07 Kauno klinikinėje ligoninėje mirė jo motina A. A.-B. Pareiškėjas mano, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Akreditavimo tarnyba tyčia vilkino medicininio audito atlikimą, palikdama skundą nenagrinėtą. Sveikatos apsaugos ministerija neužtikrino skundo operatyvaus išnagrinėjimo ir eigos kontrolės. Pateikus pakartotinį skundą, Sveikatos apsaugos ministerija ir Akreditavimo tarnyba toliau vilkino medicininio audito atlikimą, nustatydama, kad skundas neatitinka įstatymo reikalavimų. Kad atsakovai biurokratiniais pagrindais vilkino skundų išnagrinėjimą patvirtina aplinkybė, kad trečią kartą jam padavus skundą, nereikalaujant jokių papildomų dokumentų Akreditavimo tarnyba surašė ataskaitą Nr. T3-355/2015 ir ją patvirtinantį 2015-02-25 įsakymą Nr. T1-326. Šiuose dokumentuose nustatyta, kad jo motina buvo gydoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo manymu, tokia išvada nepagrįsta ir neteisėta, nes prieštarauja gydymo aplinkybėms, nepaneigia skundo argumentų ir įrodymų. Todėl skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas, o už formalų vilkinimą atlikti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kontrolę iš atsakovų turi būti priteista atlyginti patirtą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Akreditavimo tarnyba, kartu atstovaudama ir atsakovą Lietuvos valstybę, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad išsamiai įvertino pacientės medicininę dokumentaciją, šios įstaigos vidaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, šį vertinimą nuosekliai išdėstė kontrolės ataskaitoje. Akreditavimo tarnybos nuo 2012 m. priimti sprendimai, reaguojant į teiktus pareiškėjo skundus, atsisakant juos nagrinėti dėl objektyvių ir teisiškai apibrėžtų pagrindų, yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas, teikdamas skundus, nesilaikydavo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje ir Pacientų skundų nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje tvarkos aprašo, patvirtinto Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137, apibrėžtos tvarkos, kadangi nepateikdavo šiuose teisės aktuose nurodytų privalomų dokumentų (paciento mirties liudijimo, atstovo asmens tapatybę įrodančio dokumento, atstovavimą patvirtinančio dokumento arba jų kopijų, patvirtintų įstatymų nustatyta tvarka), kuriuos gavusi Akreditavimo tarnyba turi pareigą inicijuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės atlikimą. Minėti Akreditavimo tarnybos sprendimai teismų pripažinti teisėtais. Taigi, atsakovo nuomone, Akreditavimo tarnyba nevilkino nagrinėti pareikėjo skundų. 2015 m. vasario mėn. Akreditavimo tarnyba atliko ne paciento skundo nagrinėjimo procedūrą – asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, bet neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, vykdydama sveikatos apsaugos ministro 2014-10-28 rezoliuciją, užrašytą ant pareiškėjo 2014-10-26 skundo, vadovaudamasi Neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių atlikimo aprašo, patvirtinto Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-136, 11.1 papunkčiu. Akreditavimo tarnybos nuomone, pareiškėjo skunde suformuluotas prašymas priteisti 400 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstas nei faktiniais, nei teisiniais motyvais.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Sveikatos apsaugos ministerija prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad ministerijoje buvo gautas pareiškėjo 2014-10-26 skundas, kuriame buvo išdėstytos aplinkybės, susijusios su A. A.-B. teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka Akreditavimo tarnyba. Šios tarnybos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839, 9.6 punkte nustatyta, kad vienas iš Akreditavimo tarnybos veiklos tikslų yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, o 10.36 punkte reglamentuojama, kad Akreditavimo tarnyba pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, ministerija 2014-10-30 raštu persiuntė pareiškėjo skundą Akreditavimo tarnybai. Atsakovo atstovo teigimu, ministerija laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir nevilkino pareiškėjo 2014-10-26 skundo nagrinėjimo. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai nepagrindžia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Kauno klinikinė ligoninė prašo skundą atmesti, nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo Akreditavimo tarnybos įsakymo deklaratyvūs, pareiškėjas nepateikia tikslių faktų. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Akreditavimo tarnyba įvertino turimą medicininę dokumentaciją, visas reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pareiškėjo skundas dėl Akreditavimo tarnybos įsakymo panaikinimo atmestinas. Neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų, neturtinės žalos atlyginimo atsakomybė nekyla.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia dvejopo pobūdžio reikalavimus – dėl valstybės civilinės atsakomybės už neveikimą (vilkinimą) ištirti pareiškėjo motinos mirties faktą ir dėl Akreditavimo tarnybos 2015-02-25 įsakymo Nr. T1-326 pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Nustatyta, kad Akreditavimo tarnyboje 2011-11-14 buvo gautas pareiškėjo skundas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje gydant A. A.-B. Akreditavimo tarnyba 2012-02-03 raštu pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas nesilaikė Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytos privalomos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos, kadangi su skundu pirmiausia nesikreipė į gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 30). Pareiškėjas 2013-03-28 kreipėsi skundu į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, kuri 2013-04-08 raštu prašė, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 3 punktu, pateikti asmens tapatybės dokumento notaro patvirtintą kopiją, taip pat notaro patvirtintų dokumentų kopijas, patvirtinančias pareiškėjo ir A. B. giminystės ryšius, taip pat notariškai patvirtintą A. B. mirties liudijimą (t. 1, b. l. 32). 2013-05-14 VšĮ Kauno klinikinė ligoninė iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pateikė atsakymą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas (t. 1, b. l. 33). Pareiškėjas 2013-05-24 skundu kreipėsi į Akreditavimo tarnybą, kuri 2013-06-12 raštu (t. 1, b. l. 31) nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. nurodė, kad skundas neatitinka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio ir Pacientų skundų nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje tvarkos aprašo 13.2 ir 13.3 punktų reikalavimų, nes pareiškėjas Akreditavimo tarnybai nepateikė paciento mirties liudijimo, atstovo asmens tapatybę įrodančio dokumento ir atstovavimą patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimo). Akreditavimo tarnyba 2013-07-08 raštu (t. 1, b. l. 34) paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu, nes pareiškėjas iki Akreditavimo tarybos nustatyto termino nepateikė reikalaujamų dokumentų. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad Akreditavimo tarnyba 2013-06-12 raštu vilkina pareiškėjo 2013-05-24 skundo iš esmės tyrimą ir atsakymo jam pateikimą ir įpareigoti Akreditavimo tarnybą atlikti jo 2013-05-24 skundo tyrimą iš esmės ir pateikti jam atsakymą raštu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-84-624/2015 buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Akreditavimo tarnybos 2013-07-08 raštą bei įpareigoti Akreditavimo tarnybą ištirti pareiškėjo 2013-05-24 skundą iš esmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-1369-14 buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas Akreditavimo tarnybos 2012-02-03 rašto, kuriuo jo skundas dėl Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytos privalomos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo buvo paliktas nenagrinėtas, teismine tvarka neginčijo. Priešingai, pareiškėjas, kaip jam ir buvo nurodyta Akreditavimo tarnybos 2012-02-03 rašte, pasinaudojo Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma pacientų skundų nagrinėjimo tvarka ir 2013-03-28 kreipėsi skundu į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę. Dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo 2013-05-24 skundu, pasakytina, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog Akreditavimo tarnybos 2013-06-12 ir 2013-07-08 raštai yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjo 2013-05-24 skundo tyrimo vilkinimo fakto nebuvo nustatyta.

Pareiškėjas 2014-10-26 skundu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (t. 1, b. l. 61-63, t. 3., b. l. 73-75), prašydamas skirti atlikti medicininį auditą išsiaiškinti netinkamą pareigų atlikimą VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje 2011-08-02 – 2011-08-07 gydant pareiškėjo motiną A. A.-B. vidaus ligų skyriuje. Sveikatos apsaugos ministrė 2015-10-28 rezoliucija pavedė Akreditavimo tarnybai atlikti medicininį auditą ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytus faktus. Sveikatos apsaugos ministerija 2014-10-30 raštu (t. 3, b. l. 72) persiuntė pareiškėjo kreipimąsi Akreditavimo tarnybai. Akreditavimo tarnyba 2014-11-07 raštu informavo pareiškėją, kad jo skundo pagrindu atliks VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje pareiškėjo motinai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neplaninę kokybės kontrolę (t. 3, b. l. 69). 2015-02-24 Akreditavimo tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius surašė kontrolės ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad 2011-08-02 – 2011-08-07 pacientei A. B. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (t. 1, b. l. 5-7, 70-74). Akreditavimo tarnyba 2015-02-25 įsakymu nustatė, kad 2011-08-02 – 2011-08-07 pacientei A. B. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 36).

Pareiškėjas skunde teigia, kad aplinkybę, jog atsakovai vilkino skundų išnagrinėjimą, patvirtina aplinkybė, kad trečią kartą jam padavus skundą, nereikalaujant jokių papildomų dokumentų, Akreditavimo tarnyba surašė kontrolės ataskaitą ir ją patvirtinantį 2015-02-25 įsakymą Nr. T1-326. Tačiau tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, ankstesni pareiškėjo skundai neatitiko Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio ir tuo metu galiojusios redakcijos Pacientų skundų nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje tvarkos aprašo 13.2 ir 13.3 punktų reikalavimų, todėl buvo palikti nenagrinėti. Tačiau pareiškėjo 2014-10-26 skundo pagrindu, vykdydama Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimą, Akreditavimo tarnyba atliko ne pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą, kuri reglamentuojama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje ir Pacientų skundų nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje tvarkos apraše, bet neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, vadovaudamasi Neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių atlikimo aprašo, patvirtinto Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-136, 11.1 papunkčiu, numatančiu, kad Akreditavimo tarnyba atlieka kontrolę gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimą. Taigi būtent šis skirtumas lėmė tai, kad Akreditavimo tarnyba šiuo atveju atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę nežiūrint tos aplinkybės, kad pareiškėjas nepateikė visų reikiamų Pacientų skundų nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje tvarkos apraše nurodytų dokumentų. Vadinasi, ta aplinkybė, kad šiuo atveju buvo atlikta neplaninė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė, priešingai nei mano pareiškėjas, neįrodo, jog atsakovai vilkino ankstesnių pareiškėjo skundų išnagrinėjimą.

Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad Sveikatos apsaugos ministerija ar Akreditavimo tarnyba vilkino jų kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimą, pažeidė nustatytą pateiktų skundų nagrinėjimo tvarką. Kadangi nenustatyta neteisėtų Sveikatos apsaugos ministerijos ir Akreditavimo tarnybos veiksmų (neveikimo) nagrinėjant pareiškėjo 2011 – 2013 m. paduotus skundus, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį negali kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą jo nurodytu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat kelia ginčą dėl Akreditavimo tarnybos 2015-02-25 įsakymo Nr. T1-326 pagrįstumo ir teisėtumo, mano, kad Akreditavimo tarnybos išvada, kad jo motina buvo gydoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nepagrįsta ir neteisėta, nes prieštarauja gydymo aplinkybėms, nepaneigia skundo argumentų ir įrodymų.

Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas, Akreditavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839, 9.6, 10.40 punktai Akreditavimo tarnybai suteikia įgaliojimus atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės (tinkamumo) priežiūrą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnis suteikia teises atsakovui įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; kt. Remiantis šiuo straipsniu, įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo gali būti per trisdešimt dienų skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnis nustato, kad kontroliuojančios valstybės institucijos (taigi ir atsakovas) priima sprendimą dėl šiame įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu, be kita ko, pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai. Sprendimas dėl įstaigų kontrolės priemonių taikymo privalo būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos.

Akreditavimo tarnybos atliekamų neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių atlikimo tvarkos aprašo 4 punktas nustato, kad kontrolės tikslai – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos veikla, susijusi su asmens sveikatos priežiūra, atitinka teisės aktų reikalavimus; teikti rekomendacijas įstaigai dėl jos veiklos, susijusios su asmens sveikatos priežiūra, kokybės gerinimo. Pagal Aprašo 27 punktą kontrolės atlikimas Akreditavimo tarnyboje baigiamas patvirtinant Kontrolės ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą, kuriame teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo. Aprašo 28 punktas nustato, kad esant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnyje numatytiems pagrindams, svarstomas klausimas dėl kontrolės priemonių ir (ar) sankcijų taikymo sveikatos priežiūros įstaigai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2014-10-26 skunde Sveikatos apsaugos ministerijai (t. 1, b. l. 61-63, t. 3., b. l. 73-75) nurodė aplinkybes, jo nuomone, patvirtinančias netinkamą pareiškėjo motinos gydymą VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje 2011-08-02 – 2011-08-07 laikotarpiu. Kadangi nuo pareiškėjo nurodyto laikotarpio buvo praėję daugiau kaip vieneri metai, remiantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsniu, Akreditavimo tarnyba, net ir nustačiusi įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, nebeturėjo įgaliojimų priimti sprendimo taikyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų. Vadinasi, Akreditavimo tarnyba nagrinėjamu atveju atlikdama neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, turėjo teisę tik konstatuoti, ar įstaigos veikla atitiko teisės aktų reikalavimus ir teikti rekomendacijas įstaigai dėl jos veiklos, susijusios su asmens sveikatos priežiūra, kokybės gerinimo. Vadinasi, šiuo atveju vykdant Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimą tik šioje apimtyje galėjo būti atliekama neplaninė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2015-02-24 Akreditavimo tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus kontrolės ataskaita bei jos pagrindu priimtas Akreditavimo tarnybos 2015-02-25 įsakymas yra priimti išsamiai įvertinus ir išnagrinėjus pacientės A. B. 2011-08-02 – 2011-08-07 gydymo VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje aplinkybes, išvadą, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų medicininių dokumentų pagrindu padarė atsakovo specialistai. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių faktų ar aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta atliekant neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Kaip minėta, pareiškėjas, kaip asmuo, kreipęsis dėl neplaninės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės inicijavimo į subjektą, turintį teisę tai atlikti (Sveikatos apsaugos ministeriją), šiuo atveju neturi teisės reikalauti, kad Akreditavimo tarnyba priimtų privalomo pobūdžio nurodymus ar skirtų sankcijas sveikatos priežiūros įstaigai. Taigi skundžiamo Akreditavimo tarnybos panaikinimas jokių pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų realiai neapgintų.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Akreditavimo tarnybos įsakymas yra priimtas kompetentingo subjekto jam suteiktų įgalinimų ribose, nepažeidžiant tokio įsakymo priėmimą reglamentuojančių taisyklių, jis yra paremtas išsamiu specialistų atliktu medicininių dokumentų įvertinimu, pateiktu 2015-02-24 Akreditavimo tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus kontrolės ataskaitoje, ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, todėl pagrindo panaikinti šį įsakymą nėra.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 147 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIna KirkutienėJolita Rasiukevičienė