Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-07-29 · Administracinė byla Nr. AS-990-146/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-02Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-07-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-29
Bylos Nr.
AS-990-146/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01818-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai Kauno klinikinei ligoninei
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-990-146/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01818-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Kauno klinikinei ligoninei dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 3), kuriame prašė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija) ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Tarnyba) kartu su Vilniaus apygardos administraciniu teismu ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu vilkino atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir pateikti ataskaitą, pripažinti, kad atlikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė ir pateikta ataskaita yra nepagrįstos ir paremtos faktų ir aplinkybių klastojimu, todėl naikintina, priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 000 Eur žalai atlyginti.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi (I t., b. l. 17–19) nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. balandžio 24 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti patikslintą skundą, nurodant konkrečius valstybę atstovaujančių institucijų veiksmus ar neveikimą, kurio pagrindu kildinama žala, nurodyti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą prašoma priteisti, nurodyti kuo ji pasireiškė ir ją pagrįsti, nurodyti dėl kiekvienos iš valstybę atstovaujančių institucijų veiksmų prašomos priteisti žalos atlyginimo dydį, nurodyti skundžiamą administracinį aktą bei jį pateikti, dėl skundžiamo akto suformuluoti ABTĮ 88 straipsnį atitinkantį reikalavimą, skundžiant Tarnybos 2015 m. vasario 24 d. kontrolės Nr. T3-355/2014 ataskaitos Nr. D17-30-(1.27.) pagrindu priimtą Tarnybos direktoriaus įsakymą, pateikti įrodymus, kada jį gavo, bei nurodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, nurodyti savo asmens kodą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 27 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (I t., b. l. 28–29), kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos 2015 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. T1-326 ir 2015 m. vasario 24 d. medicininio audito ataskaitą Nr. D17-30-(1.27.), įpareigoti atsakovus Sveikatos apsaugos ministeriją ir Tarnybą pašalinti padarytus pažeidimus ir nevilkinti medicininio audito atlikimo formaliais biurokratiniais pagrindais kartu su Vilniaus apygardos administraciniu teismu ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi (I t., b. l. 40–41) pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gegužės 15 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y.: tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, skundo reikalavime dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nurodyti konkrečius veiksmus, kuriuos prašo įpareigoti atlikti, nurodyti, kokiais konkrečiais Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos pareiškėjo teisės, tinkamai suformuluoti skundo pagrindą dėl Tarnybos 2015 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. T1-326 panaikinimo, reiškiant atskirą reikalavimą Sveikatos apsaugos ministerijai ir Tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, šias institucijas nurodyti atsakovais, patikslinti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir nurodyti dėl kiekvienos iš valstybę atstovaujančių institucijų veiksmų prašomos priteisti žalos dydžius.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 19 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (I t., b. l. 44–45), kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Tarnybos 2015 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. T1-326 ir 2015 m. vasario 24 d. medicininio audito ataskaitą Nr. D17-30-(1.27.); 2) įpareigoti atsakovus Sveikatos apsaugos ministeriją ir Tarnybą nevilkinti medicininio audito atlikimo ateityje formaliais biurokratiniais pagrindais kartu su Vilniaus apygardos administraciniu teismu ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu pakartotinai reikalaujant pateikti tuos pačius jau kartą medicininiam auditui pateiktus dokumentus ar tinkamai notaro patvirtintus jų nuorašus; 3) priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Tarnybos solidariai 1 000 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi (I t., b. l. 47–50), be kita ko:1) priėmė pareiškėjo A. B. 2015 m. gegužės 19 d. patikslinto skundo dalį dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2015 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. T1-326 (toliau – ir Įsakymas Nr. T1-326) panaikinimo ir dėl 400 000 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir Tarnybos neveikimo (vilkinimo) ištirti pareiškėjo motinos mirties faktą, atlyginimo priteisimo; 2) atsisakė priimti pareiškėjo A. B. patikslinto skundo dalį dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2015 m. vasario 24 d. kontrolės Nr. T3-355/2014 ataskaitos Nr. D17-30-(1.27.) (toliau – ir Kontrolės ataskaita) panaikinimo ir dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl teismų veiklos nagrinėjant bylas, atlyginimo priteisimo, išaiškindamas, kad pareiškėjas nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą; 3) laikė nepaduotu pareiškėjo reikalavimą dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos įpareigojimo nevilkinti medicininio audito atlikimo.

Dėl patikslinto skundo dalies, kurioje prašoma panaikinti Tarnybos 2015 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. T1-326 ir 2015 m. vasario 24 d. medicininio audito ataskaitą Nr. D17-30-(1.27.), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, jog, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 patvirtinto Tarnybos Neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 27 punktu, kontrolės atlikimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant kontrolės ataskaitą ir įforminant Tarnybos direktoriaus įsakymą. Aprašo 36 punkte nustatyta Tarnybos direktoriaus įsakymo apskundimo tvarka, todėl asmuo, nesutinkantis su kontrolės ataskaitoje nurodytomis išvadomis, turi teisę ginčyti kontrolės atskaitos pagrindu priimtą Tarnybos direktoriaus įsakymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia tiek Tarnybos 2015 m. vasario 24 d. kontrolės ataskaitą, tiek 2015 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. T1-326. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad Tarnybos Įsakymas Nr. T1-326 dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priimamas remiantis Kontrolės ataskaita, pastarasis dokumentas yra Įsakymo Nr. T1-326 sudėtinė dalis, todėl negali būti savarankišku apskundimo administraciniam teismui objektu. Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Tarnybos 2015 m. vasario 24 d. kontrolės Nr. T3-355/2014 ataskaitos Nr. D17-30-(1.27.) panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, tačiau priėmė nagrinėti reikalavimą dėl Tarnybos 2015 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. T1-326 panaikinimo.

Dėl patikslinto skundo dalies, kurioje prašoma įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, teismas nurodė, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. nutartimis buvo išaiškinta, kad, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktų nuostatomis, skunde turi būti nurodytas reikalavimas ir jo pagrindas, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, visos jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti išdėstytos skunde. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovus Sveikatos apsaugos ministeriją ir Tarnybą pašalinti padarytus pažeidimus ir nevilkinti medicininio audito atlikimo, neatitinka ABTĮ reikalavimų, yra nekonkretus ir neaiškus, todėl laikytinas suformuluotu netinkamai. Pareiškėjui pasiūlyta patikslinti skundo reikalavimą, nurodant konkrečius Sveikatos apsaugos ministerijos ir Tarnybos veiksmus, kuriuos pareiškėjas prašo įpareigoti atlikti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde neištaisė minėtomis teismo nutartimis nustatytų skundo trūkumų ir nesuformulavo ABTĮ atitinkančio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. nenurodė konkrečių ir aiškių veiksmų, kuriuos atsakovai įpareigotini atlikti teismine tvarka, teismas šią skundo dalį laikė nepaduota (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

Dėl patikslinto skundo dalies, kurioje prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patikslintame skunde pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Tarnybos solidariai 1 000 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškina, kad 300 000 Eur suma vertina neturtinę žalą, kurią patyrė dėl teismų sudarytų nepatogumų 2011–2015 m. dėl administracinių bylų vedimo medicininio audito atlikimo per įmanomai trumpiausią laiką tikslu, 300 000 Eur suma vertina neturtinę žalą dėl patirto žeminimo ir reputacijos bloginimo vykdant teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimą teismuose, o 400 000 Eur suma vertina neturtinę žalą dėl patirtų dvasinių sukrėtimų ir išgyvenimų dėl motinos mirties fakto ištyrimo vilkinimo. Teismas atsižvelgė į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir pažymėjo, kad administraciniams teismams nepriskirta nagrinėti bylų dėl žalos, atsiradusios dėl teismų veiklos nagrinėjant bylas, atlyginimo priteisimo, kadangi tokia veikla nėra viešojo administravimo veikla (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis), tokie reikalavimai gali būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Esant šioms aplinkybėms, patikslinto skundo reikalavimą dėl 600 000 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš teismų veiklos nagrinėjant administracines bylas, atlyginimo teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kartu teismas pastebėjo, kad likusi patikslinto skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalis, t. y. 400 000 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir Tarnybos neveikimo (vilkinimo) ištirti pareiškėjo motinos mirties faktą, iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, todėl priėmė šią reikalavimo dalį nagrinėti teisme (ABTĮ 23, 24 straipsniai, 37 straipsnio 1 dalis).

III.

Pareiškėjas A. B. padavė atskirąjį skundą (III t., b. l. 80), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės dėl antro reikalavimo išnagrinėjimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su teismo nutarties dalimi, kurioje teismas nutarė laikyti nepaduotu antrą patikslinto skundo reikalavimą dėl įpareigojimo nevilkinti medicininio audito atlikimo ateityje formaliais biurokratiniais pagrindais, kadangi šis reikalavimas neva yra nekonkretus ir neaiškus ir patikslintame skunde nėra nurodyti konkretūs ir aiškūs veiksmai, kuriuos atsakovai įpareigotini atlikti teismine tvarka. Pareiškėjo nuomone, minėta nutarties dalis laikytina nepagrįsta, neteisėta bei naikintina, nes ją priimant buvo pažeistos materialiosios ir proceso teisės normos. Visų pirma, pareiškėjas pažymi, jog skundžiamoje nutarties dalyje nėra motyvų, kuriais būtų pagrįsta teismo išvada, kad patikslintame skunde nenurodyti konkretūs ir aiškūs atsakovų atliktini veiksmai. Pareiškėjo įsitikinimu, tokie veiksmai yra įvardyti pakankamai aiškiai ir konkrečiai, o galimas subjektyvaus pobūdžio netikslumas gali būti pašalintas teisminio nagrinėjimo metu. Be to, antras skundo reikalavimas, pareiškėjo manymu, yra pagrindas pagreitinti medicininio audito atlikimą ir pašalinti formalius biurokratinius medicininio audito atlikimo vilkinimo pagrindus.

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Tarnybos nuomone, teismas priimdamas skundžiamą nutartį (jos dalį), teisėtai vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patikslintame skunde neištaisė teismo nutartimis nustatytų skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo ABTĮ keliamus reikalavimus atitinkančio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nes pateiktame patikslintame skunde pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius ir aiškius veiksmus Tarnyba ir Sveikatos apsaugos ministerija turi būti įpareigoti atlikti teismine tvarka.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus nevilkinti medicininio audito atlikimo yra nekonkretus ir neaiškus, kadangi esant tokiam reikalavimui nėra aišku kokius veiksmus įpareigotini atlikti atsakovai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, paliekant pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas paduotu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kurioje teismas nutarė laikyti nepaduotu antrą pareiškėjo patikslinto skundo (gautas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 19 d., I t., b. l. 44–45) reikalavimą dėl įpareigojimo Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos nevilkinti medicininio audito atlikimo ateityje formaliais biurokratiniais pagrindais kartu su Vilniaus apygardos administraciniu teismu ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu pakartotinai reikalaujant pateikti tuos pačius jau kartą medicininiam auditui pateiktus dokumentus ar tinkamai notaro patvirtintus jų nuorašus. Pažymėtina, jog kitos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalies, kurioje teismas, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, pareiškėjas atskirajame skunde neginčija ir jokių argumentų šiuo klausimu nepateikia, todėl nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas šiuo atveju nebus tikrinamas apeliacine tvarka.

Svarbu pažymėti, jog teisė kreiptis į teismą, nepaisant to, kad ji priskirtina prie žmogaus subjektinių teisių, o ne jo pareigų, vis dėlto turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra išvardyti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose. Vienas iš tokių procesinių reikalavimų yra aiškaus ir konkretaus skundo reikalavimo (-ų) suformulavimas (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad, jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012).

Administracinių teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Kita vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje išvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutarties dalis, kurioje teismas nutarė laikyti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą atlikti veiksmus, yra nemotyvuota, nes teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje dėl skundo trūkumų pašalinimo, kuri buvo adresuota tiesiogiai pareiškėjui ir išsiųsta jam įstatymo nustatyta tvarka, pakankamai išsamiai paaiškino, kaip turi būti tinkamai suformuluotas aptariamas skundo reikalavimas, kad jis atitiktų ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškintus (ABTĮ 13, 20 str.) procesinius reikalavimus skundo dalyko, t. y. reikalavimo (-ų), suformulavimui, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo patikslintame skunde, kuris buvo gautas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 27 d. (I t., b. l. 28–29), pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovus Sveikatos apsaugos ministeriją ir Tarnybą pašalinti padarytus pažeidimus ir nevilkinti medicininio audito atlikimo formaliais biurokratiniais pagrindais kartu su Vilniaus apygardos administraciniu teismu ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu neatitiko privalomų reikalavimų, nustatytų skundo turiniui ir formai. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi (I t., b. l. 40–41) nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, pagrįstai pasiūlė pareiškėjui tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, skundo reikalavime dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nurodyti konkrečius veiksmus, kuriuos pareiškėjas prašo įpareigoti atlikti atsakovus. Taip pat pažymėtina, kad teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje išaiškino pareiškėjui, jog, teismo nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, jo skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 19 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (I t., b. l. 44–45), kuriame pareiškėjas, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovus Sveikatos apsaugos ministeriją ir Tarnybą nevilkinti medicininio audito atlikimo ateityje formaliais biurokratiniais pagrindais kartu su Vilniaus apygardos administraciniu teismu ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu pakartotinai reikalaujant pateikti tuos pačius jau kartą medicininiam auditui pateiktus dokumentus ar tinkamai notaro patvirtintus jų nuorašus. Taigi, tiek patikslintame skunde, kuris buvo gautas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 27 d., tiek patikslintame skunde, kuris buvo gautas 2015 m. gegužės 19 d., pareiškėjas suformulavo iš esmės tą patį reikalavimą, t. y. kad teismas įpareigotų Sveikatos apsaugos ministeriją ir Tarnybą nevilkinti medicininio audito atlikimo pakartotinai reikalaujant pateikti tuos pačius dokumentus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, toks skundo reikalavimas yra nekonkretus, neaiškus bei grindžiamas hipotetinio pobūdžio prielaida, kad ateityje Sveikatos apsaugos ministerija ar (ir) Tarnyba medicininiam auditui atlikti galbūt pakartotinai pareikalaus iš pareiškėjo pateikti tuos pačius dokumentus, kuriuos jis jau buvo pateikęs šioms institucijoms anksčiau, taip pat prielaida, kad toks Sveikatos apsaugos ministerijos ar (ir) Tarnybos reikalavimas dėl pakartotinio tų pačių dokumentų pateikimo galbūt prieštaraus teisės aktų reikalavimams, t. y. galbūt bus neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip minėta, administraciniai teismai nenagrinėja painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo ateityje atlikti aiškiai neapibrėžtus, o gal netgi priešingus ateityje galiosiančių teisės aktų nuostatoms, veiksmus – t. y. susilaikyti nuo reikalavimo pareiškėjui pateikti tam tikrus dokumentus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad teismas teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas ir vadovavosi tinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo skundas atitinka ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, kadangi pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.), tai sudarė teismui objektyvias kliūtis šioje pareiškėjo reikalavimų dalyje priimti pareiškėjo skundą bei apibrėžti administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pasinaudojo skundo trūkumų šalinimo institutu (ABTĮ 37 str. 1 d.), kad būtų pašalintos minėtos procesinės kliūtys, trukdančios pradėti administracinės bylos procesą, o pareiškėjui 2015 m. gegužės 19 d. patikslintame skunde nepašalinus teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje įvardyto skundo trūkumo, susijusio su aptariamo skundo reikalavimo tinkamu suformulavimu, teismas skundžiamoje 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalyje visiškai pagrįstai ir teisėtai nutarė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą nevilkinti medicininio audito atlikimo laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalį pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais, todėl nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasIrmantas Jarukaitis