Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-49-907/2016, kuria atmestas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. sprendimu tenkino iš dalies ieškovės I. R. ieškinį, priteisė ieškovei I. R. iš atsakovės D. R. 15494,67 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 15494,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-01-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitoje dalyje (dėl 15494,67 Eur skolos priteisimo) ieškinį atmetė. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais reikalavimą tenkino – pripažino trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. R. reikalavimą į ½ dalį atsakovei D. R. 2007-01-23 paskolos sutartimi paskolintų lėšų ir priteisė R. R. iš atsakovės D. R. 15494,67 Eur skolą (II t., 169–177 b. l.).

2016 m. vasario 17 d. teisme gauta trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. R. ir atsakovės D. R. pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašė pavirtinti (II t., 184 b. l.)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus atsakovės pusėje, R. R. ir atsakovės D. R. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetė (II t., 185-186 b. l.).Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo atsakovės pusėje R. R. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti jam reikalavimo teisę į ½ dalį atsakovei D. R. 2007-01-23 paskolos sutartimi paskolintų lėšų ir priteisti jam iš atsakovės D. R. 15494,67 Eur (53500 Lt) asmeninės nuosavybės teise. K. R. R. savarankiškas reikalavimas nukreiptas ne tik į atsakovę D. R., bet ir į ieškovę I. R., todėl jos abi R. R. atžvilgiu laikytinos atsakovėmis, t. y. šalimis, kurios ir turėjo pasirašyti pateiktą taikos sutartį.Teismas konstatavo, kad teismui tvirtinti pateikta taikos sutartis neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų, nes nėra pasirašyta vienos iš šalių (I. R.), todėl ją atsisakė tvirtinti (CPK 42 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė D. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (II t., 190–191 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. LR CPK 46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl darytina išvada, kad trečiasis asmuo R. R., pareiškęs atsakovei savarankiškus reikalavimus dėl dalies paskolos priteisimo, turi ir teisę užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė yra visiškai savarankiška ir nepriklauso nuo kito ieškovo – I. R. - teisių bei negali būti ribojama ieškovės I. R. dalyvavimu ar nedalyvavimu sudarant taikos sutartį.

6.2. Ieškovė I. R. teismo sprendimo neskundė, todėl jos teisių ir pareigų, nustatytų teismo sprendimu, taikos sutartis nekeičia, nemodifikuoja, nepažeidžia ir niekaip kitaip neįtakoja. Teismas turėjo patvirtinti taikos sutartį ir 2016-01-18 sprendimą panaikinti tik dalyje, R. R. pareikštų reikalavimų apimtyje, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, šalys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad šalių veiksmai, taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

9. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. priėmė teismo sprendimą, kuriuo ieškovei I. R. iš atsakovės D. R. priteisė 15494,67 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 15494,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje (dėl 15494,67 Eur skolos priteisimo) ieškinį atmetė. Tuo pačiu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais reikalavimą, pripažino trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. R. reikalavimą į ½ dalį atsakovei D. R. 2007-01-23 paskolos sutartimi paskolintų lėšų ir priteisė R. R. iš atsakovės D. R. 15494,67 Eur skolą.

10. 2016 m. vasario 17 d. atsakovė D. R. ir trečiasis asmuo R. R. pateikė teismui taikos sutartį, prašydami ją patvirtinti (II t., 184 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti taikos sutartį, motyvuodamas tuo, kad taikos sutartis nepasirašyta vienos iš šalių – I. R. (II t., 185–186 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK normas, sprendė, kad taikos sutarties sudarymas byloje nėra galimas.

11. CPK 46 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas. Ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti ieškinio, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d.).

12. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo matyti, kad iš atsakovės D. R. 15494,67 Eur skola priteista ieškovei I. R., o trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais R. R. pripažinta reikalavimo teisė į ½ dalį paskolintų lėšų ir jo naudai priteista 15494,67 Eur skola (II t., 176–177 b. l.). Taigi, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, savo teises į priteistą skolą įgyvendins individualiai. Ieškovės I. R. reikalavimo teisė į priteistą 15494,67 Eur skolą yra visiškai savarankiška ir nepriklauso nuo trečiojo asmens R. R. teisių, o trečiojo asmens reikalavimo teisė nepriklauso nuo ieškovės I. R. teisių. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad trečiojo asmens teisė sudaryti taikos sutartį su atsakove D. R. negali būti ribojama ieškovės I. R. dalyvavimu ar nedalyvavimu sudarant taikos sutartį. Nurodytų motyvų pagrindu nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad R. R. savarankiškas reikalavimas yra nukreiptas ne tik į atsakovę D. R., bet ir į ieškovę I. R..

13. Ieškovė I. R. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad patvirtinus taikos sutartį gali būti pažeisti trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai – trečiasis asmuo R. R., taikos sutartimi atsisakydamas skolos, išvengtų piniginių lėšų gavimo bei teismo priteistų periodinių išmokų mokėjimo ieškovės ir trečiojo asmens nepilnamečiams vaikams (III t., 2 b. l.). Nors ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šį atskirojo skundo argumentą, tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1997-841-/2013 buvo nutraukta R. R. ir I. R. santuoka, iš R. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. R. ir D. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo 2011-07-25 iki vaikų pilnametystės. Šiaulių apygardos teismas 2014-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-296-440/2014 patikslino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo, priteisdamas iš R. R. jo nepilnamečiams vaikams R. R. ir D. R. po 8348,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2013 m. vasario 21 d., o taip pat priteisė iš atsakovo R. R. jo nepilnamečiams vaikams R. R. ir D. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. vasario 21 d. iki vaikų pilnametystės. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad R. R. išlaikymo įsiskolinimas 2014 metais buvo 16696 Lt (4835,49 Eur). Byloje nėra duomenų, ar šį išlaikymo įsiskolinimą trečiasis asmuo R. R. jau yra sumokėjęs, ar įsiskolinimas nėra dar labiau padidėjęs, todėl gali būti visiškai pagrįstas ieškovės argumentas, kad R. R. siekia išvengti priteisto išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo (jei toks yra) mokėjimo. Kadangi taikos sutartis negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turėtų išsiaiškinti aukščiau nurodytas aplinkybes.

14. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovės D. R. ir trečiojo asmens R. R., gali būti tvirtinama ir nedalyvaujant ieškovei I. R., tačiau taikos sutarties sąlygos turi neprieštarauti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

15. Ieškovė I. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti atsakovei D. R. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5792 Eur baudą, pusė baudos paskiriant ieškovei I. R.. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad D. R. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Nenustačius D. R. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra teisinio pagrindo skirti jai baudą.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.