Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo

E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir E. M. skirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir E. M. skirta galutinė sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, naikintina;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 7 d. 5.31 val. iki šioje baudžiamojoje byloje įsiteisės nuosprendis ir bus pradėtas vykdyti;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios;

BĮ (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. M. priteista 292,72 Eur (du šimtai devyniasdešimt du eurai 72 ct) turtinei žalai atlyginti;

iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo dienos paliktas galioti prokuroro 2024 m. sausio 16 d. nutarimu kaltinamajam E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: 292,72 Eur. Nustatyta neišieškoma suma: 446 Eur;

išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių, jų teisinio kvalifikavimo ir savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su apylinkės teismo jam skirta laisvės atėmimo bausme ir prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl švelnesnės bausmės

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, nesutinka su nuteistojo E. M. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

9. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – areštas 30 parų. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta ir E. M. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

11. Įvertinusi aukščiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. M. bausmes už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, teisingai jas subendrino pagal BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatas, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą – laisvės atėmimas 2 metams, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, E. M. nusikalto būdamas teistas 15 kartų, teistumui neišnykus. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad anksčiau E. M. absoliučia dauguma atvejų – 9 kartus nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį), dukart nuteistas už nusikaltimus nuosavybei panaudojant fizinį smurtą (pagal BK 180 straipsnio 1 dalį), taip pat nusikaltimus asmens sveikatai (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį), viešosios tvarkos pažeidimus (pagal BK 284 straipsnio 1 dalį), bei kitas nusikalstamas veikas (BK 302 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį). Šis išrašas patvirtina ir tai, kad E. M. daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja – pastaraisiais dviem nuosprendžiais jis nuteistas už vieną nesunkų (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį) ir vieną apysnukį nusikaltimus (pagal BK 180 straipsnio 1 dalį). Ir šioje baudžiamojoje byloje, be kita ko, jis nuteistas už apysunkį nusikaltimą. Baudžiamoji atsakomybė už vagystę jam taikyta ir užsienyje – Vokietijoje. E. M. anksčiau taikytos švelnesnės bausmės (areštas) ar lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kaip matyti, teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalsdavo. Administracine tvarka vien per pastaruosius vienerius metus E. M. baustas 13 kartų, iš kurių 3 kartus – už smulkias vagystes. Sodros duomenų apie asmens draudėjus nėra, Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2023 m. vasario 13 d.

12. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam trumpesnę laisvės atėmimo ar su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas nori sukurti šeimą, pradėti naują gyvenimą, o naują būstą jam padėtų susirasti tėvai, nekeičia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės, kadangi šios aplinkybės egzistavo ir iki tol, tačiau nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė. O ta aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kaip matyti, jau buvo įvertinta skundžiamu nuosprendžiu – pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat akcentuoja savo norą gydytis priklausomybę alkoholiui reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Byloje esanti VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 16 d. pažyma patvirtina, kad E. M. nuo 2024 m. sausio 10 d. buvo šios įstaigos namuose (duomenys neskelbtini), kur teikiama ilgalaikė pagalba priklausomybę turintiems ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, rekomenduojamas 12-18 mėn. sveikimo laikotarpis (t. 2, b. l. 31). Tačiau iš vėlesnių duomenų matyti ir tai, kad būdamas šioje įstaigoje pusę metų – nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. birželio 7 d., jis tuo pačiu sistemingai pažeidinėjo jam skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, neatvykdavo į policijos įstaigą, paskirtus teismo posėdžius, o pareigūnams jo neradus ši kardomoji priemonė buvo pakeista į kardomąjį kalinimą (suėmimą) ir 2024 birželio 6 d. jis buvo sulaikytas (t. 2, b. l. 87, 107, 120–121, 133, 136). Toks apelianto elgesys tik patvirtina jo nenorą laikytis įstatymų ir paisyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 91 straipsnio, reglamentuojančio arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymą, numatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, be kita ko, privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad ir bausmės atlikimo vietoje nuteistajam bus užtikrinamas jam reikalingas gydymas nuo priklausomybės ligų.

13. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. M. paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai jos dydį nustatė artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK178 straipsnio 5 dalyje – arešto bausmę, kurios dydį nustatė kiek didesnį už šios bausmės vidurkį. Bendrindamas E. M. paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo klaidų taip pat nepadarė, pagrįstai taikė bausmių apėmimą, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistajam E. M. paskirtas bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek ir galutinę subendrintą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama jas skiriant, pagrindo vertinti jas kaip aiškiai per griežtas ar neproporcingas neturi.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis, be kita ko, prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik tai, ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pasisakė bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimu – remdamasis tomis pačiomis bausmei skirti aktualiomis aplinkybėmis sprendė, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Įvertinus aukščiau nurodytus E. M. asmenybę apibūdinančius duomenis (11 p.), jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti nuteistajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Aukščiau nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, patvirtina jo pavojingumą ir leidžia spręsti, kad išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio jis nedaro, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, jas ignoruoja, bei pagrindžia būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuteistojo daromų analogiškų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad toks jo elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ir panaudodamas fizinį smurtą, daryti kitus smurtinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, nors kaltės ir neneigia, tačiau savo elgesio kritiškai nevertina. Anksčiau jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės (areštas) ar lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas 3 mėnesiams 10 dienų, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmę) teigiamos įtakos jo elgesiui taip pat nepadarė. Todėl vien apelianto deklaratyvių teiginių apie norą keisti savo gyvenimo būdą, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių duomenų, nepakanka išvadai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti E. M. skyrus trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, ją atidėjus arba skyrus bet kurią kitą BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, kaip to pageidauja apeliantas. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Todėl, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamas veikas, asmuo prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustas laisvės atėmimo bausme. Todėl vien tik nuteisto asmens interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

17. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam E. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo pavojingumui, todėl ją dar labiau švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

19. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nuteistajam E. M. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas – advokatė Sofija Kručienė. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš E. M. valstybės naudai išieškoti 162,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

21. Atsižvelgdama į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistajam gynėjas buvo būtinas, E. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas realiai atliktina laisvės atėmimo bausme, taip pat įvertinus nuteistojo turtinę padėtį – jokio deklaruojamo turto neturi, iki suėmimo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, gyveno reabilitacijos centre, nakvynės namuose, turi daug skolinių įsipareigojimų pagal antstolių vykdomąsias bylas, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo E. M. neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.