Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-959-390/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“, ieškinį atsakovui K. T. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduota dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Technologinių inovacijų grupė“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „EHS kompiuteriai“ (toliau ir – bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“, pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo K. T. 40 426,81 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad bendrovė buvo įregistruota 2008 m. spalio 30 d. 2015 m. kovo 10 d. 75 procentus visų įmonės akcijų įsigijo UAB „Technologinių inovacijų grupė“, kurios vadovas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2019 m. birželio 17 d. buvo atsakovas. Atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 2 d. buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1541-260/2017 bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Renavita“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 18 d.

3. Bendrovės nemokumo administratorė, patikrinusi bendrovės dokumentus, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėnesio iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo dienos bendrovė ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ vykdė pirkimo – pardavimo ir kito pobūdžio prievolinius sandorius išimtinai UAB „Technologinių inovacijų grupė“ interesais, kuriais remiantis šalys nutarė įskaityti savo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 40 426,81 Eur sumai.

5. Ieškovės vertinimu, atsakovas, būdamas bendrovės ir UAB „Technologinių investicijų grupės“ vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovei buvo padaryta 40 426,81 Eur žala.

7. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad trečiojo asmens bankroto administratorius nedisponuoja turtu, kurio galėtų užtekti bendrovės kreditiniam reikalavimui bent iš dalies patenkinti. Taip pat reikalavimas dėl žalos atlyginimo siejamas su tariamai prarasta galimybe įvykdyti restituciją bankrutavus trečiajam asmeniui (UAB „Technologinių inovacijų grupė“), o vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio reikalavimas (grindžiamas negalimos įvykdyti restitucijos piniginiu ekvivalentu) kvalifikuotinas reikalavimu taikyti subsidiariąją atsakomybę vadovui šalia restitucijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. spalio 8 d. gauti atsakovo papildomai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad ieškovė, nurodydama, jog atsakovas, veikdamas kaip ieškovės ir kaip trečiojo asmens vadovas, savo pareigas vykdė netinkamai, siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą. Atsakovas nei Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1002-324/2018, nei Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-158-781/2019 jokiu procesiniu statusu nedalyvavo, taip pat šiose bylose priimtų procesinių sprendimų rezoliucinėse ir motyvuojamosiose dalyse dėl atsakovo veiksmų (su jais susijusių faktų ir teisinių santykių) nebuvo pasisakyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2019 m. birželio 17 d., buvo UAB „Technologinių inovacijų grupė“ vadovas, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 2 d., buvo ieškovės akcininkas ir vadovas.

17. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1541-260/2017 ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Renavita“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „EHS kompiuteriai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kartu ir trečiosios eilės kreditorės UAB „Technologinių inovacinių grupė“ finansinis reikalavimas – 10 931,05 Eur.

18. Bendrovės nemokumo administratorė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento neteisėtai sudarytus nurodytus užskaitymo aktus tarp susijusių asmenų UAB „EHS kompiuteriai“ ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ bei taikyti restituciją – priteisti iš UAB „Technologinių inovacijų grupė“ bendrovei 40 426,81 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1002-324/2018 ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančiais UAB „EHS kompiuteriai“ ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą dėl 6 982,80 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą dėl 2 073,09 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą dėl 4 241,16 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą dėl 1 009,68 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. lapkričio 30 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą dėl 23 685,82 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. gruodžio 23 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą dėl 2 434,26 Eur įsiskolinimo užskaitymo, bei taikė restituciją – priteisė UAB „EHS kompiuteriai“ iš UAB „Technologinių inovacijų grupė“40 426,81 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

20. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1002-324/2018 nurodė, kad K. T., vadovaudamas abiems įmonėms (UAB „EHS kompiuteriai“ ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“), žinojo apie ieškovės finansinę situaciją, dėl kurios gali pasunkėti UAB „Technologinių inovacijų grupė“ finansinio reikalavimo patenkinimo galimybės. Teismas nurodė, kad užskaitymo aktai rodo šalių nesąžiningumą ir dėl to, jog jie neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.130 straipsnyje įtvirtintų įskaitymo sąlygų, nes iš jų turinio nėra aišku, kokie priešpriešiniai reikalavimai užskaitomi, neaiškus skolos pagrindas, dydis, kitos sąlygos. Teismas taip pat vertino, kad ginčijamų sandorių ieškovė neprivalėjo sudaryti.

21. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-158-781/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1002-324/2018 paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „EHS kompiuteriai“ ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ nesąžiningumą sudarant užskaitymo sandorius, patvirtino aplinkybė, jog 2016 m. gruodžio 19 d. UAB „EHS kompiuteriai“ vadovas (K. T.) sušaukė akcininkų susirinkimą, kurio metu buvo sprendžiama dėl bendrovės blogos finansinės padėties ir buvo nuspręsta neatkurti mokumo akcininkų įnašais bei bendrovės vadovas įgaliotas įgyvendinti pareigas, susijusias su UAB „EHS kompiuteriai“ nemokumo būsena, t. y. iš esmės nurodytas akcininkų susirinkimas įpareigojo įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Taip pat nustatė, kad paskutinis skolų užskaitymo aktas sudarytas 2016 m. gruodžio 23 d., t. y. jau po minėto akcininkų sprendimo, todėl padarė išvadą, jog UAB „EHS kompiuteriai“ ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ žinojo, kad artimiausiu metu bus kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „EHS kompiuteriai“, tačiau ir po šio sprendimo sudarė ginčijamą skolų užskaitymo aktą dėl 2 434,26 Eur įsiskolinimo užskaitymo (2016 m. gruodžio 23 d.).

22. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi taip pat nustatė, kad bent trys ieškovės bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai (ar jų didžiosios dalys) atsirado iki įskaitymo sandorių sudarymo, t. y. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ reikalavimas atsiradęs ir vykdytinas nuo 2015 m. gruodžio 19 d., UAB „Mokilizingas“ – nuo 2016 m. liepos 14 d., UAB „Mikrovisata“ – nuo 2016 m. kovo 18 d. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, suteikė pirmenybę vienai kreditorei (atsakovei), taip sumažindama savo galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, t. y. pažeidė kitų kreditorių teises.

23. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo civilinėje byloje Nr. e2-1002-324/2018, kuris 2019 m. kovo 27 d. buvo pateiktas vykdyti antstoliui M. P..

24. BUAB „EHS kompiuteriai“ bankroto byloje šios įmonės nemokumo administratorė 2018 m. kovo 23 d. pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl BUAB „EHS kompiuteriai“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-656-260/2018 atmetė prašymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-213-798/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

25. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1510-390/2019 nutartimi UAB „Technologinių inovacijų grupė“ buvo iškelta bankroto byla.

26. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1510-390/2019 (BUAB „Technologinių inovacijų grupė“ bankroto byloje) patvirtino kreditorės BUAB „EHS kompiuteriai“ trečiosios eilės finansinį reikalavimą – 45 342,13 Eur.

27. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-545-390/2020 pripažino BUAB „Technologinių inovacijų grupė“ pasibaigusią likvidavus dėl bankroto (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 5 d.). Teismas nustatė, kad bankroto proceso metu BUAB „Technologinių inovacijų grupė“ mokumas nebuvo atkurtas, taikos sutartis nesudaryta, įmonė turto neturi, todėl likvidavimo procedūra baigta.

Dėl bendrovės vadovo (apelianto) fiduciarinių pareigų pažeidimo

28. Nagrinėjamoje byloje bankrutavusios įmonės administratorė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, kurį grindžia aplinkybėmis, kad apeliantas, žinodamas apie ieškovės nemokumą ir turimus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, atliko atitinkamas užskaitas su BUAB „Technologinių inovacijų grupė“, kurios vadovas taip pat buvo apeliantas. Taigi, byloje įrodinėtas apelianto civilinės atsakomybės pagrindas – fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rūpestingai, išimtinai bendrovės interesams ir kt., pažeidimas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens, kurių vadovas buvo apeliantas, 2016 m. rugpjūčio 23 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 23 d. buvo pasirašyti tarpusavio reikalavimų užskaitymo aktai, kuriais ieškovė ir trečiasis asmuo įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 40 426,81 Eur sumai, padarė išvadą, kad būtent apelianto neteisėti veiksmai lėmė tai, jog bendrovei buvo padaryta 40 426,81 Eur žala, kurios ieškovei nėra galimybės atgauti iš trečiojo asmens, nes trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad byloje nagrinėjamu atveju keliamas esminis klausimas dėl bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalos atsiradimą, t. y. – fiduciarinių pareigų netinkamo vykdymo, apeliantui būnant UAB „EHS kompiuteriai“ vadovu. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų, t. y. dėl CK 2.87 straipsnio taikymo pagrįstumo.

29. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

30. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

31. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

32. Įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų.

33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apelianto veiksmų neteisėtumą kildino iš fiduciarinių atidumo ir rūpestingumo pareigų pažeidimo, kadangi, teismo vertinimu, jis, kaip bendrovės vadovas, žinodamas (ar negalėdamas nežinoti), jog jo vadovaujama įmonė turi neįvykdytų prievolių kitiems kreditoriams, pasirašė tarpusavio reikalavimų užskaitymo aktus, kuriais, ieškovė ir trečiasis asmuo įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 40 426,81 Eur sumai.

34. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, kurios savininkas ir direktorius buvo apeliantas, su UAB „Technologijų inovacijų grupė“ sudarė tarpusavio užskaitymo sandorius ir jais remiantis užskaitė šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (nutarties 19 punktas). Pažymėtina, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos – tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013).

35. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovui CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatytą atsakomybę, sprendė, kad po nesąžiningų ir ieškovei nenaudingų sandorių sudarymo UAB „EHS kompiuteriai“ buvo pripažinta nemokia ir jai buvo iškelta bankroto byla, todėl padarė išvadą, jog apelianto veiksmais buvo siekiama kryptingai faktiškai nemokios įmonės statuso. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima teisėto, sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Vadovo rūpestingumo pareiga suponuoja, kad vadovas turi daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

36. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta – vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Civilinės atsakomybės atveju kaltės sampratą apibrėžia CK 6.248 straipsnio 3 dalis. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala padaroma paprasto neatsargumo forma ir vadovui kyla materialinė atsakomybė, kai jo veiksmai neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinai įvertina aplinkybes. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar apelianto veiksmai atitiko minėtą standartą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog po užskaitymo sandorių sudarymo UAB „EHS kompiuteriai“ buvo pripažinta nemokia ir jai buvo iškelta bankroto byla, nesukuria teisinio pagrindo konstatuoti vadovo kaltę, nes vadovo kaltės laipsnis yra per mažas, kad būtų prielaidos civilinei atsakomybei kilti, todėl žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga, buvo nustatyta nepagrįstai.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių eiliškumo pažeidimas atsiskaitant su kreditoriais galėjo lemti aplinkybę, kad konkretaus kreditoriaus galimybė išreikalauti neįvykdytas prievoles sumažėjo arba buvo prarastos, tačiau vien dėl šios aplinkybės negalima daryti išvados, kad tuo buvo padaryta žala pačiai bendrovei (ieškovei). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Teisėjų kolegija nurodo, jog aplinkybė, kad konkretaus kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas, vadovo atsakomybei CK 2.87 straipsnio pagrindu kilti nelaikytina žala bendrovei, nes bendrovė ir iki neteisėtų veiksmų atlikimo turėjo tokio pat dydžio įsipareigojimus kreditoriams, kaip ir po jų atlikimo, bendras jos įsipareigojimų dydis nekito. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė žalos fakto, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

39. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. kaltės, žalos atsiradimo fakto ir priežastinio ryšio tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių (žalos, nuostolių), dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas yra atsakingas už padarytą žalą. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė ir netinkamą išvadą dėl apelianto civilinės atsakomybės, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

42. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) šalių prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Šiuo atveju ieškinį atmetus, apeliantas įgijo teisę į atlyginimą bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas yra pateikęs į bylą įrodymus, jog jis už atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir tripliką buvo sumokėjęs po 302,50 Eur advokatui, todėl ši suma (605 Eur) apeliantui priteisiama iš ieškovės administravimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Kadangi ieškovė yra bankrutavusi įmonė ir, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl ieškinį atmetus, žyminis mokestis valstybei nepriteistinas.

44. Tenkinus apelianto apeliacinį skundą, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų neteikė, prašymo atlyginti nereiškė, todėl dėl jų atlyginimo apeliantui nespręstina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“, juridinio asmens kodas 302216544, administravimui skirtų lėšų, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.