Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. prekybos įmonė“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja yra pilnai atsiskaičiusi už įsigytą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įrašą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą ir sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui. Nurodė, kad pareiškėja, vykdydama 2006 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2006 m. birželio 23 d. pervedė į pardavėjo UAB „RYTJŪRIS“ IR KO sąskaitą 73 000 Lt sumą. Likusią kainos dalį, tai yra 500 Lt, pareiškėja sumokėjo grynais pinigais pardavėjai, tačiau šį atsiskaitymą patvirtinantys duomenys neišliko ir pareiškėja neturi galimybės jų gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

3. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

4. Pareiškėja ypatingosios teisenos tvarka prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos piniginė prievolė pagal 2006 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo iš pardavėjos UAB „RYTJŪRIS“ IR KO yra visiškai įvykdyta.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutartimi pardavėja UAB „RYTJŪRIS“ IR KO ir pirkėja UAB „V. prekybos įmonė“ (buvęs pavadinimas A. V. prekybos įmonė) nurodytą žemės sklypą susitarė parduoti/nupirkti už 110 000 Lt kainą. Sutarties šalių susitarimu, 36 500 Lt žemės sklypo kainos dalį pirkėja, tai yra pareiškėja, pardavėjai UAB „RYTJŪRIS“ IR KO sumokėjo prieš pasirašant sutartį. Pardavėja patvirtino, kad nurodytą turto kainos dalį gavo, todėl šis pareiškimas kartu yra ir pakvitavimas dėl žemės sklypo kainos dalies sumokėjimo (sutarties 2 punktas). Pagal Sutarties 2.2 papunktį žemės sklypo kainos dalis turėjo būti sumokėta į UAB „Medicinos bankas“ sutartyje nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą pardavėjo UAB „RYTJŪRIS“ IR KO įsiskolinimui UAB „Medicinos bankas” pagal 2006 m. balandžio 14 d. kredito sutartį Nr. 06-23 KJ padengti. Likusi žemės sklypo kainos dalis, padengus įsiskolinimą UAB Medicinos bankas“, turėjo būti pervesta į sutartyje nurodytą pardavėjo UAB „RYTJŪRIS“ IR KO atsiskaitomąją sąskaitą AB „Hansabankas”. Sutartimi pardavėja įsipareigojo likusios pinigų sumos gavimą patvirtinti pakvitavimu notarų biure.

6. Pareiškėja vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai yra perimti pardavėjos UAB „RYTJŪRIS“ IR KO skolinius įsipareigojimus pagal jo Kredito sutartį Nr. 06-23 KJ, 2006 m. birželio 19 d. su UAB „Medicinos bankas“ pasirašė Kredito sutartį Nr. 06-037KfW, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas 73 000 Lt kreditas. Savo įsipareigojimų užtikrinimui pareiškėja įkeitė žemės sklypą UAB „Medicinos bankas“, 2006 m. rugpjūčio 10 d. buvo įregistruotas (reg. Nr. 4534) Hipotekos lakštas Nr. 03/1/2006/0008713.

7. UAB „Medicinos bankas“ atstovo Klaipėdos filialo direktoriaus A. T. 2010 m. rugsėjo 21 d. atžyma Hipotekos lakšte patvirtina, kad pareiškėja savo įsipareigojimus pagal 2006 m. birželio 23 d. Kredito sutartį Nr. 06-037KfW įvykdė pilnai, tai yra sumokėjo 73 000 Lt gautą kreditą ir palūkanas pagal sutartį.

8. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos įsiskolinimas už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat registruota sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui, turtas įkeistas hipoteka.

9. Pareiškėja paaiškino, kad likusią turto kainos dalį, tai yra 500 litų ji pardavėjui UAB „RYTJŪRIS“ IR KO sumokėjo grynaisiais. Tačiau šį atsiskaitymą patvirtinantys duomenys neišliko ir pareiškėja neturi galimybės jų gauti. Sutartį tvirtinusi Klaipėdos miesto ketvirtojo notaro biuro notarė Ilona Mineikienė pareiškėjai nurodė, kad pardavėja UAB „RYTJŪRIS“ IR KO neįvykdė savo įsipareigojimo pagal sutartį, tai yra likusios sumos gavimo pas notarą pakvitavimu nepatvirtino.

10. Taip pat nustatyta, kad 2008 m. birželio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „RYTJŪRIS“ IR KO iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-725-360/2008). 2009 m. spalio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu UAB „RYTJŪRIS“ IR KO pripažinta likviduota dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-221-360/2009), tai yra jos veikla pasibaigusi, įmonė išregistruota 2009 m. lapkričio 10 d. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja neturi galimybės gauti iš pardavėjos patvirtinimo, kad pareiškėja yra pilnai atsiskaičiusi už įsigytą žemės sklypą, kadangi turto pardavėja UAB „RYTJŪRIS“ IR KO neegzistuoja.

11. Nekilnojamojo turto registre pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruotas juridinis faktas, t. y. padaryta žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą su sąlyga jo neperleisti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjos pilnai įvykdytą prievolę, atsiradusią pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

12. Juridinę reikšmę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

13. Teismas juridinę reikšmę turintį faktą nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

14. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad nėra išlikę dokumentai patvirtinantys, kad UAB „V. prekybos įmonė“ (buvusi A. V. prekybos įmonė) pagal sutartį su pardavėja pilnai atsiskaitė, todėl dokumentų patvirtinančių šį faktą pareiškėja neturi (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomas nustatyti faktas sudarytų prielaidas šį faktą nustatyti prašančio asmens teisių pasikeitimui. Nustačius pareiškėjos prašomą juridinį faktą, būtų įgytas pagrindas išregistruoti žymą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą su sąlyga jo neperleisti nekilnojamojo turto registre; pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji pilnai yra įvykdžiusi savo prievolę, tai yra įsiskolinimas už įsigytą turtą yra padengtas; pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi turto pardavėja UAB „RYTJŪRIS“ IR KO neegzistuoja (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Taigi yra visos įstatyme nustatytos sąlygos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 183 straipsnis, 442 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas).

15. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Kaip jau minėta, sutartimi pardavėjas įsipareigojo likusios pinigų sumos gavimą patvirtinti pakvitavimu notarų biure (sutarties 2.2 papunktis).

16. Buvęs UAB „RYTJŪRIS“ IR KO vadovas A. Ž. taip pat raštu patvirtino, kad pareiškėjos vadovas A. V. skolos pagal sutartį likutį sumokėjo grynaisiais į UAB „RYTJŪRIS“ IR KO kasą, tačiau A. Ž., kaip atsakingas UAB „RYTJŪRIS“ IR KO asmuo, nenuvyko patvirtinti galutinio atsiskaitymo fakto pas notarą už parduotą žemės sklypą, o atsiskaitymo faktą patvirtinantys dokumentai neišliko. Aplinkybė, kad pagal sutartį buvo atsiskaityta, byloje nėra ginčijama (CPK 187 straipsnis). Nesant priešingų duomenų, teismas neturi pagrindo netikėti nurodytomis aplinkybėmis.

17. Nagrinėjamu atveju skolos nebuvimą bankrutavusiai įmonei iš dalies patvirtina ir tai, kad esant pareiškėjos skolai pagal sutartį, tiek pardavėjos atsakingi asmenys, tiek UAB „RYTJŪRIS“ IR KO bankroto proceso metu bankroto administratoriaus, kuriam buvo perduoti visi įmonės dokumentai, turėjo pareigą ir teisę imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, tačiau duomenų apie išieškojimą pareiškėjos atžvilgiu nepateikta. Be to, nuo sutarties sudarymo ir turtą perleidus pareiškėjai, niekas jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pinigų mokėjimo pastarajai nepareiškė, kaip nereiškia ir dabar. Pareiškėja yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti ginčą ne teismo tvarka ir negali kitais būdais gauti registrų tvarkytojui tinkančio dokumento įsiskolinimo faktui išregistruoti.

18. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Tačiau pareiškėja dėl objektyvių aplinkybių registro tvarkytojui negali nepateikė dokumentų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad minėta juridinis faktas yra pasibaigęs. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad už turtą su pardavėju yra pilnai atsiskaityta, būtų pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registre išregistruoti žymą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą ir kitus suvaržymus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai).

19. Įvertinus bylos medžiagą, tai, kad siekiant nustatyti juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę –VĮ Registrų centre išregistruojant žymą apie įsiskolinimą už turtą ir suvaržymus dėl jo perleidimo, nesant byloje pareiškimo teiginius ir byloje esančius rašytinius dokumentus paneigiančių įrodymų, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, įrodymų vertinimo taisyklėmis tokio pobūdžio bylose, pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, jog pareiškėja UAB „V. prekybos įmonė“ (buvęs pavadinimas A. V. prekybos įmonė) yra visiškai atsiskaičiusi už 2006 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445, 447 straipsnio 1 punktas, 448 straipsniai).

20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamojo turto registre įregistruoto juridinio fakto apie įsiskolinimą už įsigytą turtą ir sąlygos neperleisti turto trečiajam asmeniui išregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. prekybos įmonė“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „V. prekybos įmonė“ (buvęs pavadinimas A. V. prekybos įmonė) yra pilnai atsiskaičiusi už įsigytą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį.

Juridinis faktas nustatytas nekilnojamojo turto registre įregistruoto juridinio fakto apie įsiskolinimą už įsigytą turtą ir draudimo neperleisti turto trečiajam asmeniui išregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.