- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-1359-912/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 2.6.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovėms UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo panaikinimo, įpareigojimo perskaičiuoti mokesčius už suvartotą karštą vandenį; išvadą byloje duodanti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo: 1) atnaujinti terminą ieškiniui dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 03-110 panaikinimo pateikti; 2) panaikinti nurodytą nutarimą; 3) pripažinti neteisėtu atsakovės „Vilniaus energija“ ieškovei nustatytą parduodamo karšto vandens kiekį ir mokesčių už suvartotą karštą vandenį skaičiavimą pagal vandens suvartojimo normą bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti nuo 2016 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei priskaičiuoto parduodamo karšto vandens kiekį ir mokesčius už suvartotą karštą vandenį pagal ieškovės gyvenamosiose patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis; 4) pateikti buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkui pakoreguotą sąskaitą bei skaičiuoti karšto vandens sunaudojimą pagal bute įrengtų atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis; 5) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Į nurodytą butą 2015 m. liepos 29 d. atvyko UAB „Vilniaus energija“ vadybininkas-šilumininkas I. K.. Jis patikrino karšto vandens skaitiklius surašė 2015 m. liepos 29 d. aktą, nustatė, karšto vandens skaitikliai tvarkingi ir tinkami naudoti. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. lapkričio 23 d. ir 2016 m. vasario 19 d. raštuose nurodė, kad ieškovės bute įrengtas ir jai nuosavybės teise priklausantis karšto vandens skaitiklis turi būti pakeistas į atsakovei nuosavybės teise priklausantį skaitiklį. Be to, atsakovė nurodė, kad vartotojams, kurie neįsirengs atsakovės skaitiklio, suvartoto karšto vandens kiekis bus skaičiuojamas ne pagal vartotojo bute įrengtą skaitiklį, bet pagal norminį suvartojimo kiekį. Ieškovė nesutiko su atsakovės reikalavimais, raštu pareiškė, kad dėl skaitiklio galės apsispręsti tik tada, kai atsakovė pateiks namo vartotojams (taip pat ir ieškovei) privalomąjį ekonominį pagrindimą dėl siūlomos sistemos ekonomiškumo ir nedidėsiančios karšto vandens kainos. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. vasario 27 d. raštais netenkino ieškovės prašymų. Ieškovė 2016 m. spalio 5 d. kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisija) ir prašė įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus energija“ skaičiuoti ieškovei mokestį už sunaudotą karštą vandenį pagal skaitiklių rodmenis nuo 2016 m. vasario mėn. iki sprendimo priėmimo. Komisija 2017 m. balandžio 7 d. nutarimu atmetė ieškovės prašymą. Ieškovė nesutiko su nurodytu sprendimu ir kreipėsi į teismą dėl ginčo esmės. Nesutikdama, kad mokestis už karštą vandenį jai būtų skaičiuojamas pagal normatyvus, ieškovė nurodė, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis). Karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, tik jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-445-14). Ieškovei padidėjo karšto vandens kaina, nes atsakovė taikė normatyvus. Karšto vandens tiekėjas privalo prižiūrėti karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, atlikti jų patikrą. Ieškovė yra vartotoja, silpnesnioji sutarties šalis, todėl turi būti užtikrinta jos teisių apsauga. Atsakovės reikalavimas leisti pakeisti karšto vandens skaitiklius ieškovės bute nepagrįstas. Atsakovė, neįspėjusi atsakovės raštu, pradėjo išrašinėti sąskaitas ir skaičiuoti sunaudoto karšto vandens kiekį pagal normatyvus (8–8,56 kub. m kas mėnesį), be ne pagal faktiškai suvartotą vandens kiekį. Ieškovė pabrėžė, kad bute gyvena du asmenys (ji ir sutuoktinis). Jie per mėnesį suvartoja 2 kub. m karšto vandens. Pasisakydama dėl karšto vandens skaitiklių nuosavybės, ieškovė nurodė, kad teisės aktuose nenustatyta, kad butų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose šilumos tiekėjo įrengiami karšto vandens apskaitos prietaisai yra šilumos tiekėjo nuosavybė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad daugiabučiame name, kuriame yra ieškovės butas, taikomas pirmas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruoštas karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo. Šilumos tiekėjas taip pat yra ir karšto vandens tiekėjas. Šilumos ūkį reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta karšto vandens tiekėjo pareiga įrengti karšto vandens skaitiklį (toliau – KVS) vartotojų butuose, taip pat nustatyta vartotojų pareiga leisti įrengti KVS butuose. UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. sausio 27 d. pažeidimo aktu įformino ieškovės atsisakymą leisti įrengti jos bute KVS. Ieškovė pažeidė energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 235.5 papunktyje nustatytą vartotojo pareigą. Karšto vandens tiekėjas privalo KVS įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudas įrodyti Komisijai, bet ne kiekvienam individualiam vartotojui (ieškovei). Atsakovė pagrįstai ieškovės suvartotą karšto vandens kiekį skaičiavo pagal Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 03-26 patvirtintus normatyvus. Karšto vandens tiekėjas turi pareigą prižiūrėti ir tikrinti tuos skaitiklius, kuriuos jis įrengė vartotojo bute. Ieškovė neteisingai įvertino 2015 m. liepos 29 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktą. Atsakovė pabrėžė, kad akte įrašytas žodis „patikrinimas“ nėra tas pat, kas metrologinė patikra. Atsakovės vadybininko atliktas veiksmas –vizualus patikrinimas. Jo metu nustatoma, ar neaprasotas KVS stiklas, ar nenuplėšta plomba, ar nepritvirtintas magnetas ir kt. Metrologinė patikra atliekama nuėmus KVS ir jį tikrinant specialiame sertifikuotos įmonės stende. Atliekant tokią patikrą, atstatomas rodmenų tikslumas. Atsakovė nurodė, kad šilumos tiekėjo įrengiami KVS yra jo, bet ne vartotojo nuosavybė. Šį teiginį atsakovė grindė tuo, jog Taisyklių 171 punkte nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Taisyklių 183 punkte nustatyta, kad, vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Taisyklių 188 punkte nustatyta, kad karšto vandens tiekėjui priklausančių, bet buto savininko patalpose įrengtų karšto vandens skaitiklių apsaugą užtikrina šių patalpų savininkas. Daugiabučiame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra 20 butų. Dviejuose butuose neįrengti KVS su nuotoliniu duomenų nuskaitymu (butai Nr. 4 ir Nr. 15). Ieškovė reikalauja atlikti perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.), kai AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nevykdė šilumos tiekėjo veiklos. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ neperėmė UAB „Vilniaus energija“ sutartinių įsipareigojimų klientams, todėl negali būti laikoma tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį. Atsakovė pateikė duomenų, kad dabar ieškovės bute esantys du karšto vandens skaitikliai negali būti naudojami, nes visame name taikomas pirmas karšto vandens paruošimo būdas. Bendrovė turi pareigą teisingai paskirstyti vartotojų sunaudotą šilumos energijos kiekį ir atlikti mokėjimų paskaičiavimą (ŠŪĮ 12 straipsnio 1 dalis). Pastarajai funkcijai užtikrinti ypač reikšmingas chronologiškai vienu metu atliekamas ir tikslus vartotojų butuose esančių karšto vandens skaitiklių duomenų deklaravimas. Tai pasiekiama įrengiant butuose karšto vandens apskaitos prietaisus su nuotoliniu nuskaitymu. Ieškovės bute esantys karšto vandens skaitikliai neturi nuotolinio nuskaitymo funkcijos, todėl negali būti eksploatuojami. Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 patvirtintų Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių 10.4 punkte nustatyta, kad naujai statomų arba rekonstruojamų namų butuose įrengiami šilumos ir karšto vandens skaitikliai privalo turėti įtaisus, vienodus visam namui, kuriais būtų galima duomenis perduoti į namo ar laiptinės duomenų surinkimo sistemą. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 173 punkte nustatyta, kad esamuose daugiabučiuose namuose atsiskaitomieji buitiniai karšto vandens skaitikliai įrengiami pagal tipines schemas. Taigi turi būti įrengiami vienodo tipo skaitikliai kiekvienam namui. Taisyklių 171 punkte nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams. Karšto vandens kaina ir karšto vandens aptarnavimo mokestis (jis apima skaitiklių įrengimo, priežiūros ir patikros darbų sąnaudas) skiriasi. Aptarnavimo mokestis skaičiuojamas ne bendrovės nuožiūra, bet pagal Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtintą Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką. Aptarnavimo mokestį patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-1514. Komisija kelis kartus patvirtino aptarnavimo mokesčio ekonominį pagrįstumą.
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Vilniaus energija“ prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Ši atsakovė rėmėsi tokiais pat argumentais, kaip ir kita atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Papildomai UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad ieškinio reikalavimas panaikinti Komisijos nutarimą neatitinka teisinio reglamentavimo, nes, ieškovei kreipusis į teismą, šis nutarimas neįsigaliojo. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ Vilniaus daugiabučiuose namuose pradėjo įrenginėti naujus, karšto vandens tiekėjui priklausančius, skaitiklius, vykdydama veiklą pradėjusiems karšto vandens tiekėjams įstatymo leidėjo suformuotą užduotį. Atsakovė teisėtai pradėjo taikyti ieškovei karšto vandens suvartojimo normatyvus. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ 2012 metais viešai siūlė perduoti (parduoti) vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Atsakovė ne kartą raštu informavo ieškovę apie tai, kad ji turi pareigą įrengti jai nuosavybės teise priklausantį karšto vandens skaitiklį. Atsakovė ir ieškovė daug kartų susirašinėjo dėl skaitiklių įrengimo. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė be raštiško įspėjimo pradėjo taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvus. Aplinkybė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis skaitiklis tvarkingas ir tinkamas naudoti, neturi teisinės reikšmės. Dėl Komisijos 2017 m. balandžio 7 d. nutarimo ieškinį teisme ieškovė padavė 2017 m. gegužės 18 d., todėl praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalis, Ginčų sprendimo taisyklių 67 punktas). Priežastys, dėl kurių ieškovė prašo atnaujinti terminą, nesvarbios – teisės aktų nežinojimas negali būti laikomas svarbia priežastimi.
5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys nepagrįstas. Institucija nurodė, Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Taisyklių 235.5 papunktyje įtvirtinta buitinių karšto vandens vartotojų pareiga leisti karšto vandens tiekėjo atstovams įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis. ŠŪĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu savininkai atsisako įleisti karšto vandens tiekėjo atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, karšto vandens tiekėjas, pagal Taisykles, įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtintą Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką (toliau – Metodika). Joje nustatytas karšto vandens suvartojimo normatyvas. Ieškovė nesutiko pakeisti skaitiklių. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pagrįstai nuo 2016 m. vasario 1 d. ieškovės suvartotą karšto vandens kiekį nustatė taikydama normatyvus. Ieškinys pateiktas praleidus Energetikos įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje ir Ginčų sprendimo taisyklių 67 punkte nustatytą 30 dienų terminą. Lietuvos metrologijos inspekcija ir Energetikos inspekcija galėtų pasisakyti dėl ieškovės bute esančių įrengtų karšto vandens skaitiklių tinkamumo naudoti (eksploatuoti). Karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams. Taisyklių 183 punkte nustatyta, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Karšto vandens tiekėjas perima (perperka) karšto vandens vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius su metrologine patikra. Nepaisant to, ar ieškovė nuspręs savo bute palikti šiuo metu įrengtą jai nuosavybės teise priklausantį skaitiklį, ar įrengti kitą sertifikuotą skaitiklį, arba skaitiklį, analogišką karšto vandens tiekėjo įrengiamam skaitikliui, savo lėšomis, karšto vandens tiekėjas vis tiek privalo įrengti jam nuosavybės teise priklausantį karšto vandens skaitiklį ieškovės bute, o pastaroji privalo leisti tai padaryti ir apskaitai bei atsiskaitymams už karštą vandenį gali būti naudojami tik karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu atnaujino ieškovei terminą ieškiniui pateikti, atmetė ieškinį, priteisė į valstybės biudžetą 10,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės butas šildomas ir karštas vanduo į jį tiekiamas iš centralizuotų sistemų. UAB „Vilniaus energija“ nuo 2012 metų siūlė viešai vartotojams perduoti nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus karšto vandens tiekėjui. UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. lapkričio 23 raštu ir kitais raštai informavo ieškovę apie būtinybę pakeisti senus karšto vandens skaitiklius, įrengti naujus, nuskaitomus nuotoliniu. Ieškovė atsisakė tai padaryti. Šiuo metu daugiabučiame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tik ieškovės ir dar viename bute neįrengti nauji karšto vandens skaitikliai su nuotolinių duomenų nuskaitymu. Bylą nagrinėjant teisme ji sutiko pati nusipirkti naujus skaitiklius, kad šie būtų naudojami suvartoto karšto vandens kiekio apskaitai. Ieškovė nesutiko, kad skaitikliai būtų karšto vandens tiekėjo nuosavybė. Karšto vandens tiekėjas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki šiol ieškovei taiko normatyvus mokesčiui už suvartotą karštą vandenį paskaičiuoti.
Šalies argumentai
8. Ieškovė kreipėsi į Komisiją ir prašė įpareigoti karšto vandens tiekėją perskaičiuoti mokestį už karštą vandenį pagal ieškovės karšto vandens skaitiklių rodmenis. Komisija 2017 m. balandžio 7 d. nutarimu atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimą.
9. Ieškovė į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi 2017 m. gegužės 18 d. Teismas atnaujino praleistą 30 dienų terminą, nurodė, kad ieškovė šį terminą praleido dėl svarbios priežasties – iki aptariamo termino pabaigos kreipėsi ne į tą teismą, t. y. į Vilniaus apygardos teismą, ir tik pastarajam nurodžius, kreipėsi į tinkamą teismą.
10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė ieškovei palikti nuosavybės teise senus karšto vandens apskaitos prietaisus ir juos naudoti atsiskaitymui su šilumos (karšto vandens) tiekėju. Būtent šilumos (karšto vandens) tiekėjui (atsakovėms) priskirta pareiga įrengti naujus kašto vandens apskaitos skaitiklius. Jie nuosavybės teise priklausys ne vartotojui, bet šilumos (karšto vandens) tiekėjui. Nauji karšto vandens skaitikliai negali būti parduoti ieškovės nuosavybėn. Seni skaitikliai negali būti naudojami kaip atsiskaitomieji matavimo prietaisai, jie gali likti ieškovės asmeninėms reikmėms. Nurodytas išvadas teismas grindė tuo, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki ŠŪĮ įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip (ŠŪĮ 15 straipsnio 1, 2 dalys, 16 straipsnio 1, 4 dalis). Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Pagal Taisyklių 171 punktą, karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui (ŠŪĮ 26 straipsnio 1, 2 dalys; Taisyklių 235.5 punktas). Teismų praktikoje akcentuojama karšto vandens tiekėjo pareiga įrengti jam priklausančius karšto vandens skaitiklius ir vartotojo pareiga leisti įrengti tokius skaitiklis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1191/2014). Jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus karšto vandens tiekėjas, įforminęs savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką, t. y. pagal Komisijos 2009 m. kovo 10 d. Nr. 03-26 nutarimu patvirtintus karšto vandens suvartojimo normatyvus (92 l per parą normatyvą vienam gyventojui).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pabrėžė, kad karšto vandens tiekėjui turi būti perduoti esantys butuose skaitikliai, o tiekėjas privalo įrengti savo skaitiklį prieš vartotojo skaitiklį, jeigu šis atsisako perduoti savo skaitiklį (Taisyklių 182, 183 punktai). Nurodytu atveju apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys.
13. Teismas nurodė, kad 2016 m. sausio 27 d. surašytas pažeidimų aktas. Jame konstatuota, kad ieškovė nesudarė galimybių įrengti savo bute karšto vandens tiekėjo karšto vandens skaitiklių (Taisyklių 134 punktas). Dėl to karšto vandens tiekėjai pagrįstai ieškovei taikė karšto vandens suvartojimo normatyvus (ŠŪĮ 26 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 187 punktas).
14. Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovės bute esantis senas karšto vandens skaitiklis tvarkingas ir jog ieškovė yra vartotoja, nėra pagrindas vartotojui nevykdyti pareigų ir išvengti teisinių padarinių.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 6.383, 6.385, 388 straipsniais. Pagal nurodytas teisės normas, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita.
Šalies argumentai
15.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų praktikos, pagal kurią galimybė skaičiuoti suvartoto karšto vandens kiekį pagal normatyvus, nustatyta, kai tiekėjas neturi duomenų, kokį kiekį suvartojo vartotojas, arba kai tie duomenys nepatikimi (gauti pagal metrologiškai nepakrintą skaitiklį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1213/2014; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-282-823/2016).
15.3. Karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, tik jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-445-14). Ieškovės bute įrengus skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, kiekvieną mėnesį bus imamas 0,94 Eur aptarnavimo mokestis. Taigi karšto vandens kaina padidės. Atsakovai nepateikė ieškovei duomenų apie tokių skaitiklių įrengimo ekonominį pagrindimą ir naudą vartotojui, nors ieškovė to prašė. Ieškovė sutinka, kad atsakovai jos bute įrengtų naujus skaitiklius, bet nori, jog nauji skaitikliai būtų jos nuosavybė.
15.4. Ieškovė 2015 m. liepos 29 d. įsileido karšto vandens tiekėjo atstovą į butą karšto vandens skaitikliams patikrinti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytą aplinkybę.
Šalies argumentai
15.5. Ieškovė nurodė, kad turi teisę įsigyti naujus skaitiklius, pagal kuriuos būtų apskaitomas karšto vandens kiekis, nuosavybės teise, nes Pagal Taisyklių 181 punktą, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai.
15.6. Teismas neužtikrino ieškovės – vartotojos – silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Prie sutarties prisijungusiai šaliai neprivalomos kitos šalies parengtos standartinės sutarties sąlygos, jeigu prisijungusi šalis su jomis nesupažindinta (CK 6.185 straipsnio 2 dalis).
15.7. Energijos tiekėjas turi įrodyti, kad ginčo namo butuose esantys energijos apskaitos prietaisai netinkami ar jų neįmanoma pertvarkyti, ar atsakovas nepagrįstai atsisako ieškovo pasiūlytos įsirengti individualios energijos, taip pat ir karšto vandens apskaitos sistemos, arba jos techniškai neįmanoma įdiegti ginčo name. Tiekėjui neįrodžius reikalavimų pagrįstumo, jo siūlomos sutarties nuostatos, kuriomis perkelia, negali būti laikomos pagrįstomis ir sąžiningomis vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2005).
15.8. Teisės aktuose nenustatyta butuose šilumos tiekėjo įrengiami skaitikliai būtų tiekėjo nuosavybė.
16. Atsiliepime atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą apskųstą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Pagal CK 6.391 straipsnį, šio skirsnio normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, vandeniu, kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Specialiuose teisės aktuose detalizuoti patiektos energijos kiekio skaičiavimo metodai ir jų taikymo sąlygos.
16.2. Atsakovė nesutinka, kad neįrodė naujų skaitiklių įrengimo ekonominio pagrįstumo. Komisija aptikrino pagrįstumą ir nustatė, kad, įrengus naujus skaitiklius nepadidės karšto vandens kaina. Nurodyta kaina – tai vieno kubinio metro karšto vandens kaina. Į karšto vandens kainą neįtraukiamas aptarnavimo mokestis. Jis skaičiuojamas pagal kitą metodiką. Dėl to atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad dėl aptarnavimo mokesčio padidės karšto vandens kaina.
Atsiliepimas
16.3. Ieškovė nevykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė įrodymų, kad jos bute esantys skaitikliai metrologiškai patikrinti. Nurodyti skaitikliai yra ne nuotolinio nuskaitymo funkcijos. Dėl šių priežasčių ieškovės skaitiklių negalima naudoti.
16.4. Atsakovė turi pareigą teisingai paskirstyti vartotojų sunaudotą šilumos kiekį ir paskaičiuoti mokėjimus (ŠŪĮ 12 straipsnio 1 dalis). Tam būtina įrengti butuose skaitiklius su nuotoliniu rodmenų nuskaitymu, nes visų skaitiklių rodmenys bus deklaruojami vienu metu.
16.5. Taisyklių 235.5 punkte nustatyta vartotojo pareiga leisti karšto vandens tiekėjui įrengti skaitiklį. Ieškovė pažeidė nurodytą pareigą.
Atsiliepimas
16.6. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad pastaroji gali nusipirkti iš atsakovės naujus skaitiklius. Šį nesutikimą atsakovė grindžia tuo, kad aptarnavimo mokestis taikomas, kai apskaitos prietaisai įrengti ir jie nuosavybės teise priklauso aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui.
16.7. Su ieškove nesudaryta rašytinė šilumos (karšto vandens) tiekimo sutartis. Šalių sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais: viena šalis tiekia energiją, kita – ją priima ir vartoja. Šalių santykiai reglamentuojami energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtiname Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, taip pat Taisyklių 8, 9 prieduose. Teisės aktuose įtvirtintas vartotojų teisių apsaugą užtikrinantis reglamentavimas, todėl ieškovės, kaip vartotojos, interesai nepažeisti.
17. Atsiliepime atsakovė UAB „Vilniaus energija“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą apskųstą teismo sprendimą. Šis atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais, kaip ir kitos atsakovės atsiliepime išdėstytieji.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl mokesčio už į ieškovės butą tiekiamą karštą vandenį skaičiavimo tvarkos, kai karšto vandens tiekėjas reikalauja pakeisti ieškovės bute esančius karšto vandens skaitiklius naujais, turinčiais nuotolinio duomenų perdavimo funkciją, o ieškovė neleidžia įrengti tokių skaitiklių.
19. Ieškovė (karšto vandens vartotoja) ir atsakovės (karšto vandens tiekėjos, buvusių skirtingais laikotarpiais) nesutaria dėl atsakovių reikalavimo leisti įrengti ieškovei priklausančiame bute karšto vandens skaitiklius, priklausančius atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ieškovei atsisakius leisti įrengti jos bute atsakovei priklausančius karšto vandens skaitiklius, atsakovės, skaičiuodamos mokesčius už suvartotą karštą vandenį, pradėjo taikyti ieškovei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtintus karšto vandens suvartojimo normatyvus, bet ne pagal ieškovės bute esančių karšto vandens skaitiklių rodmenis.
20. Atsisakymą leisti įrengti atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausančius karšto vandens skaitiklius ieškovė motyvuoja tuo, kad už tokių skaitiklių aptarnavimą reikės mokėti mokestį. Atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reikalavimą leisti jai įrengti ieškovės bute atsakovei priklausančius karšto vandens skaitiklius motyvuoja Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 4 dalies, Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatų vykdymu. Metodikoje nustatyto karšto vandens suvartojimo normatyvo taikymą ieškovei atsakovės motyvuoja ieškovės elgesiu, nesuteikus atsakovėms galimybės įrengti (pakeisti) ieškovės bute karšto vandens skaitiklius.
21. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje; šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį; šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.
22. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas; karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.
23. Pagal Taisyklių 171 punktą karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą; karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams.
24. Pagal Taisyklių 183 punktą vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį; karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje; apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys; keičiant vartotojui priklausantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, nuimtasis skaitiklis grąžinamas vartotojui. Inspekcija nurodė, kad butų gyventojams, nesudariusiems galimybės įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklius, skirtus karšto vandens kiekiui apskaičiuoti, taikomi karšto vandens suvartojimo normatyvai, patvirtinti Metodikoje.
25. Vykdydama Šilumos ūkio įstatymo ir Taisyklių nuostatas, atsakovė UAB „Vilniaus energija“ viešai siūlė Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams perduoti (parduoti) jai, kaip pradedančiajai veiklą karšto vandens tiekėjai, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Atsakovė, vykdydamas Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 4 dalies nuostatas, pradėjo name, kuriame yra ieškovės butas, įrenginėti šio namo butuose naujus, metrologiškai patikrintus ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius atsakovei. Taigi atsakovė pradėjo įrenginėti naujus karšto vandens skaitiklius vadovaudamasis nurodytais Šilumos ūkio įstatymo straipsniais ir Taisyklių 167, 171 ir 183 punktais.
26. Pirmosios instancijos teismas išvardijo Taisyklių nuostatas, kuriomis remiantis karšto vandens tiekėjas turi teisę apžiūrėti vartotojo bute esančius karšto vandens skaitiklius, juos pakeisti, įrengti naujus (Taisyklių 182, 183 punktai). Akcentuotinas Taisyklių 235.5 punktas, kuriame nustatyta vartotojo pareiga leisti karšto vandens tiekėjui įrengti skaitiklį. Atitinkamai vartotojas turi pareigą leisti karšto vandens tiekėjui tai atlikti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė prašė ieškovės leisti įrengti (pakeisti) bute esančius karšto vandens skaitiklius. Nepaisant to, kad ieškovė įleido atsakovo atstovus į savo butą, bet nesudarė sąlygų įrengti (pakeisti) skaitiklius. Ieškovė prieštarauja, kad atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įrengtų atsakovei priklausančius karšto vandens skaitiklius, nes ieškovei už jų aptarnavimą tektų mokėti papildomą mokestį. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“, siekdama įrengti ieškovės bute naujus karšto vandens skaitiklius, vienodus visam namui, ieškovei atsisakius leisti tai atlikti, nuo 2016 m. vasario 1 d. apskaičiuodama mokesčius už suvartotą karštą vandenį pradėjo taikyti ieškovei karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Metodikoje.
27. Taisyklėse įtvirtinta karšto vandens tiekėjo teisė pateikti į vartotojo butą nesavitikslė. Taisyklių 235.5 punktas įpareigoja vartotoją leisti karšto vandens tiekėjo atstovams įrengti karšto vandens skaitiklius. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad situacija, kai vartotojas įsileidžia karšto vandens tiekėjo atstovus į butą, tačiau neleidžia įrengti (pakeisti) karšto vandens skaitiklių, atitinka situaciją, kai vartotojas neįsileidžia karšto vandens tiekėjo atstovų į butą. Pagal Metodikos 1 punktą, antroje situacijoje (kai vartotojas apskritai neįsileidžia tiekėjo atstovų į butą) Metodika gali būti taikoma, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Metodika gali būti taikoma taip pat ir esant aptariamai situacijai (kai vartotojas įsileidžia tiekėjo atstovus į butą, bet neleidžia jiems įrengti (pakeisti) skaitiklių). Priešingu atveju susiformuotų ydinga praktika, pagal kurią vartotojas įsileidžia tiekėjo atstovus į butą, bet neleidžia jiems įrengti (pakeisti) karšto vandens skaitiklių ir už tai jiems netaikoma Metodika. Tokiems atvejams netaikant Metodikos, susidarytų situacija, užkertanti kelią teisėtiems atsakovo veiksmams, įrengiant naujus karšto vandens skaitiklius, atlikti. Pažymėtina, kad tokia praktika šios kategorijos bylose formuojama teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1191/2014).
28. Dėl ieškovės pozicijos dėl mokesčio už atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įrengtų karšto vandens skaitiklių aptarnavimą mokėjimo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga mokėti aptarnavimo mokestį nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, jo dydis patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ ir vėlesniais pakeitimais.
29. Pažymėtina, kad karšto vandens tiekimo teisiniais santykiai reglamentuojami ne tik CK normose, bet taip pat ir specialiuose teisės aktuose. Juose detalizuotos tiekėjų ir vartotojų teisės bei pareigos, mokesčio už karštą vandenį skaičiavimo tvarka. Dėl to ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK nuostatomis nepagrįsti. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi kasacinio teismo išaiškinimais, nes jie nagrinėjamoje byloje neaktualūs – skiriasi nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodytų kasacinio teismo nagrinėtų bylų ratio decidenti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde ne tik remiamasi neaktualia šiai bylai kasacinio teismo praktika, bet taip pat ir netiksliai cituojami kasacinio teismo nutartyse esantys teiginiai, jie iškraipyti, performuluoti, jais perteikta ne kasacinio teismo išaiškinimų esmė, bet apeliantės nuomonė.
30. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
31. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą.