- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-17
- Bylos Nr.
- ATP-432-174/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01546-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Paskirtos nuobaudos subendrintos ir J. V. paskirta galutinė nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. 2012 m. balandžio 18 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 18 d. 12.46 val. Tilžės g. 60, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo iš dešinės, kliudė stovintį automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, į policiją pats neatvyko. Tokiais veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 p., 132 p. ir 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutarimu J. V. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam subendrintą 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimo dalį dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl šios dalies nutraukti, jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismui atsisakius tekinti šį reikalavimą, apeliantas prašo sušvelninti pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą – netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ATPK 30¹ str. 1 d.).
Apeliantas aiškina, jog jis nesutinka su priimto nutarimo dalimi dėl nuobaudos skyrimo pagal ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos). J. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, taip pažeisdamas procesines ir materialines teisės normas. Apelianto teigimu, byloje nesurinkta įrodymų, kad jis sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Dėl bylos aplinkybių netinkamo vertinimo
Apeliantas aiškina, jog jis 2012 m. balandžio 18 d. jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į Tilžės turgų, esantį Klaipėdoje. Nuvykęs pastatė automobilį aikštelėje (ties Tilžės g. 60 namu) ir nuėjo pirkti detalių automobiliui. Grįžęs sėdo į automobilį ir išvyko. Po kiek laiko jam paskambino policijos pareigūnas ir paklausė, ar jam priklauso automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis atsakė, kad tai jo automobilis, tuomet policijos pareigūnas jį informavo, kad yra įtariamas sukėlęs avariją, todėl nori apžiūrėti jo automobilį. Išėjęs iš buto, adresu Sulupęs g. 11–62, Klaipėda, jis pamatė ateinančius policijos pareigūnus ir kartu su jais nuėjo apžiūrėti jo automobilio, kuris stovėjo aikštelėje netoli namų prie Marių parduotuvės (Minijos g.). Kadangi tą dieną iš namų jis važiavo tik prie Tilžės turgaus ir iš ten grįžo namo, pradėjo galvoti, kurioje vietoje galėjo sukelti autoįvykį. Kartu su policijos pareigūnais apžiūrėjo automobilį ir tik tuomet pamatė, kad ant priekinių dešinės pusės durelių yra šviežios šviesios spalvos dažų žymės. Iš šių žymių suprato, kad greičiausiai policijos pareigūnai sako tiesą, t. y. kad jis savo automobiliu kliudė kitą automobilį. Kadangi niekur kitur, išskyrus Tilžės turgų, tą dieną automobiliu jis nevažiavo, vieta, kur galėjo padaryti eismo įvykį, buvo vienintelė – automobilių stovėjimo aikštelė prie Tilžės turgaus. Ji gerai prisiminė, jog toje aikštelėje buvo sudėtingos sąlygos išvažiuoti, nes iš dešinės pusės stovėjo šviesios spalvos automobilis (jis neatkreipė dėmesio, kokios markės automobilis ir kokios tiksliai spalvos, lyg pilkšvos, gal baltos), o tarp eilių viduryje dar buvo sustatyti automobiliai eile. Išvažiuodamas iš aikštelės jis nepajuto ir negirdėjo, kad kliudė šviesios spalvos automobilį, manė, kad sėkmingai pavyko išvažiuoti iš aikštelės. Kadangi laikas, vieta daugmaž atitiko ir ant jo automobilio buvo dažų žymės, tai pripažino savo kaltę dėl to, kad kliudė autotransporto priemonę, apgailestavo dėl paties autoįvykio bei dėl to, kad nepastebėjęs autoįvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino.
J. V. aiškina, jog gavęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą jis suprato, kad už tyčinį pasitraukimą iš autoįvykio vietos jam atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams. Tik susipažinęs su visa bylos medžiaga bei pasikonsultavęs su teisininku suprato, kad jo prisipažinimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos administracinėje byloje buvo įvertintas kaip prisipažinimas padarius tai tyčia. Tačiau tai netiesa. Apeliantas nurodo, kad tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek bylą nagrinėjusiam teisėjui jis prisipažino dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, t. y. dėl paties fakto, kad sukėlė eismo įvykį automobilių stovėjimo aikštelėje ir iš jos išvažiavo. Nurodo, kad jis neturi teisinių žinių ir nesupranta teisės pažeidimų kvalifikavimo esmės, todėl prisipažindamas nesuprato, kad jis prisipažįsta ne dėl savo veiksmų, o dėl jų teisinės kvalifikacijos, t. y. dėl tyčinio ATPK 130 str. 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Apelianto nuomone, jis ATPK 130 str. 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo nepadarė, nes jo veikoje nesant tyčios, nėra ir šio teisės pažeidimo sudėties.
Teismų praktikoje pažymėta, jog viena iš administracinės atsakomybės sąlygų – kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau LVAT) 2011 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. N575-2191-11), o pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Apelianto J. V. teigimu, jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavo blaivus, todėl jam nebuvo pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos. Savo paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui jis nurodė, jog nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį, išvažiuodamas iš aikštelės, ir todėl nuvažiavo. Pripažino faktą apie galbūt padarytą autoįvykį, kliudant kitą automobilį, tačiau nepripažino tyčia pabėgęs iš autoįvykio vietos, kadangi susidūrimo nejuto ir negalėjo numanyti, kad yra padaręs nusižengimą.
Byloje esantis A. Burbos 2012-04-18 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio vietos, apelianto teigimu, neatitinka faktinių aplinkybių. Šiame pranešime A. Burba nurodė, kad neva jis – J. V. – apžiūrint automobilį paaiškino, jog „apgadinimai atsirado nuo prisilietimo su kitu automobiliu. <...> norėjo išvažiuoti iš aikštelės ir kliudė automobilį. Apgailestavo, kad nesustojo ir nepažiūrėjo ką padaręs. Iš surinktų duomenų nustačiau, kad vairuotojas J. V., gim. 1948 m. pažeidimą padarė tyčia, susilietimą su kitu automobiliu juto.“ J. V. neneigia, jog apžiūrint automobilį jis pripažino, jog pats susidūrimo faktas galėjo įvykti, ir dėl to labai gailėjosi, tačiau J. V. pažymi, jog jis niekada nepripažino, kad juto susidūrimą, kaip nepagrįstai konstatuota A. Burbos tarnybiniame pranešime. Apeliantas pažymi, jo 2012-04-18 paaiškinime nurodytos aplinkybės skiriasi nuo A. Burbos tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos. Pranešime esanti informacija: „ant galinių dešinės pusės durelių ir galinių dešinės pusės sparno pastebėjau šviežius nubrėžimus“, J. V. teigimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir jis jų nepatvirtino (eismo įvykio vietos schemos dalyje, kurioje nurodyti apgadinimai, nėra nei jo, nei nukentėjusiosios parašo, o toje schemos dalyje, kur yra parašai, jo automobilio apgadinimas nepažymėtas), kadangi neįmanoma matyti žymių ant galinės automobilio dalies, nes žymės buvo ant priekinių dešinės pusės durelių. Sukdamasis į dešinę jis galėjo kliudyti durelių plastmasine dalimi iš dešinės buvusį automobilio buferį tik priekinėmis durelėmis, nes išsukti buvo sunku dėl to, kad priekyje stovėjo automobiliai ir išsukimo amplitudė buvo maža. Be to, apeliantui nesuprantama, kodėl byloje nėra pateiktos jo ir nukentėjusiosios automobilių fotonuotraukos, nors policijos pareigūnai apžiūrėdami jo automobilį fotografavo iš visų pusių, iš kurių būtų galima spręsti apie jo tyčios buvimą/nebuvimą. Kadangi jo automobilis nebuvo apgadintas, buvo likusios šviesios spalvos dažų žymės, kurios lengvai nusivalė skudurėliu (pridedamos fotonuotraukos), nes automobilis „Mazda 323“ buvo tik perdažytas (taip tvirtino nukentėjusioji jai atlyginant žalą), tai, apelianto teigimu, patvirtina, jog susidūrimas buvo toks menkas, jog jis jo nejuto, grįžus iš turgaus namo jam net nekilo mintis, kad turi apžiūrėti savo automobilį, norėdamas įsitikinti, ar nėra įbrėžimų, ar svetimos mašinos dažų žymių.
LVAT praktikoje analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, o jis, apelianto teigimu, buvo menkavertis, t. y. susilietimas tarp jo automobilio durelių plastmasinės dalies ir nukentėjusio asmens automobilio plastmasinės dalies – buferio).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-266-361/2011).
J. V. nuomone, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų neabejojant teigti, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis parodė, kad pripažįsta ir gailisi dėl autoįvykio fakto, tačiau paties įvykio momentu to nejuto, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti objektyvius faktinius duomenis: nebuvo apklaustas liudytojas, tiesiogiai matęs automobilio apgadinimo aplinkybes ir palikęs raštelį su jo – J. V. – automobilio numeriu parduotuvėje. Nebuvo apklausta ir nukentėjusioji, automobilio „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, kuri galėtų papasakoti jos automobilio apgadinimo mastą, nes byloje nėra fotonuotraukų. Nebuvo suteikta teisė užduoti klausimų A. Burbai, surašiusiam 2012-04-18 tarnybinį pranešimą, kuriame informacija neatitinka faktinių aplinkybių. Visi paminėtieji duomenys, apelianto teigimu, būtų leidę paneigti jo elgesio tyčią.
Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų (LVAT nutartys Nr. N-259-03, N-575-2377/2011, N3-1928-06, 2012-03-06 nutartis, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-6/2012 ir kt.). LVAT yra pabrėžęs, kad rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės (LVAT nutartis Nr. N 3-1928/2006).
Dėl baudos sušvelninimo
Apelianto J. V. nuomone, teismas paskyrė jam per griežtą nuobaudą, nes neatsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį, t. y. kad ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, apgadintas nedidelės vertės turtas, žala nukentėjusiai atlyginta. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pvz., nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys Nr. N62-690/2011, Nr. N62-982/2011, Nr. N3-396/2007, Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-25 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-283-174/2011). Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto nuspręstų, jog jo veikoje yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis, J. V. prašo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apelianto nuomone, pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. yra pakankamas: automobilių apgadinimo mastas nežymus, visą turtinę žalą nukentėjusiajai jis atlygino, jo veikoje nėra piktybiškumo ar pakartotinumo požymių, dėl pažeidimo fakto geranoriškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, ilgametis vairavimo stažas be nuobaudų (išimtis – įspėjimas 2007-04-06).
Be to, apelianto nuomone, apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, nes būtina išsamiai išsiaiškinti byloje netiksliai policijos pareigūnų užfiksuotas faktines aplinkybes dėl jo automobilio apgadinimo bei paties eismo įvykio padarymo mechanizmo, taip pat būtina apklausti nukentėjusiąją dėl jos automobilio apgadinimo masto, žalos atlyginimo aplinkybių bei visus su eismo įvykiu bei jo įforminimu susijusius liudytojus.
Pirmosios instancijos teismas formaliai išdėstant faktines aplinkybes, nenurodant motyvų, kuriais grindžiamas administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., bei neatsižvelgiant į visų faktinių aplinkybių visetą, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti visų esamų aplinkybių, kaip tai numato ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d., negalėjo.
Atsiliepimu į J. V. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis prašo apelianto skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
ATPK 286 str. 1 d. bei 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, nutarime nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06).
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti J. V. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų. Teismas motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodė, jog be pažeidėjo prisipažinimo, pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, jo paties, liudytojos V. B. paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema bei kita bylos medžiaga. J. V. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, jog būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie nėra įvertinti, neišanalizuoti, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nenurodė. Pareikštas kaltinimas grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga. Nebuvo ištirtos jokios aplinkybės, nebuvo bandoma surasti ir teisme apklausti liudytoją, tiesiogiai mačiusį automobilio apgadinimo aplinkybes ir palikusį raštelį su J. V. automobilio numeriu parduotuvėje, neapklausta nukentėjusioji V. B., t. y. automobilio „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, siekiant išsiaiškinti jos automobilio apgadinimo mastą, nes byloje nėra fotonuotraukų, neapklaustas 2012-04-18 tarnybinį pranešimą surašęs policijos pareigūnas A. Burba, nebuvo suteikta galimybė užduoti jam klausimų, nes, apelianto teigimu, tarnybiniame pranešime nurodyta informacija neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Be to, apygardos teismo vertinimu iš byloje esančio paties J. V. 2012-04-18 paaiškinimo negalima daryti kategoriškos išvados, jog jis suprato sukėlęs autoįvykį ir iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos tyčia pasišalino. Nutarime nurodyta, jog teismo posėdyje dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V., tačiau iš bylos medžiagos bei nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus dėl inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų jis davė, nutarime jie neaptarti, dėl jų nepasisakyta, todėl kyla klausimas, kokiais J. V. parodymais vadovavosi teismas, įrodinėdamas pastarojo kaltę, nėra aišku, ar J. V. pareiškė teismui atitinkamus prašymus, pvz., dėl liudytojų apklausos ar pan., nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. LVAT ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (pvz., LVAT nutartis byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (pvz., LVAT 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007).
Pažymėtina ir tai, jog teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau jų nevertino, kaip to reikalauja ATPK 257 str., nenurodė jokių motyvų, kuriais rėmėsi pripažindamas J. V. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, nenurodė, kuriais byloje surinktais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos atmeta. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip minėta, iš byloje esančio J. V. 2012-04-18 paaiškinimo negalima kategoriškai tvirtinti, jog jis suprato sukėlęs autoįvykį ir iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos tyčia pasišalino. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes J. V. ginčija. Tačiau policijos pareigūno teismas posėdžio metu neapklausė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, reiškiantį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nesant motyvuoto aplinkybių įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks ATPK 286 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis nutarimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 str. 2 d. nuostatas, jis yra be motyvų, teismas byloje esančių įrodymų neaptarė ir jų neanalizavo visiškai, taip pažeisdamas ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijama J. V. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimą iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimą minimais klausimais bei dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.