Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., V. P. paskirta subendrinta nuobauda 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2011 m. rugpjūčio 31 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 31 d., apie 16.21 val., Taikos pr. 67, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo iš dešinės pusės ir važiuodamas pro dešinėje pusėje stovintį automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino stovinčio automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodį. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, policijai apie eismo įvykį nepranešė, pats į policiją neatvyko.

ATPK 9 str. nustato administracinio teisės pažeidimo sąvoką – priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. V. P., remdamasis paminėta įstatymo nuostata, teigia, kad jo kaltė pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra byloje įrodyta, nes jis nepajuto ir negalėjo pajusti, kad lenkdamas automobilį galėjo jį apgadinti, todėl jis neturėjo tikslo pabėgti iš įvykio vietos. Apeliantas tvirtina, jog jis yra rusakalbis, blogai moka lietuvių kalbą, savo 2011-08-31 paaiškinime surašė tai, ką jam padiktavo policijos pareigūnas, pastarasis jam pasakė, kad pažeidimas yra mažareikšmis. Vėliau jis sužinojo, jog tą pačią dieną policijos pareigūnas A. B., remdamasis jo paaiškinimu, kurio turinį padiktavo policijos pareigūnas, surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad jis juto kontaktą su kitu automobiliu, tačiau pamanė, kad nieko rimto neįvyko. Apelianto teigimu, tokie jo paaiškinime bei tarnybiniame pranešime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, tai patvirtina ir jo teisme duoti parodymai apie tai, jog jis kontakto su automobiliu „Peugeot Partner“ nepajuto ir neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Dėl paminėtų aplinkybių ir, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai nubaudė jį pagal ATPK 130 str. 1 d.

Be to, V. P. teigia, jog teismas skyrė jam per griežtą nuobaudą, nes neatsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį, t. y. kad ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, apgadintas nedidelės vertės automobilio galinio vaizdo veidrodis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisės pažeidimo padarymo metu jis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Nustatęs atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų – skirti mažesnę arba švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nutarimu paskirtą 3 000 Lt baudą jis sumokėjo 2011-09-19. Be to, V. P. prašo atsižvelgti į tai, jog po žmonos mirties jis vienas augina ir išlaiko sūnų A. P., gimusį 1993-07-15, kuris mokosi Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliantas prašo jam paskirti švelnesnę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas V. P. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas pripažįsta, kad padarė ATPK 127 str. 2 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau V. P. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl ATPK 130 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo jo veikoje, taip pat prašo skirti švelnesnę nuobaudą, t. y. neskirti sankcijoje numatytos vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. P. vairuojamas automobilis kliudė kelio dešinėje pusėje stovėjusį automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Šio fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Nagrinėjamu atveju V. P. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas yra su šiuo eismo įvykiu susijęs. Tačiau apeliantas teigia, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi, nors ir galėjo kliudyti šalia stovėjusį automobilį, tačiau susidūrimo nepajautė, apie tai sužinojo tik policijoje, todėl, V. P. teigimu, jis be pagrindo yra nubaustas kaip vairuotojas, sąmoningai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Tačiau su šiuo apelianto skundo argumentu sutikti negalima.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.).

Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad abejonių dėl V. P. tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra. Tai, kad V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus, dėl to kliudė ir apgadino automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina paties pažeidėjo, taip pat Rimanto Tavreto paaiškinimai policijai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, automobilių po įvykio fotonuotraukos. Šie byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą neabejotinai teigti, jog V. P. pajuto įvykusį kontaktą ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos, su kuriuo buvo susijęs. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į paties pažeidėjo V. P. 2011-08-31 paaiškinimą policijai, kuriame jis aiškiai nurodė, jog vairuodamas automobilį pajautęs kontaktą su važiuojamosios kelio dalies pirmojoje eilėje stovėjusiu automobiliu bei nurodė, jog savo vairuojamo automobilio veidrodėliu kliudė kito automobilio veidrodėlį (b. l. 6). Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Nusikalstamų veikų eismo saugumui specialisto A. B. 2011-08-31 tarnybiniame pranešime nurodyta: „Išsikvietus vairuotoją V. P. paaiškino, kad juto kontaktą su kitu automobiliu.“ (b. l. 5). V. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei apeliaciniame skunde, skirtingai nei nurodė savo paaiškinime policijai, tvirtina nepajautęs susidūrimo su kitu automobiliu, tačiau, priešingai šiam jo tvirtinimui, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad buvo apgadintas ne tik važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje stovėjusio automobilio „Peugeot Partner“ galinio vaizdo veidrodėlis, bet ir paties pažeidėjo automobilio galinio vaizdo veidrodėlis, ir tokio susidūrimo V. P., turėdamas kelerių metų vairavimo stažą, negalėjo nepajausti. Be to, apeliantas teigia, kad neva paaiškinimą surašė iš policijos pareigūno žodžių, tačiau tokią pažeidėjo versiją teismas vertina kaip gynybos poziciją, siekiant sušvelninti atsakomybę. Nors V. P. yra rusakalbis, tačiau jo paaiškinimas surašytas lietuvių kalba, todėl akivaizdu, jog jis turėjo suvokti ir suvokė, ką rašo savo paaiškinime, be to, jis galėjo naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Įvertinus susidūrimo mechanizmą, automobilių apgadinimus, darytina išvada, jog V. P. turėjo suprasti ir suprato, kad kliudė kelio dešinėje stovėjusį automobilį ir jį apgadino. V. P. būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, savo padarytą, pakankamai akivaizdžiai matomą apgadinimą privalėjo pastebėti, t. y. turėjo pagrįstai suvokti, kad padarė žalą. Teismas pažymi, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010; Nr. N575-2179/2009). Taigi byloje esančių įrodymų visuma paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltą versiją bei leidžia konstatuoti, jog įvykio, su kuriuo V. P. buvo susijęs, vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog V. P. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Įvertinus paties pažeidėjo V. P., taip pat R. T. paaiškinimus, policijos pareigūno A. B. tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą bei pateiktas fotonuotraukas, konstatuotina, kad V. P., vairuodamas automobilį „Mazda Premacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, kliudė važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje stovintį automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, tačiau iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, policijai apie eismo įvykį nepranešė, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Apeliantas V. P. prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti jam sankcijoje numatytos vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Apygardos teismas, atsižvelgdamas į V. P. padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas pažeidimas dėl neatsargumo, apgadintas automobilio galinio vaizdo veidrodėlis, kuris neturi didelės vertės, pažeidimas neturi piktybiškumo ar pakartotinumo požymių, taigi vertintinas kaip mažareikšmis, į pažeidimą lengvinančią aplinkybę, jog V. P. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į V. P. asmenybę – charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog yra pagrindas taikyti V. P. ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti jam ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tuo būdu apylinkės teismo nutarimas keistinas – naikintina nutarimo dalis, kuria V. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

V. P. apeliacinio skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimą pakeisti, ir V. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams – panaikinti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.