Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-20 nutarimo Nr. 59-300 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016-12-10 priėmė nutarimą Nr. 59-300 netaikyti A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime nurodė, jog nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu 25 metai. Ankščiau teistas 7 kartus. 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, sąlygas išlaikė, 1 kartą bausmės vykdymo atidėjimas, sąlygas išlaikė. 3 kartą nubaustas laisvės atėmimu. Nusikaltimui būdingas modelis. Nusikaltimai nesunkėja. Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltės nepripažįsta. A. G. dar 2011 metais yra bendravęs su savo šio, pastarojo nusikaltimo bendrininkais, su kuriais tada ir įvykdė nusikaltimą. Bendravimas su nusikaltimo bendrininkais buvo daugiau formalus, „dalykinis". Po to nuo jų atsiribojo. Laisvalaikio praleidimo būdas - aktyvus poilsis (tenisas, boulingas, žvejyba, slidinėjimas). Nuteistasis neigia turėjęs problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, oficialių duomenų apie galimas bei tikėtinas narkotinių medžiagų vartojimo ar priklausomybės problemas psichologinė tarnyba neturi. Alkoholio vartojimo problemų egzistavimą praeityje asmuo neigia, esą nėra buvę, jog asmuo alkoholinio apsvaigimo būsenoje yra naudojęs smurtą. Alkoholio vartojimo įpročiai nebuvo žalingi, asmuo geba saikingai ir retai (esant progoms) išgerti alkoholinių gėrimų, žalos sau bei aplinkiniams vartojimas nėra sukėlęs. Stebimi geri tarpasmeninės komunikacijos įgūdžiai, geba palaikyti kontaktą, santykius. Iš dalies stebimas impulsyvumas, tačiau tai pasireiškia dažniau tik nepažįstamose gyvenimo situacijose, dėl patiklumo, noro būti geru žmogumi kitiems. Nėra informacijos apie tai, jog nuteistajam gali būti būdingas agresyvus elgesys, konfliktinėse situacijose naudoja socialiai priimtinas situacijos sprendimo strategijas (derybos, kompromisų paieška, atsitraukimas). Manytina, jog savitvardos gebėjimai yra pakankami, asmuo gan tolerantiškai priima įvairias situacijas, įvairius asmenis. Negatyvių emocijų kontrolė gera. Nors dėl nusikaltimo kaltę linkęs minimizuoti, tačiau skirtai bausmei pasipriešinimo nereiškia, iš dalies priima atsakomybę dėl to, jog jo paties atsakomybėje yra tai, jog jis turėjo tiesioginį kontaktą su nusikalstamoje veikoje dalyvavusiais asmenimis. Išsako prosocialius tikslus, tačiau jų nekonkretizuoja, tikėtina, jog nuteistasis tikslus bei siekius formuos atsižvelgdamas į tam tikras ateityje susiklosčiusias situacijas, aplinkybes. Išsako, jog ir toliau gyvens tėvų namuose, ketina grįžti į tą pačią darbovietę, ateityje turi viziją išvykti į Ispaniją, kurioje savo verslą turi artimas jo giminaitis. Mąstymo schemos lanksčios, nereiškia kategoriškumo, tvirtų įsitikinimų, linkęs apsvarstyti kitokią nuomonę, alternatyvas. Nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos bei įsitikinimai nestebimi, tačiau egzistuoja netiesioginis nuteistųjų subkultūros palaikymas, mano, jog tiek laisvėje, tiek nelaisvėje elgesio taisyklės reikalingos. Aktyvios diskriminacinio pobūdžio nuostatos, požiūriai nefiksuojami. Priežiūrą priima, stengiasi elgtis pagal reikalavimus, tačiau šiuo metu, turi galiojančią nuobaudą, skirtą Šiaulių tardymo izoliatoriuje: 2016-10-25, rastas bevielio ryšio adapteris. A. G. nuo 2016-11-02 bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. Režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą: 2016-10-25 - draudžiami daiktai - skirtas draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda galioja. Nuobauda apskųsta Kalėjimų departamentui. Neskatintas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (nedalyvavo „Įžanginėje grupėje" bei „kriminalinių subkultūros apraiškų programoje, nes neseniai atvyko į įstaigą). Dalyvavo programose, skirtose „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje", „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai".

Nuteistasis yra nepilno aukštojo išsilavinimo (mechatronika), išsilavinimui įgyti trūksta pabaigti 1 kursą, baigęs profesinę mokyklą, turi šaltkalvio - įrankininko specialybę. Pastaruoju metu dirbo UAB „DC Sprendimai" pardavėju kasininku. Atlikęs bausmę ketina įsidarbinti pastarojoje darbovietėje. Yra gautas 2016-12-02 d. raštas dėl įdarbinimo. Įstaigoje nuteistasis nedirba. Turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. Įstaiga neturi vykdomųjų raštų. Laisvėje gyveno iš atlyginimo, buvo remiamas tėvų. A. G. santykiai su tėvais ir seserimi geri. Rašo laiškus, skambina, artimųjų lankomas. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą. Po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas motiną į Mažeikius, Pavenčių g. 41-12. 2016-12-01 gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. 2016-12-08 iš Šiaulių apygardos probacijos skyriaus gautas raštas dėl galimybės taikyti intensyvią priežiūrą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei - 28 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 25 balus, dinaminiai - 3 balai. Nutarime nurodoma, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 28 balai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis nepadarė išvadų dėl ankstesnių nusikalstamų veikų, ir vėl nusikalto, nusikaltimams būdingą modelį, nepripažįsta kaltės dėl dabartinio padaryto nusikaltimo, į neseniai pradėtas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mažai pažintą nuteistojo asmenybę bei į aukščiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Skundžiamame nutarime Komisija nenurodė nė vieno motyvo (argumento), sudarančio pagrindą manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be jokių argumentų oficialiame dokumente (Komisijos nutarime) pateiktas teiginys, esą „A. G. nesilaikys įstatymų ir nusikals", yra LR Konstitucijos 31 str. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas, bei laikytinas LR BK 154, 155 straipsniais uždrausta veika. Tokia veika yra deliktas. Pagal Europos žmogaus teisių Teismo byloje V. prieš Suomiją (Nr. 40412/92) suformuluotą doktrininę nuostatą, ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Be jokių argumentų pateiktas Komisijos manymas, esą „A. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo“ yra visiškai deklaratyvus. Bausmės tikslus apibrėžia LR BK 41 str. 2d., ir ši įstatymo nuostata skirta bausmę skiriančiam teismui, o ne Lygtinio paleidimo Komisijai. Taip pat Komisija nepagrįstai priskyrė sau ir teisingumo principo įgyvendinimą nes pagal LR Konstitucijos 109 str. tai tikrai nėra priskirta Komisijos kompetencijai. Teisingumo principas bus įgyvendintas tuomet ir tik tuomet, kai lygtinis paleidimas bus taikomas be jokios diskriminacijos visiems nuteistiesiems, atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus, kai lygtinio paleidimo kriterijai bus aiškūs, sprendimai skaidrūs, motyvuoti, ir priimami neišeinant už savo kompetencijos ribų. Skundžiamas Komisijos nutarimas yra grindžiamas tuščiažodžiavimu, vartojant šablonines frazes, priimtas visiškai nemotyvuotas sprendimas, be to akivaizdu, kad Komisija veikė ultra vires.

Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra, įgyvendinant LR BVK 9 str. įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą palengvinti nuteistųjų socialinę adaptaciją, sudarant galimybę likusią bausmės dalį jiems atlikti neizoliuotiems nuo visuomenės, bet prižiūrimiems. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtą bausmę, o lygtinio paleidimo sąlygų neišlaikymas sąlygoja sprendimą lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tą bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrąžinus asmenį į įkalinimo įstaigą. Todėl visiškai nepagrįstai lygtinis paleidimas tapatinamas su atleidimu nuo bausmės, nepagrįstai keliant lygtinai paleidžiamam asmeniui reikalavimą „būti visiškai pasitaisiusiam". LR Konstitucijos 150 straipsniu, LR Konstitucinio Akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" 2 straipsniu, Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi vadovautis Europos Sąjungos teisės normomis: „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis". Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003.09.24 d. rekomendacija Rec(2003)22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę". Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Akivaizdu, kad Lygtinio paleidimo Komisija veikė priešingai aukščiau minėtoms Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoms. Visų pirma akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad Komisija laikėsi diametraliai priešingos pozicijos, neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas -išimtimi.

Minėtos ET Rec(2003)22 rekomendacijos 20-tas principas yra itin glaudžiai susijęs su LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir LR Teismų Įstatymo 33 str. įtvirtintu precedentų privalomumu - jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis (o jų yra tikrai ne vienas), kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindu kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. Komisijos praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimą priimamas atžvilgiu asmens, turinčio drausminių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimamas atžvilgiu asmens, neturinčio drausminių nuobaudų.

Kaip jau minėta (LR BVK 164str. 5d., Komisijos Nuostatų 36.8 punktas), Komisija privalo teikti motyvuotas rekomendacijas. Rekomendacija konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo yra tiesiog absurdiška - jokių psichologinių problemų jis neturi ir niekuomet neturėjo. Nebe pirmą kartą pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Taigi skundžiamas Komisijos nutarimas yra grįstas tuščiažodžiavimu, yra akivaizdžiai negatyviu precedentu, todėl negali būti toleruojamas ir privalo būti panaikintas.

Kalbant apie LR Teismų Įstatymo 33 str. įtvirtintą precedentų privalomumo principą reikia pažymėti, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164str. 2d. nurodytas aplinkybes. Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-1006-478/2012, Nr. 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, Nr. 1S-854-133/2012, byla Nr. 1S-709-133/2012. Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su LR Konstitucijos 29str. įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir LR Teismų įstatymo 33 str. įtvirtintu precedentų privalomumo principu, Komisijai buvo privalomi.

Taip pat Komisija neargumentuotai interpretuoja savaip galiojančią drausminę nuobaudą, skirtą Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2016-10-25 - draudžiami daiktai („...rastas bevielio ryšio adapteris..."). Šios drausminės nuobaudos pagrįstumas laikomas negaliojančiu, kai vykdomi kiti procesiniai/teisiniai veiksmai drausminės nuobaudos panaikinimo atveju. Tad dėl drausminės nuobaudos nagrinėjimo interpretavimo oficialiuose dokumentuose yra negalimas, nes kitu atveju būtų pažeista teisė į nekaltumo prezumpcijos sąveiką, nes šiuo metu drausminės nuobaudos pagrįstumo ir panaikinimo yra skundžiama Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Taip pat Komisija nurodo, kad jo socialiniai ryšiai yra stabilūs ir nekintantys, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, kuris tęsis atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, o būtent dirbs UAB „DC Sprendimai" pardavėju kasininko pareigose, kurio pareigos yra itin atsakingos ir pasitikėjimo reikalaujančios pareigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų, bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš A. G. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-01-06 nuosprendžiu pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, ir jam paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nutartimi subendrintos bausmės dalimi ir galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia: 2016-10-14. Bausmės vykdymo pabaiga: 2017-10-14. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2014-10-14. Neatliktos bausmės dalis - 8 mėnesiai 24 dienos.

Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis savo skundą grindžia tuo, kad Lygtinio paleidimo komisija tik išdėstė faktus apie jo elgesį pataisos įstaigoje ir asmenybės bruožus, tačiau visiškai nemotyvavo savo sprendimo ir nevertino faktų. Teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu. Lygtinio paleidimo komisija savo sprendimą netaikyti A. G. lygtinio paleidimo grindė šiais motyvais, kad nuteistasis nepadarė išvadų dėl ankstesnių nusikalstamų veikų, ir vėl nusikalto, nepripažįsta kaltės dėl dabartinio padaryto nusikaltimo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės buvo pradėtos vykyti dar labai neseniai, nuteistojo asmenybė dar mažai pažinta.

LR BVK 157 str. 1 d. numato lygtinio paleidimo taikymo kriterijus: Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Teismas vertina, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nesudaro pagrindo manyti, kad nusikalstamo elgesio rizika mažinama, kadangi kaip nustatyta iš nuteistojo asmens bylos, vos spėjęs atvykti atlikti bausmės 2016-10-18 į laisvės atėmimo vietos įstaigą, jis iš karto padarė drausmės pažeidimą, deklaruodamas, kad tarp jo įnešamų į pataisos įstaigą asmeninių daiktų, draudžiamų daiktų nėra, tačiau bandė įnešti draudžiamą daiktą – bevielio ryšio adapterį, už ką jam 2016-10-24 buvo paskirta drausminė nuobauda, kuri yra galiojanti, nepanaikinta.

Teismas nesutinka su skundo argumentu, jog Komisija nurodydama, kad nutarimu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjas laisvėje nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Kriterijus, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra įtvirtintas LR BVK 157 str. 1 d., bet kokioje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje jį vertinti įpareigoja bausmių vykdymo kodekso lygtinio paleidimo sąlygas ir tvarką nustatančios LR BVK nuostatos. Nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeidžiamas, nes Komisija savo manymą grindžia atsižvelgdama į nuteistojo ankstesnius teistumus, į jo elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje, be to Komisijos nutarimas negalutinis, jis skundžiamas, teismas įvertina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir jį tvirtina ar panaikina. Taigi galiausiai, priešingai nei teigia nuteistasis, būtent teismas atlieka teisingumo įgyvendinimo funkciją.

Sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo išvados bei skundžiamo nutarimo nustatyta, kad nuteistasis A. G. įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo laikotarpiu nedirbo, vieną kartą pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus, dėl to 2016-10-24 baustas drausmine tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, ši nuobauda komisijai priimant nutarimą galiojo. Šios aplinkybės taip pat pagrindžia komisijos nuomonę, kad ateityje jis gali nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Nuteistasis nei karto nebuvo skatintas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pozityvaus užimtumo priemonėse, viktorinoje „Aš žinau Lietuvą“.

Atkreiptinas dėmesys, kad prieš spendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, jis praleido laisvės atėmimo įstaigoje itin trumpą laiką – tik du mėnesius, reabilitacinės priemonės jam taikomos dar labai trumpai. Šis laikas tikrai nepakankamas įvertinti nuteistojo reabilitacijos pasiekimus, juolab, kad kaip minėta bausmės atlikimą jis pradėjo nuo pažeidimo padarymo.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. A. G. atlieka bausmę pagal kelis subendrintus nuosprendžius už tyčinių nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Praeityje jis aštuonis kartus teistas, iš jų penki nuosprendžiai už nusikalstamas veikas, padarytas iki nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas paskutiniuoju 2016-01-06 devintu nuosprendžiu, jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad skiriamos bausmės, nei pritaikytos probacijos priemonės jam nedarė ilgalaikio teigiamo poveikio ir nesulaikė jo nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į šiuos faktus, teismas laiko kad tik du mėnesius taikomos reabilitacijos programos nėra pakankamos trukmės pokyčiams. Bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015) Tuo tarpu nuteistojo kaip precedentai nurodytoje teismų praktikoje aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms A. G. atveju, pvz., byloje 1S-1006-478/2012 asmuo anksčiau buvo neteistas, buvo 10 kartų skatintas, laisvės atėmimo vietoje dirbo, byloje Nr. 1S-806-175/2012 asmuo taip pat anksčiau neteistas, 17 kartų skatintas, byloje Nr. 1S-796-658/2012 nuteistasis anksčiau teistas tik vieną kartą, nei karto nebuvo baustas, buvo skatintas, dirbo, byloje Nr. 1S-854-133/2012 nuteistasis nors praeityje buvo teistas kelis kartus, tačiau už gerą elgesį buvo skatintas, baustas tik vieną kartą, tačiau nuobauda jau negaliojo svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Taigi A. G. minimose lygtinių paleidimų atvejuose nuteistųjų asmenybės buvo daug geriau charakterizuojamos, daugeliu atvejų mažesnio pavojingumo, nuteistieji skatinti už gerą elgesį arba neturintys jokių galiojančių nuobaudų, iš ko darytina išvada, kad šių bylų faktinės aplinkybės nebuvo tapačios nagrinėjamam atvejui, todėl šios bylos negali būti precedentais A. G. lygtinio paleidimo klausimu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo principu, laikytina, kad nuteistojo A. G. atliktos bausmės terminas yra per trumpas, kad paskirtos bausmės tikslai būtų pasiekti, jo elgesys laisvės atėmimo vietoje neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog būdamas laisvėje jis nedarys nusikalstamų veikų. Visų Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-10 nutarimu Nr. 59-300 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo A. G. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 3 d., 5 d. 3 p., teismas,

nutarė:

netenkinti nuteistojo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų įstaigos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-10 nutarimą Nr. 59-300 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. G..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.