Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-658-1021/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
e2-658-1021/2019
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01500-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Ieškovas
M. P.
Atsakovas
K. E.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-658-1021/2019 Proceso Nr. 2-53-3-01500-2018-0; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.1; 2.6.4.4.2; 2.6.5.2.1; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant L. D.,dalyvaujant ieškovei M. P., jos atstovei advokato padėjėjai V. K.,nedalyvaujant: atsakovui K. E.,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui K. E. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. M. P. (toliau - ieškovė) pareikštu ieškiniu, remdamasis jame nurodytomis minėtoms aplinkybėms ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 straipsniu, 3.175 straipsniu prašo nepilnamečio K. E., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, jo motina M. P., nustatyti nepilnamečio vaiko K. E. bendravimo tvarką su jo tėvu K. E. pagal nustatytą grafiką, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susilaukė sūnaus K. E., gimusio (duomenys neskelbtini) Nepilnamečiu sūnumi visuomet rūpinosi, jį prižiūrėjo ieškovė, o atsakovas periodiškai apsilankydavo, tačiau stabilaus bendravimo su nepilnamečiu vaiku nebuvo. Ieškovė siekdama, kad būtų iš saugotas nepilnamečio vaiko ir atsakovo ryšys, prašo, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka. Kadangi tarp atsakovo ir sūnaus ryšį būtina atkurti po truputį, taip pat atsižvelgiant į sūnaus amžių prašo, kad teismas nustatytų pereinamąjį laikotarpį pradžioje bendraujant sūnui artimoje aplinkoje. Ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: 15 savaičių iš eilės atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi jo gyvenamosios vietos ribose ir dalyvaujant ieškovei sekmadienį arba nuo 11:00 - 13:00 val., arba 16:00 - 18:00 val. (šį laiką suderinant pagal nepilnamečio vaiko užimtumą ir ieškovės galimybes). Dėl konkretaus sekmadieninio bendravimo laiko iš anksto susiderinus prieš 2 dienas; 15 savaičių iš eilės atsakovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi jo gyvenamosios vietos ribose ir nedalyvaujant ieškovei sekmadienį arba nuo 11:00 - 13:00 val., arba 16:00 - 18:00 val. (šį laiką suderinant pagal nepilnamečio vaiko užimtumą ir ieškovės galimybes). Dėl konkretaus sekmadieninio bendravimo laiko iš anksto susiderinus prieš 2 dienas; 15 savaičių iš eilės atsakovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi už gyvenamosios vietos ribų, t. y. viešoje vietoje (parke, žaidimų kambaryje ar kitoje viešoje vietoje) ir dalyvaujant ieškovei sekmadienį arba nuo 15:00 - 20:00 val.; 15 savaičių iš eilės atsakovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi už gyvenamosios vietos ribų, t. y. viešoje vietoje (parke, žaidimų kambaryje ar kitoje viešoje vietoje) ir nedalyvaujant ieškovei sekmadienį arba nuo 15:00 - 20:00 val.; pasibaigus 15 savaičių laikotarpiui kuomet atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi viešoje vietoje nedalyvaujant ieškovei atsakovas turėtų galimybę pasiimti nepilnametį sūnų į savo gyvenamąją vietą kas antrą šeštadienį 10:00 val. ir grąžina nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val. (e. b. l. 1-3).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jam ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai (e. b. l. 15-16).

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad M. P. kartu su nepilnamečiu sūnumi K. E. gyvena Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai priklausančiame socialiniame daugiabučio namo bute. Bute yra 2 kambariai ir virtuvė, būstas su visais patogumais. Namuose sudarytos patenkinamos buities ir gyvenimo sąlygos augti nepilnamečiui, yra reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. M. P. šiuo metu niekur nedirba, augina sūnų namuose, gaunamos pajamos: išmoka vaikui – 45,00 Eur, socialinė pašalpa - 158,45 Eur, išmoka iš vaikų išlaikymo fondo - 68 Eur. K. E. auga namuose, ugdymo įstaigos nelanko. Vaikas sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovės teigimu, tėvas su sūnumi bendrauja retai, paskutinį kartą sūnų aplankė 2018 m. birželio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad K. E. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo vaiko gimimo yra su motina jos gyvenamojoje vietoje, į tai, kad tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos priežiūra, rūpestis, vaikas prisirišęs prie gyvenamosios vietos, artimųjų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra gauta pranešimų apie netinkamą vaiko, K. E., interesų atstovavimą. Atsakovo nuomonė dėl ieškinio pareiškimo reikalavimų nėra žinoma, nes ieškinyje nurodytu adresu negyvena. Ieškovės teigimu, tėvas su sūnumi bendrauja nenuosekliai, neretai susitikimai neįvyksta dėl atsakovo nenoro bendrauti su sūnumi, ieškovė siekdama, kad būtų išsaugotas vaiko ir atsakovo ryšys prašo teismo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovo K. E. ir sūnaus K. E. ryšį būtina atkurti po truputį, atsižvelgiant į sūnaus amžių, kad teismas nustatytų pereinamąjį laikotarpį pradžioje sūnui bendraujant artimoje aplinkoje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nustatyti prašoma bendravimo tvarka tarp atsakovo K. E. ir nepilnamečio sūnaus K. E. atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus (e. b. l. 21-22).

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu anksčiau gyveno kartu. Negyvena kartu su atsakovu nuo 2015 m. Vaikas iškovei gimė jau jiems kartu nebegyvenant. Atsakovas vaiką iš pradžių lankydavo, o vėliau nustojo. Ieškovė nori nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, kadangi dėl atsakovo elgesio, ieškovė negali planuoti savo laiko. Kai ieškovė išvažiuoja, kartu su vaiku, atsakovas telefonu jai praneša, kad ieškovė parvežtų vaiką, nes jis nori aplankyti. Ieškovei grįžus atsakovas jų nelanko. Dėl šios priežasties ieškovė nori nustatyti bendravimo tvarką, kad atsakovas nepiktnaudžiautų vaiku. Ieškovė dažniausiai važiuoja pas seserį gyvenančią Kaune. Informaciją, kad ieškovė yra išvažiavus, atsakovas sužino iš savo brolio, kuris gyvena netoliese. Kai atsakovas paskambina ir pasako, kad nori susitikti su vaiku ieškovė grįžta namo tą pačią dieną arba kitą dieną, o atsakovas su vaiku susitikti neateina. Ieškovė su atsakovu, kai buvo paduotas ieškinys bendravo, tačiau atsakovas pareiškė, kad jam tai nėra svarbu. Ieškovė nori 15 savaičių kartu dalyvauti tėvo ir sūnaus pasimatymuose, kadangi vaikui yra 3 metai, tai manytina, kad vieno tokio mažo vaiko atsakovas pas save neimtų. Po ieškinio padavimo atsakovas aplankęs vaiko nebuvo. Vaiko gyvenamoji vietas visą laiką buvo su ieškove. Išlaikymo dydį 150, 00 Eur atsakovė iš ieškovo yra prisiteisusi. (2019 m. vasario 22 d. teismo posėdžio protokolas- garso įrašas: 7 min. 45 sek. – 13 min. 44 sek.).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (e. b. l. 30-31.) Kai atsakovas gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį teismas bylą nagrinėja iš esmės (CPK 384 str.2 d.). Teismui nusprendus, kad atsakovo dalyvavimas šioje byloje nėra būtinas, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 33). Kadangi išvada teismui buvo pateikta, teismas nusprendė bylą nagrinėti šios institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

K. K. E. yra mažametis, tik 3 metų amžiaus, teismo manymu jis dėl tokio amžiaus negali suformuoti tinkamai savo pažiūras, todėl teismo posėdyje jo nuomonė nebuvo išklausyta (CPK 380 str.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Kaip minėta, mažametis K. E. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove (e. b. l. 1-3, 6). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, VTAS išvadoje nurodyta, kad nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja jo interesams (e. b. l. 21-22). Teismas, atsižvelgdamas į VTAS išvadą, į tai, kad vaikas yra mažametis, todėl jam ypatingai reikalinga motinos priežiūra, taip pat į tai, kad pats atsakovas jokių prieštaravimų tam nepareiškė, sprendžia kad K. E. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina, ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad yra ginčas su atsakovu dėl bendravimo tvarkos su vaiku, kadangi atsakovas tuo piktnaudžiauja, nori su vaiku susitikti, kada ji būna išvažiavusi su vaiku, o jai grįžus, su juo neateina susitikti. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nedalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad ieškovas sutinka su tokiu bendravo tvarkos nustatymu. Teismas taip pat atsižvelgia į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomonę, kad nustatyti prašoma bendravimo tvarka tarp atsakovo K. E. ir nepilnamečio sūnaus K. E. atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka šiuo momentu geriausiai atitinka tokio amžiaus vaiko interesus, yra protinga, sąžininga ir teisinga tėvų atžvilgiu, todėl reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką tenkina.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir jo pakeitimą tėvas ar motina gali inicijuoti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms, jos gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė paduodama ieškinį turėjo sumokėti valstybei už reikalavimus - gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo tvarkos nustatymą, 150,00 eurus (2x75EUR) žyminį mokestį (CPK 80 str.1 d. 6 p.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr.2.1-(NTP-2)-18-T-3903-14542 bei įstatymu ieškovė atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str.1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas). CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei turėtų būti išieškotos iš atsakovo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 20 d. pažymoje Nr.NTP-7-1189 nurodyta, kad M. P. teiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 223,21 Eur. Vadovaujantis CPK 96 str.1 d. tokio išlaidos išieškomos iš atsakovo. CPK 96 str. 5 d. numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2,3 dalyse nustatyto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas nustatė, kad šios išlaidos susidarė dėl atsakovo veiksmų, kadangi jis su nepilnamečiu vaiku bendrauja nenuosekliai, piktnaudžiauja savo teise, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir bendravimo tvarkos nustatymo. Todėl ieškinį tenkinus visiškai, visos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 8,30 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo, kadangi ieškinys tenkintas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – K. E., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, ieškove M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. E., gimusiu (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) 15 savaičių iš eilės atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi jo gyvenamosios vietos ribose, dalyvaujant ieškovei, sekmadienį 11:00 - 13:00 val., arba 16:00 - 18:00 val. (šį laiką suderinant pagal nepilnamečio vaiko užimtumą ir ieškovės galimybes), dėl konkretaus sekmadienio bendravimo laiko iš anksto susiderinus prieš 2 dienas;

2) po to 15 savaičių iš eilės atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi jo gyvenamosios vietos ribose, nedalyvaujant ieškovei, sekmadienį 11:00 - 13:00 val., arba 16:00 - 18:00 val. (šį laiką suderinant pagal nepilnamečio vaiko užimtumą ir ieškovės galimybes), dėl konkretaus sekmadienio bendravimo laiko iš anksto susiderinus prieš 2 dienas;

3) po to 15 savaičių iš eilės atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi už gyvenamosios vietos ribų, t. y. viešoje vietoje (parke, žaidimų kambaryje ar kitoje viešoje vietoje) dalyvaujant ieškovei sekmadienį 15:00 - 20:00 val.;

4) po to 15 savaičių iš eilės atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi už gyvenamosios vietos ribų, t. y. viešoje vietoje (parke, žaidimų kambaryje ar kitoje viešoje vietoje) ir nedalyvaujant ieškovei sekmadienį 15:00 - 20:00 val.;

5) po to, pasibaigus 15 savaičių laikotarpiui kuomet atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi viešoje vietoje nedalyvaujant ieškovei, atsakovas pasiima nepilnametį sūnų į savo gyvenamąją vietą kas antrą šeštadienį 10:00 val. ir grąžina nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val.

Priteisti iš atsakovo K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, 8,30 Eur (aštuonių eurų 30 euro ct) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas, 223,21 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 21 euro centą) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų - http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); UAB ,, Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant gavėjo pavadinimą - valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, atskirai mokant tam pačiam gavėjui - įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-658-1021/2019.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis