- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e2-1105-465/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22102-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- S. K.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos už rangos darbus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodo, jog pagal statybos rangos sutartį atliko atsakovui priklausančiame name, esančiame B. Sruogos g. 50, Vilniuje, statybos darbus. Pagal susitarimą ieškovas įsipareigojo įrengti atsakovui priklausančio balkono terasos stogą. Teigia, jog medžiagos, darbų apimtis ir kaina buvo suderintos žodžiu, o darbų eiga užfiksuota susirašinėjime. Galutinė darbų kaina sudarė 2500 Eur. Ieškovas nurodo, jos atsakovas sumokėjo 900 Eur avansą ir liko skolingas dar 1642,92 Eur. Pažymi, kad pats ieškovas, reikšdamas keisto pobūdžio pretenzijas, trukdė darbus užbaigti iki galo ir sutartį nutraukė. Ieškovo teigimu, atsakovas turi pareigą apmokėti dalį kainos, kuri yra proporcinga atliktam darbui. Atsakovas vengė priimti darbų rezultatą. Ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 1642,92 Eur skolos už atliktus darbus, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog jam neaišku, kaip yra paskaičiuota įsiskolinimo suma, be to, ji neatitinka raginime nurodytos sumos. Nors ieškovas nurodo tikslų įsiskolinimo dydį, tačiau ne ieškinyje, nei ieškinio prieduose nenurodo, už kokias medžiagas toks įsiskolinimas skaičiuojamas, nepateikia jokių medžiagų įsigijimo dokumentų, duomenų, kad tokios medžiagos buvo naudojamos būtent ginčo objekte vykdant statybos rangos darbus. Todėl atsakovas neturi galimybės pateikti atsikirtimus. Atsakovas tvirtina, jog sutartis su ieškovu dėl balkono stogelio įrengimo yra nutraukta, nes pats ieškovas staiga nutraukė darbus ir pasišalino neįvykdęs užsakymo. Tai yra esminis sutarties pažeidimas, nes nebuvo gauta to, ko buvo tikėtasi. Atsakovo teigimu, nutraukus sutartį, jis yra atleidžiamas nuo sutarties vykdymo, todėl ieškovo reikalavimas toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus yra nepagrįstas. Nors ieškovas ir žino apie sutarties nutraukimo faktą, šio nutraukimo neginčija. Iš ieškovo rašytinių įrodymų matyti, jog šalys susitarė atsikaityti už darbus tik juos pabaigus. Atsakovas pažymi, jog ieškovas niekada neperdavė atsakovui jokių statybos rangos darbų, todėl ir neturi teisės už juos reikalauti apmokėti. Civilinis kodeksas imperatyviai numato, jog darbų priėmimas turi būti atliekamas, pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Šalims nesudarius darbų priėmimo akto, o ieškovui darbų neperdavus vienašališkai, spręstina, kad darbai apskritai nėra perduoti, o ieškovas neturi teisės tokio atsiskaitymo reikalauti. Be to, šalių sutartyje nebuvo numatytas avanso mokėjimas, tačiau kai medžiagos buvo paruoštos, užsakyti pastoliai, ieškovas pareikalavo sumokėti 900 Eur avansą, nes priešingu atveju nepradės darbų. Iš nuotraukų matyti, jog darbai iki galo nebuvo atlikti ir darbų rezultatas, dėl kurio šalys sutarė, nebuvo sukurtas. Todėl atsakovas reikalaujamo įsiskolinimo mokėti nesutinka. Atsakovas teigia, jog statybos rangos darbai buvo pradėti vykdyti tik 2017m. rugpjūčio 3d., darbų eigoje vis ryškėdavo darbų kokybės trūkumai, netinkamai parinktos medžiagos. 2017m. rugpjūčio 26d. ieškovas pareikalavo dar 500 Eur už darbus, o atsakovui atsisakius juos sumokėti, iš objekto pasišalino darbų nepabaigęs. Atsakovui praradus viltį, kad darbai buvo pabaigti, teko statybos rangos sutartį su ieškovu nutraukti. Naujai surastam rangovui teko ne tik pratęsti konstrukcijos įrengimą, bet ir taisyti ieškovo darbų broką: nuimti paklotas PK plokštes, uždėti tinkamas izoliacines medžiagas ir profilius plokščių kraštuose, nuimti ir pakeisti netinkamus jungiamuosius profilius, sukloti plokštes iš naujo bei užsandarinti siūles bei kraštus silikonu. Be to, ieškovas sugadino plytelių dangą ir taip padarė atsakovui žalos. Atsakovas nurodo gavęs iš ieškovo tik dėl 405,28 Eur išlaidų medžiagoms, taigi atsakovas yra gavęs iš atsakovo mokėjimą už medžiagas, kurių įsigijimo nėra pagrindęs mokėjimo pavedimais, todėl 498,02 Eur suma laikytina permokėta. Be to, atsakovas prašo įvertinti, jog ieškovas yra savo srities profesionalas, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Statybos rangos darbų veikla yra jo verslas ir pragyvenimo šaltinis. Atsakovas laikytinas vartotoju ir tai turi reikšmės atsakovo kaip vartotojo teisių garantijų apimčiai.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike nurodo, jog atsakovo sumokėtos sumos sudaro 900 Eur avansas, 500 Eur medžiagoms įsigyti (iš kurių panaudota 434,02 Eur) ir 403,30 Eur medžiagoms, viso 1803,30 Eur. Ieškovo patirtas išlaidas pagal sąskaitas sudaro 1235,14 Eur. Atsižvelgiat, kad sutarties kaina 2500 Eur, galutinė įsiskolinimo suma sudaro 1665,86 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį paikė pilnai ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike nurodo, jog ieškovas neturi teisės dubliku tikslinti ar papildyti ieškinio reikalavimus. Ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai 1665,86 Eur skolą, o ne 1642,92 Eur, nėra pareikštas CPK nustatyta tvarka. Patvirtina, kad statybos rangos sutartis su ieškovu yra nutraukta dėl esminio pažeidimo, todėl nevykdytina. Apmokėjimas už darbus buvo numatytas tik po darbų pabaigimo, darbai nebuvo neperduoti įstatymų nustatyta tvarka., todėl atsakovas neturi pareigos atsiskaityti, o ieškovas neturi pagrindo tokio atsiskaitymo reikalauti. Pažymi, jog ieškovas ieškinio sumą skaičiuoja nuo 2500 Eur sumos ir klaidingai vertina, jog darbus atliko iki galo. Teigia, jog objekto būklė yra užfiksuota nuotraukose, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog darbai nebuvo užbaigti (neįrengta stogo kampinė dalis, nesumontuota lietaus drenažo sistema, neatliktas medinis kolonų apkalimas, nesumontuoti polikarbonato plokščių kraštų profiliai). Be to, ta darbų dalis, kuri buvo atlikta – atlikta nekokybiškai, todėl atsakovas buvo priverstas ieškoti kito rangovo, kuris užbaigtų darbus bei ištaisytų trūkumus. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats ieškovas 2017-09-04 e. laiške pripažino sugadinęs balkono plyteles, žalą įvertindamas 70 Eur. Šalys susitarė, jog atsakovas medžiagas apmoka tik tuo atveju, jei ieškovas pateikia medžiagų įsigijimo dokumentus. Tai yra užfiksuota ieškovo ir atsakovo sutuoktinės elektroniniame susirašinėjime. Tai leidžia teigti, jog 498,02 Eur ieškovas iš atsakovo gavo be pagrindo. Jei vertinti ir mokėjimų pavedimų kopijas, vis dar gaunama 304,08 Eur atsakovo permoka. Pažymi, jog sąskaitų originalų atsakovas nėra gavęs. Atsakovo įsitikinimu reikalaujama nepagrįstai apmokėti už 63 l kuro, be to šios išlaidos įtrauktinos į darbų kainą. Ieškinį prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog palaiko savo atsiliepime bei triplike išdėstytą poziciją, papildomai nurodo, kad į bylą pateikta UAB „Teronis“ PVM sąskaita faktūra neatitinka šalių susitarimo sąlygų, be to, pateikta nuo ginčo darbų vykdymo praėjus beveik trejiems metams. Ieškovas neturi ir į bylą nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių jo nurodomos 110 Eur išlaidas. Be to, į bylą pateikti dokumentai nėra pasirašyti, todėl kelia abejonių jų autentiškumu. Yra ir chronologinių neatitikimų, kai apmokėjimas vyko anksčiau nei išrašyta PVM sąskaita. Tokie duomenys negali būti laikomi įrodymais. Pažymėjo, jog ieškovas nutarė nepirkti klijuotos medienos, o ją klijuoti pats. Į bylą pateikta UAB „Baltic Suppliers Group“ PVM sąskaita išrašyta būtent už klijuotą medieną, kurios ieškovas žadėjo nepirkti. Atsakovo teigimu, į bylą pateikti naudotų medžiagų įsigijimo dokumentai galimai buvo panaudoti kituose objektuose. Atsakovas nesutinka su ieškovo paskaičiavimais apie 95 proc. statybos darbų baigtumą. Ieškovas sutiko, jog nebuvo įrengta balkono stogelio kampinė dalis ir nebuvo įrengta lietaus kanalizacija. Šie darbai, pasak atsakovo, yra techniškai sudėtingiausia ir daugiausia darbo laiko reikalaujanti stogo konstrukcijos įrengimo dalis. Be to, ieškovas nesutvarkė PK plokščių kraštų, kuriuose rinkdavosi vanduo, netinkamos spalvos jungiamieji PK elementai, nesutvarkė kolonų apatinių galų ir jų tvirtinimo elementų prie grindų, sugadino balkono grindų plyteles po kolonomis. Atsakovas ieškovo darbų užbaigtumą vertina 30-40 proc. Atsižvelgiant į atsakovo sumokėtas pinigines sumas (1 100 Eur), ir ieškovo atliktų darbų proporciją lyginant su sutarta 2500 Eur kaina, atsakovas yra užmokėjęs už 44 proc. atlikto darbo.
Atsakovas bei jo atstovas ieškinį prašė atmesti.
Liudytojas V. S., padėjęs dirbti ieškovui paaiškino, jog sutarties derybose nedalyvavo, patvirtino, jog neatlikto darbo liko nedaug, darbo nepabaigė, nes kilo ginčas dėl apmokėjimo už pastolius. Darbų eigoje kilo poreikis papildomiems darbams, netiko gegnių ilgis, teko keisti. Darbą stebėjo užsakovai, matė jo eigą ir darbų rezultatą. Atliktų darbų kiekį vertina 95 proc., nes buvo likęs konstrukcijos kampas ir lietvamzdžiai. Pripažino, jog keletą plytelių sugadino, bet jų buvo prastas stovis, buvo įskilusių.
Liudytoja D. K. nurodė, jog ieškovas anksčiau buvo atlikęs kitų darbų, todėl pasitikėjo ir sutarė dėl terasos įrengimo. Ieškovas atnešė eskizus, pasiūlymą, tačiau jokios sąmatos, brėžinių neparengė. Teigė, jog už visą darbą susitarė 2500 Eur kainą, o už medžiagas sutarė pagal pateiktas mokėjimo kvitus ir sąskaitas. Dėl termino nebuvo sutarta, tačiau pradėti darbus vis buvo trukdžių. Darbai užtruko. Patvirtino, jog darbus atliekant būdavo namuose, matė jų eigą. Vakare jos sutuoktinis apžiūrėjęs darbus, rasdavo darbo broką. Kai ieškovui pasakydavo pastabas, jis piktindavosi. Liudytojos teigimu, ieškovas pasirinko netinkamą kolonų įrengimo būdą, gadino plyteles. Darbus pabaigė kiti rangovai, turėjo daug darbų pakeisti, nuimti plokštes, keisti detales. Kilo ginčas dėl mokėjimo už pastolius, už kuriuos sumokėjo pilnai, nors sutartis buvo sudaryta ieškovo. Ieškovas dirbo nuo rugpjūčio 3d. iki 26 d. Už darbus sumokėjo 1100 Eur (900 Eur avansas, kurį išreikalavo bei 200 Eur už pastolius, kuriuos sumokėjo pastolių nuomotojui už ieškovą). Pripažino, jog plytelės nebuvo vertingos, bet norėdami paslėpti jų sugadinimą, turėjo uždėti izoliacinę dangą. Teigė, jog už kurą nebuvo sutarę atlyginti. Ieškovas buvo nutaręs medieną klijuoti pats, tačiau nežino, ar tai darė, ar pirko klijuotą medieną.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pagal žodinį susitarimą atsakovui priklausiančiame objekte, esančiame B. Sruogos g. 50, Vilniuje, ieškovas vykdė statybos rangos darbus. Lietuvoje ieškovas dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Iš šalių pateikto į bylą elektroninio susirašinėjimo matyti, jog už 2500 Eur ieškovas įsipareigojo įrengti balkono terasos stogą, o į šią sumą įskaičiuotas 10 darbo dienų darbas su samdoma pagalba, brėžinių paruošimas, medžiagų organizavimas, pirkimas, statyba ir vykdymas. (e.1t., b. l. 58). Nurodytą sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti darbų pabaigoje (e. bylos 1t., b. l. 62) Už medžiagas atsakovas įsipareigojo mokėti pagal ieškovo pateiktas sąskaitas ir kvitus (e. bylos b. l. 2017-08-15 laiškas) Atsakovas už medžiagas ieškovui pervedė 903,30 Eur (e. bylos 1t., b. l. 90). Ieškovui už darbą sumokėtas 900 Eur avansas (e. bylos 1t., b. l. 91). Šalių paaiškinimais nustatyta, jog už pastolius sumokėjo atsakovas, tame tarpe ir 200 Eur už ieškovą.
Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą yra susijusi su jo pareiga darbą atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.
Tiek pagal bendrąsias, tiek ir pagal specialiąsias rangos sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas yra numatytas darbų perdavimas ir priėmimas (CK 6.662, 6.676, 6.681, 6.694 straipsniai). Pagal vartojimo rangos normas užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.676 straipsnio 2 dalies, 6.681 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog šalys rašytinės rangos darbų sutarties, kurioje būtų aptartos visos šalių teisės ir pareigos, nesudarė. Sutarties sąlygos buvo derinamos žodžiu, apie jos turinį galima spręsti iš šalių susirašinėjimo. Šalių paaiškinimais nustatyta dėl sulygto darbų kainos dydžio bei atliktų atsakovo mokėjimų dydžio ginčo nėra. Taip pat šalys sutinka, kad darbai dėl įvykusio konflikto iki galo nebuvo atlikti. Rašytiniais įrodymais – mokėjimo pavedimais, nustatyta, jog atsakovas ieškovui pervedė 900 Eur avansą už darbus bei 903,02 Eur medžiagas (e. bylos 1t. b. l. 125-127). Dar du mokėjimo pavedimai už medžiagas atsakovo buvo atlikti tretiesiems asmenims UAB „Vedrana“ ir UAB „E biznis“ (e. bylos 1t., b. l. 92,93). Be to, ieškovas pripažįsta savo pareigą atlyginti atsakovui 200 Eur už pastolių nuomą (e. bylos 1t., b. l. 178). Ginčas kilo dėl ieškovo teisės reikalauti atlyginimo už darbus bei atliktų darbų apimties.
Pažymėtina, kad nors šiuo atveju nėra pasirašyto darbų perdavimo-priėmimo akto, sutartis buvo sudaryta žodžiu, be to, teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad abiejų rangos šalių darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašymo faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatyto darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). Taigi, vien darbų perdavimo-priėmimo akto nepateikimas byloje nepaneigia teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-423/2011). Pastebėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto surašymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-484/2007).
Nagrinėjamu atveju statybos rangos darbai buvo atliekami atsakovo gyvenamojoje vietoje, statybos eiga buvo užsakovo bei jo sutuoktinės nuolat stebima. Iš paties atsakovo į bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog ieškovo darbų rezultatu – jo parengtomis medinėmis konstrukcijomis bei virš balkono ploto iš polikarbonato lakštų sumontuotu stogu – atsakovas pradėjo naudotis ir naudojasi iki šiol. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Taigi, dalis sulygtų darbų buvo faktiškai atlikti ir atsakovo priimti, nes ilgą laiką naudojami pagal paskirtį. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog rangovo atliktų darbų perdavimas - priėmimas įvyko. Nepaisant to, kad šis veiksmas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.662 straipsnis), tačiau darbų rezultatu užsakovas naudojasi pagal paskirtį, todėl remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, toks teisės normų reikalavimų nesilaikymas neatleidžia šalių nuo prievolių vykdymo pagal sutartį - atsakovui kyla pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėti rangovui už tinkamai atliktų darbų dalį.
Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Rangos sutarties nutraukimas gali būti vykdomas pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, kuria remiantis užsakovas, šiuo atveju atsakovas, turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo, jei rangovas nustatytų rangos sutarties pažeidimų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo sutartį su ieškovu nutraukęs ir tai, jo vertinimu, sudaro pagrindą jį atleisti nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Tačiau rangos santykius reglamentuojančios teisės normos numato, jog teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus rangovas turi net ir tuo atveju, jei rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo (CK 6.671 straipsnis). Taigi, sutarties nutraukimas neatleidžia užsakovo nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei pareigos rangovui sumokėti už faktiškai atliktų darbų dalį.
Dėl atliktų darbų kiekio nustatymo
Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, jog dalis darbų pagal sutartį iki galo nebuvo atlikta, tačiau neatliktų darbų apimtis šalys vertina skirtingai. Ginčo nėra, jog liko neįrengta balkono stogo kampinė dalis bei lietaus vandens nuotėkio sistema. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai D. K. bei V. S., be to, tai aiškiai matyti iš byloje esančių nuotraukų (e. bylos 2t., b. l. 19). Kiti atsakovo nurodyti darbai – hidroizoliacinių darbų atlikimas bei konstrukcijas laikančių kolonų galų ir jų tvirtinimas prie grindų, kaip teigia atsakovas, buvo atlikti siekiant išvengti žalos dėl ieškovo nebaigtų ir /ar nekokybiškai atliktų stogo įrengimo darbų.
Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo turinio matyti, jog šalys derėjosi dėl darbų kainos, apmokėjimo tvarkos bei jos vykdymo, sprendė ir svarstė dėl techninių konstrukcijų pasiūlymų, tačiau jokių pretenzijų dėl darbo kokybės, ar ginčo dėl atliktų darbų apimties nėra. Nesant šalių sudaryto darbų priėmimo perdavimo akto, atliktų darbų apimtis vertintina remiantis kitais byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančio darbų brėžinio matyti, jog atliktų darbų dalis, brėžinyje pažymėta raidėmis „A“ ir „B“ (apie 20 kv. m), sudaro ženklią balkono ploto dalį. Apie darbų apimtį galima spręsti ir iš nuotraukų, kuriose matyti medinės konstrukcijos per visą balkono plotą bei polikarbonato lakštais uždengta stogo dalis (e. bylos 1t., b. l. 31,32). Atsakovas, ginčydamas ieškovo padarytų darbų apimtį, nepateikė patikimų įrodymų, leidžiančių paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.). Atsakovo nurodoma procentinė atliktų darbų išraiška (30-40 proc.) iš esmės yra siejama su ieškovui sumokėto avanso dydžiu, tvirtinant, jog atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su rangovu, tačiau ji nebuvo remiama objektyviais darbo sąnaudų ar medžiagų kiekio paskaičiavimais, todėl laikytina nepagrįsta ir vertintina kritiškai.
Dėl skolos dydžio
Bylos medžiaga patvirtina, kad už ieškovo darbą buvo sumokėtas 900 Eur avansas. Be to, atsakovas pagal ieškovo pateiktus medžiagų įsigijimo dokumentus sumokėjo 903,30 Eur, iš kurių, kaip nurodo dublike ieškovas, liko nepanaudota 65,98 Eur. Taip pat ieškovas pripažino 200 Eur skolą už pastolių nuomą (e. bylos 1t., b. l. 178, 2017-08-15 e. laiškas). Pažymėtina, jog ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti 1642,92 Eur skolą, o dubliku – 1665,85 Eur. Be to, ieškovas nedetalizavo, kokia dalis skolos neapmokėta už panaudotas medžiagas, o kokią dalį skolos sudaro už atliktą darbą. Kita vertus, savo 2017-09-04 pretenzijoje dėl skolos apmokėjimo, ieškovas pateikia dar kitokius skolos paskaičiavimus (e. bylos 2t., b. l. 13,14). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nutraukė savo darbą pilnai jo nepabaigęs, nepabaigtų darbų kiekį įvertinęs 150 Eur (kas, beje, sudaro kiek daugiau, nei 5 proc. visų darbų), pripažindamas 200 Eur už pastolius bei 70 Eur dydžio nuostolį už sugadintas plyteles, įvertinęs atsakovo 900 Eur avansinį mokėjimą, laiko pagrįstu tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 1180 Eur skolos už darbus.
Ieškovo paaiškinimais iš atsakovo gautų 500 Eur sumos buvo sumokėta 434,02 Eur UAB „Baltic Suppliers Group“ už klijuotą medieną bei apmokėta dalis kitų išlaidų medžiagoms už 403,30 Eur (e. bylos 1t. b. l. 94-101). Ieškovo pateikti į bylą mokėjimo pavedimai bei kiti išlaidas tvirtinantys rašytiniai įrodymai nebuvo detalizuoti, ne sykį teikiami į bylą juos dubliuojant, todėl teismas vadovaujasi atsakovo sudaryta duomenų apie atliktus mokėjimus suvestine lentele, kurioje yra nurodytos tiek atsakovui pateiktos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo dokumentai, tiek ir į bylą teikiami skolos dydį grindžiantys įrodymai (e. bylos 2t. b. l.74). Dalis ieškovo nurodytų išlaidų, t. y. 64,78 Eur buvo skirta kuro sąnaudoms apmokėti (e. bylos 1t., b. l. 128,135). Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad užsakovas būtų prisėmęs šių išlaidų kompensavimą rangovui, kita vertus pats ieškovas 2016-06-13 elektroniniu laišku patvirtino, jog 2500 Eur už darbą įeina ir „išlaidos medžiagų organizavimui, pirkimui, konstrukcijos paruošimui ir įvykdymui, t. y. visiems darbams nuo pradžios iki pabaigos“ (e. bylos 1t. b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad šalys atskirai nebuvo aptarusios šio pobūdžio išlaidų kompensavimą, ieškovo patirtos 64,78 Eur išlaidos kurui iš atsakovo nepriteistinos. Taip pat ieškovo reikalaujama 110,00 Eur suma (1t., b. l. 116) nėra pagrįsta jokiais medžiagų ar paslaugų pirkimo dokumentais, todėl ieškinys ir šioje dalyje laikytinas neįrodytu ir atmestinas.
Atlikus skolos paskaičiavimus pagal byloje esančius duomenis spręstina, jog ieškovas patyrė išlaidų medžiagoms už 564,32 Eur, todėl iš jų atėmus atsakovo sumokėtą 403,30 Eur sumą bei ieškovo nurodomą likutį (65,68 Eur), iš atsakovo priteistina ieškovui 95,04 Eur skolos už medžiagas. Tokiu būdu bendra atsakovo skola už rangovo atliktus darbus sudaro 1275,04 Eur.
Kasacinis teismas yra be kita ko išaiškinęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo yra daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi vertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K- 3- 155/2010).
Taip pat Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Tokią išvadą civiliniame procese teismas gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, jei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015 ir kt.).
Vadovaujantis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, protingumo bei sąžiningumo principu, teismas sprendžia, jog ieškovas pagrindė ieškinio reikalavimą dėl 1275,04 Eur sumos priteisimo, o likusią ieškinio dalį teismas atmeta kaip neįrodytą.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1275,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas patyrė viso 737,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 37,00 Eur žyminis mokestis ir 700,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą (1t., e. b. l. 28, DOK -21334). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 2450,25 Eur būsimų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai (DOK – 162392).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkinus iš dalies (77,61 procentai), proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistinas 28,72 Eur (37,00 Eur x 77,61 procentai / 100 procentų) žyminis mokestis. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovą teismo posėdžiuose ir pridėjo 2020 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LT Nr. 457715. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 543,27 Eur (700,00 Eur x 77,61 procentai / 100 procentų) suma už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Taip pat proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 548,61 Eur (2450,25 Eur x 22,39 procentai / 100 procentų) suma už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas. Atlikus priešpriešinį bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui priteistina iš atsakovo 23,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), CPK 92 straipsnis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1275,04 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 4 ct) skolos, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą (1275,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23,38 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.