Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. e2A-1848-613/2015Teisėjas Darius Kurpavičius(Proceso Nr. 2-06-3-12650-2014-2)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.8.7.; 2.5.29.1; 3.3.1.14.

2015 m. gruodžio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. L. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei N. J. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas apeliaciniu skundu apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą. Ieškovo nuomone, jis įrodė, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, tai, jog šalys dalyvavo pirmos instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl paskolos teisinių santykių ir įsipareigojimo grąžinti paskolos sumą

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas pervedė 8000 Eur į atsakovės asmeninę sąskaitą. Tarp šalių kilo ginčas dėl minėtos sumos kvalifikavimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutarties šalys nebuvo sudariusios; 2012-11-13 banko mokėjimo nurodymu ieškovas pervedė atsakovei 8000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį – paskola. Ieškovas, remdamasis šiuo banko mokėjimo nurodymu, įrodinėjo tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius reikalaudamas grąžinti 8000 Eur skolą. Atsakovė ginčijo šalių paskolinius teisinius santykius, nurodydama, kad jai pervesti pinigai buvo skirti ieškovo, jo artimųjų asmeniniams bei įmonės, kurios akcininkas yra ieškovas, o atsakovė dirbo įmonėje direktorės pavaduotoja, poreikiams tenkinti.

Ieškovas mano, kad įrodžius paskolos dalyko (8000 Eur) perdavimo atsakovei faktą bei pinigų perdavimo tikslą (paskola), tiek vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu (CK 6.870 str. 2 d.), tiek ir LAT praktika pagrįstai galima teigti, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą jas grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).

Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas mokėjimo pavedimuose: 2010-11-15 - 31490,00 Eur sumai, 2011-02-10 - 15312,00 Eur sumai, 2011-06-02 – 9500,00 Eur sumai taip pat nurodė paskirtį „paskola“ (b. l. 22-24). Atsižvelgiant į pervestų sumų dydį, pavedimo atlikimo laikotarpius (trys mokėjimo pavedimai bendrai 56302,00 Eur sumai atlikti per mažiau nei 8 mėnesius), į tai, kad dalis iš ieškovo į atsakovės asmenines sąskaitas pervestų lėšų buvo skirta UAB „Business Bank“ mokesčių, draudimo įmokų, sąskaitų apmokėjimui, kad ieškovas neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, kad didelė į atsakovės asmenines sąskaitas pervestų pinigų suma buvo išgryninta ir atiduota ieškovo artimiesiems, kas patvirtina faktą, kad atsakovė nenaudojo iš ieškovo gautų lėšų, kaip nurodė ieškovas, savo asmeninėms reikmėms, teismas, įvertinęs įrodymų visetą, daro išvadą, kad nors formaliai tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusius santykius būtų galima kvalifikuoti kaip paskolos teisinius santykius, tačiau faktiškai atsakovė įrodė kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą, t. y. tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė ne paskoliniai teisiniai santykiai. Be to, įvertinant tai, kad ieškovo mamą F. D. ir atsakovę siejo darbo santykiai UAB „Business Bank“, minėtų asmenų santykiai pinigų pervedimo metu buvo geri, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius. Tokią išvadą leidžia daryti ir byloje esantis UAB „Kemperių servisas“ 2015-06-18 raštas, kuriame nurodyta, jog 2010m. liepos 7 d. N. J. į UAB „Kemperių servisas“ sąskaitą pervedė 65000,00 Lt avansinį mokėjimą už transporto priemonę, kuri 2011 m. balandžio 7 d. parduota O. L.. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendri verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2015; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad prejudicinius faktus sukuria tik įsiteisėjusiais teismo sprendimais bei nuosprendžiais baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015), todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovei neskundus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti nutarime nurodytus faktus (CPK 182 str.).

Išvadą apie fakto buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/213). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad ieškovo atsakovei pervesta pinigų suma, banko mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodant „paskola“, faktiškai nėra atsakovei suteikta paskola. Be to, byloje nėra duomenų apie atsakovės įpareigojimą grąžinti pinigus. Visuma surinktų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad ieškovo E. L. ieškinys nepagrįstas.

Atsižvelgiantį išdėstytus argumentus, sutiktina ir su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai neįrodyti. Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio/priešieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio/priešieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei iš ieškovo priteistini 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei N. J. iš ieškovo E. L. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.