Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-08 · Byla Nr. Ik-536-554/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-536-554/2013Sprendimas · 2013-04-08Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-02-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-08
Bylos Nr.
Ik-536-554/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01041-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namams
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Iv-536-554/2013.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01041-2012-5.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 21, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui – V. K. ,

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

atsakovo - Marijampolės pataisos namų atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1000000000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunduose (b. l. 2-3, 18) nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose, kur jis atlieka bausmę nuo 2011-09-08, neužtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, kurias reglamentuoja 2011-03-03 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Taisyklės, taip pat Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 (su vėlesnėmis redakcijomis) patvirtintos Higienos normos HG 76:1999 reikalavimai bei 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 nuostatos. 12 būryje nėra poilsio kambario, džiovyklos, rūkymo virtuvės, sporto salės patalpų. Koridoriuje, prausykloje, tualete nėra šildymo. 100 nuteistųjų tenka tik 2 klozetai, 1 pisuaras, 3 čiaupai. Pataisos namuose visiškai neteikiamos skalbimo paslaugos (tiek viršutinių, tiek ir apatinių drabužių). Bendrose patalpose nėra televizoriaus, muzikinio grotuvo, radijo taško, sieninio laikrodžio. Po mankštos pareiškėjas neturi galimybės nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjui gyvenamosiose patalpose trūksta gyvenamojo ploto normos, nes pataisos namai perpildyti. Pataisos namuose yra apie 1500 nuteistųjų, o ilgalaikiams pasimatymams skirti tik 6 kambariai.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Marijampolės pataisos namuose jam nesuteikiamas tinkamas gydymas, nors dėl kvalifikuoto gydymo paslaugų suteikimo pareiškėjas kreipėsi eilę kartų, taip pat net ir raštu. Dėl paminėtų paslaugų nesutreikimo pareiškėjas raštu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją, tačiau dėl to joks tyrimas nebuvo atliktas. Dėl to pareiškėjas prarado sveikatą, jam sutriko atmintis, psichinė sveikata. Prieš paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį, kurio pagrindu pareiškėjas atlieka bausmę, pareiškėjui buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Ekspertai konstatavo, jog pareiškėjas buvo pakaltinamas. Iš to seka, jog dėl dabartinių sveikatos sutrikimų (atminties praradimo ir t.t.) kaltas atsakovas ir šie sutrikimai atsirado jau atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 3 d. atsakovui nustato pareigą teikti pareiškėjui moksliniais metodais pagrįstą gydymą.

Atsakovai - Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namai su pareiškėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į skundą (b. l. 26-27) nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jam buvo padaryta 1000000000 Lt neturtinė žala. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jis patyrė emocinę depresiją ir to pasėkoje jam kilo emocinė įtampa. Iš to seka, jog nėra jokių įrodymų, kad Marijampolės patais namai veikė neteisėtai. Atsakovas į visus pareiškėjo skundus atsakė laiku ir argumentuotai. Pareiškėjui buvo suteiktos visos medicininės paslaugos pilnoje apimtyje bei pagal teisės aktais nustatytą tvarką ir remiantis medicinos specialistų išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Administracinės bylos duomenų visuma patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti Marijampolės pataisos namus jo atžvilgiu užtikrinti įkalinimo sąlygas, nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-30 įsakymu Nr. V-82, taip pat patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 bei 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 Dėl Higienos normų (HN 76:1999, HN 76:2010) patvirtinimo (b.l. 65-90, administracinė byla Nr. Ik-9-402/2013 - Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Dėl šių pareiškėjo reikalavimų (dėl teisės aktais reglamentuotų įkalinimo sąlygų užtikrinimo) Kauno apygardos administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjama administracinė byla Nr. Ik-9-402/2013, kurioje procesinis sprendimas dar nepriimtas ir nepaskelbtas (b.l. 73, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Tiek pareiškėjas, tiek atsakovai pripažįsta aplinkybę, jog Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 2011-09-08. Marijampolės pataisos namų administracija pareiškėjui raštu nurodė, jog dėl patekimo pas gydytojus (į Sveikatos priežiūros tarnybą) būtina iš anksto užsiregistruoti būrio žurnale, tačiau pareiškėjas atskirais atvejais paminėtą tvarką akivaizdžiai bei nemotyvuotai ignoravo (b.l. 7, 11-12). Nežiūrint to, nuo 2011-09-08 pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus kreipėsi 24 kartus (b.l. 44). 14 kartų kreipėsi dėl stuburo problemų, o 8 kartus dėl peršalimo ligų. Dėl savo psichinės sveikatos problemų pareiškėjas į Marijampolės pataisos namuose dirbančius gydytojus nesikreipė nei karto. 2012-05-09 pareiškėjui buvo atliktas stuburo juosmeninės dalies magnetinis rezonansas. Buvo nustatyta, kad pareiškėjui joks gydymas iš esmės nereikalingas. 2012-08-01 pareiškėjas taip pat buvo asmeniškai konsultuotas VŠĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikos gydytojo neurologo. Jokio gydymo būtinumas taip pat nebuvo patvirtintas. Be to, įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2009-03-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-189-554/2009 (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) buvo konstatuota, kad pareiškėjas dar 2008 metais buvo etapuotas į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos neurologijos centrą ir 2008-08-01 gydytojas neurologas paskyrė gydymą (sol. Diclac 75 mg į raumenis 1k/d.; Sirdaludi 2 mg vakare; juosmens srities masažas). Gydymą paskyręs gydytojas teismui parodė, kad dar 2008 metais pareiškėjui buvo nustatyti nedideli lėtiniai nugaros diskų pokyčiai. Ši liga yra lėtinė chroniška liga - ja pareiškėjas serga jau 4-5 metai, skaičiuojant nuo apžiūrėjimo 2008 metais. Administracinėje byloje iš esmės nėra ginčo, jog pareiškėjas 2006-02-08 Kauno apygardos teismo, taip pat 2010-05-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą realia terminuoto laisvės atėmimo bausme (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Paminėtuose įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose dokumentuose nėra jokių faktinių duomenų, kurie duoda pagrindą išvadai (arba bent prielaidai), kad pareiškėjas yra nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas ir dėl sveikatos būklės negali atlikti bausmės arba jam reikalingas specializuotas gydymas dėl psichikos sutrikimų.

Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje kelia ginčą dėl 1000000000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. Ik-9-402/2013 ginčo pagrindą bei dalyką, taip pat LVAT 2013-01-17 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-118/2013 (b.l. 57-60), bei ABTĮ 10 str., kurio turinys pareiškėjui buvo išaiškintas, nuostatas, konstatuoja, jog 1000000000 Lt neturtinės žalos pareiškėjas pagrinde reikalauja už jo manymu nesuteiktas (taip pat ir netinkamai nesuteiktas) gydymo paslaugas Marijampolės pataisos namuose.

Remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami administracines bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų – neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, būtent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 str. prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Minėto įstatymo straipsnio 4 d. įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (ABTĮ 57 str.). CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto 27 str. ir pan.). Be to, kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir t.t. (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17- 1001/2007, LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo seka, kad šioje administracinėje byloje, atsižvelgiant į priimtą ir nagrinėjamą viešame teismo posėdyje pareiškėjo skundo reikalavimą, tinkamas atsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų (CK 6.270 str. 1 d., 6.273 str. 1 d., 2001-07-26 LRV nutarimas Nr. 932). Konkrečiai Marijampolės pataisos namas joks pareiškėjo skundo reikalavimas, įvertinus priimtą nagrinėti skundo reikalavimą, nenukreiptas, pareiškėjas atsisakė patikslinti atsakovus, todėl Marijampolės pataisos namų atžvilgiu pareiškėjo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 54 str., 88 str. 1 p.).

Pateiktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai (neveikimas)(aktas) nebuvo nustatyti, o pats pareiškėjas savo reikalavimui pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjui iš esmės laiku buvo išsamiai (nurodant ir konkrečias teisės normas) atsakyta į visus jo paklausimus (b.l. 5-12, 29, 30, 33, 38, 40, 42). Nuo 2011-09-08 pareiškėjas 24 buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojų, buvo konsultuotas VŠĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų specialisto, taip pat buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas (b.l. 43, 44). Specialistai jokio gydymo ar chirurginės intervencijos būtinumo nenustatė, taip pat iš pareiškėjo nebuvo gauta jokių nusiskundimų dėl psichinės sveikatos būklės, o gydytojai jokių sutrikimų savarankiškai nenustatė. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjui pagal apimtį ir intensyvumą realiai nemokamų medicininių paslaugų buvo suteikta daug daugiau negu jų turi galimybę gauti asmuo, nepadaręs jokio nusikaltimo ir nesantis pataisos namuose (ABTĮ 57 str.). Be to, pareiškėjo teisių suvaržymui tiesioginės įtakos turėjo ir jo paties sąmoningi veiksmai. Darydamas tyčinius smurtinius nusikaltimus pareiškėjas privalėjo suvokti, jog už tokius veiksmus jam bus paskirta griežta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri objektyviai siejama su asmens teisių suvaržymais (rėžimo reikalavimais). Rašytiniai bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas patekti pas gydytojus, akivaizdžiai nesilaiko nustatytos tvarkos, reikalauja išskirtinių sąlygų, pats sau nustato diagnozes bei gydymo apimtį ir pan. (b.l. 42). Teismas akcentuoja, kad išklausius pareiškėjo paaiškinimus viešame teismo posėdyje, jokių psichinės sveikatos sutrikimų nenustatyta. Pareiškėjas kalba rišliai, mintis dėsto logiškai ir nuosekliai, adekvačiai vertina situaciją bei atsakinėja į užduotus klausimus (ABTĮ 57 str.). Akcentuotina ir tai, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai (realiai) patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo realiai apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LAT 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Nagrinėjamojoje administracinėje byloje paminėtų aplinkybių teismas nenustatė. Pareiškėjo nurodyti motyvai bei argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra visiškai nekonkretūs (abstraktūs), deklaratyvūs, neišsamūs, paremti tik jo subjektyviu įvykių vertinimu, taip pat neigiamomis emocijomis (ABTĮ 57 str.). Taigi, vertintina, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Dėl šių aplinkybių visumos pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas neturinę žalą taip pat kildina ir iš netinkamų (neatitinkančių teisės aktų reikalavimų) bausmės atlikimo sąlygų. Šioje dalyje pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip išankstinis ir, tuo pačiu, nepagrįstas. Kaip jau buvo paminėta, Kauno apygardos administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjama administracinė byla, kurioje pareiškėjas reikalauja įpareigoti Marijampolės pataisos namus užtikrinti jam teisės aktais garantuotas bausmės atlikimo sąlygas (įrengti tualeto patalpas, poilsio kambarį, džiovyklos patalpas, pastatyti bendroje patalpoje televizorių ir t.t.). Šiuo metu paminėtoje administracinėje byloje procesinis sprendimas nepriimtas (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Teismas procesiniu sprendimu nenustatė, kad pareiškėjo įkalinimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti neturtinės žalos buvimą. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo bus konstatuota, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos bausmės atlikimo (rėžimo) sąlygos, jam atsiras realus pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 10 str., 57 str., 88 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius