Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-03-09 · Administracinė byla Nr. I-189-554/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-09
Bylos Nr.
I-189-554/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-189-554/2009.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 9 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui - V. K. ,

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, įgaliotam atstovui Lioniui Demjanovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2 pataisos namų - atvirosios kolonijos, 100000 (šimtą tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti dėl nesuteiktų gydymo paslaugų.

Pareiškėjas skunduose (b.l. 4-6, 14, 50) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kauno apygardos teismo buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2 pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, jam sutriko sveikata ir todėl 2008-08-01 jis buvo etapuotas į VĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Neurologijos centrą. Konsultuojantis gydytojas, ištyręs jo sveikatos būklę, pareiškėjui paskyrė sekantį gydymą: medikamentus Diclac ir Sirdaludi, taip pat juosmens srities masažą, SMS juosmens srityje ir gydomąją mankštą. Medikamentinis gydymas pareiškėjui buvo suteiktas tinkamai ir dėl to jis pretenzijų neturi, tačiau masažas, SMS juosmens srityje bei gydomoji mankšta jam iki šiol nebuvo atlikta. Pravieniškių 2 pataisos namuose administracijos atstovai jam paaiškino, kad tokios procedūros Pravieniškių 2 pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nenumatytos ir neteikiamos. Kaip numatyta įvairiuose teisės aktuose, taip pat ir tarptautinės teisės normose, kaliniams turi būti užtikrinamas tokios pat kokybės ir lygio bei apimties gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. Kadangi nebuvo sudarytos sąlygos pilnam gydymui, paskirtam Neurologijos centre, pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, nervinę įtampą, sutriko miegas, todėl prašo iš Lietuvos valstybės priteisti jo naudai 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, įgaliotas atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 19-22) nurodė, taip pat jo įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Pravieniškių 2 pataisos namų - atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnyba prilyginama antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos kategorijai, jos paslaugos skiriasi ir nuo Laisvės atėmimo vietos ligoninės kompetencijos ir suteikiamų paslaugų lygio bei apimties. Pareiškėjo noras gauti tokias gydymo paslaugas, kurių nenumato įkalinimo įstaigos klasifikacija ir esamų medikų specializacija yra jo nesupratimas minėtos gydymo įstaigų specifikos arba piktnaudžiavimas savo teisėmis. Esant būtinumui, pareiškėjas visada būdavo etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje jam buvo suteikiamos visos būtinos aukštesnio lygio medicininės paslaugos, taip pat pareiškėjas buvo etapuotas konsultacijai ir į dar aukštesnio lygio gydymo įstaigą – Santariškių klinikos Neurologijos centrą, kur jis buvo apžiūrėtas medikų ir jam paskirtas gydymas. Pareiškėjas gavo minėtos įstaigos specialisto paskirtą gydymą pilnoje apimtyje. Ir tik suteikus visas būtinas aukštesnio lygio medicinines paslaugas, pareikėjas būdavo grąžinamas į Pravieniškių 2 PN-AK. Rekomendacinio pobūdžio priemonės - masažas, mankšta, juosmens šildymas, rekomenduoti Neurologijos centro gydytojo, pareiškėjui nebuvo atlikti, kadangi tai nebūtinos ir tik rekomendacinės priemonės, kurios neturi jokios įtakos diagnozuotos ligos gydymui ir, tuo pačiu, jų neįmanoma atlikti dėl specialistų etatų nebuvimo. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos laisvės atėmimo gydymo įstaigų administracijos atstovų, todėl nėra pagrindo neturtinei žalai atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašomą atlyginti jam padarytą 100000 Lt dydžio neturtinę žalą kildina iš, jo manymu, neteisėtų Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad jam nebuvo taikytas gydytojo paskirtas juosmens srities masažas, SMS juosmens srityje bei gydomoji mankšta.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų - neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, būtent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) CK 6.271 straipsnio prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Pravieniškių 2 pataisos namų-atvirosios kolonijos – neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 straipsnis nustato, kad žalą, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo etapuotas į VĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Neurologijos centrą ir 2008-08-01 gydytojas - neurologas G. J. jam paskyrė gydymą: Diclac 75 mg į raumenis 1 kartą dienoje, Sirdaludi 2 mg vakare; taip pat rekomendavo juosmens srities masažą, SMS juosmens srityje, gydomąją mankštą (b.l. 9). Pareiškėjas medikamentinį gydymą (Diclac, Sirdaludi) Pravieniškių 2 pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gauna pilnoje apimtyje ir sutinkamai su gydytojo nurodymais (b.l. 7, 8, 19-22). Šią aplinkybę pripažįsta pats pareiškėjas ir iš to nekildina savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju gydytojas - neurologas G. J. patvirtino, kad pareiškėjas buvo etapuotas į gydymo įstaigą, kurioje jis dirba. Pareiškėjui buvo padaryta kompiuterinė tomografiją, nustatyti nedideli lėtiniai nugaros diskų pokyčiai (b.l. 9). Liudytojas taip pat parodė, kad pareiškėjo liga yra lėtinė chroniška liga - jis serga jau 4-5 metus. Paskirtas medikamentinis gydymas pareiškėjui yra privalomas (būtinas), o masažai, mankšta SMS juosmens srityje yra tik rekomendacinio pobūdžio priemonės (procedūros), kurias tik siūloma atlikti. Liudytojas taip pat pabrėžė, kad rekomendacinių priemonių (procedūrų) atlikimas arba neatlikimas įtakos pareiškėjo sveikatos būklei dėl jam nustatytos diagnozės neturi ir neturės. Pareiškėjui dėl nustatytos ligos sportuoti galima, tik reikia tai daryti lėtai, o alkoholio vartojimas tik skatina ligos paūmėjimą. Teismas taip pat ima domėn ir tai, kad VĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos neurologijos centro direktoriaus – gydytojo V. B. atsakymo (b.l. 74-75) duomenys taip pat visiškai nuosekliai patvirtina liudytojo, betarpiškai skyrusio gydymą pareiškėjui, G. J. parodymus.

Bylos duomenys taip pat duoda pagrindą išvadai, kad Pravieniškių 2 pataisos namų - atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnybos steigimą, etatų skaičių ir veiklą nustato Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir tarnybos struktūros, etatų skaičiaus ir veiklos tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų etatų tipinių normatyvų patvirtinimų“ (b.l. 38-45). Pravieniškių 2 pataisos namų - atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnyba yra prilyginta antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros kategorijai, todėl jos paslaugos skiriasi nuo Laisvės atėmimo vietos ligoninės kompetencijos ir suteikiamų paslaugų lygio. Savo tiesioginiame darbe šios Tarnybos veiklą reglamentuoja 2006-01-16 Pravieniškių 2 pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Nr. 1-10 „Dėl personalo skyriaus ir sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų bei personalo skyriaus pareigybių patvirtinimo“ nuostatos (b.l. 29).

Bylos įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą ir neginčijamą išvadą, kad pareiškėjo sveikatos būkle buvo pasirūpinta tinkamai – nepažeidžiant teisės normų reikalavimų. Pareiškėjui skundžiantis nugaros, juosmens skausmais, jam visada buvo sudarytos sąlygos vykti konsultacijai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, taip pat į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centrą, kur po apžiūros buvo rekomenduotas gydymas (b.l. 7-9, 72). Privalomas medikamentinis gydymas pareiškėjui buvo suteiktas. Teikti fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos paslaugų rekomendacinio pobūdžio nepagrindines priemones Pravieniškių 2 pataisos namų - atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnyba ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė objektyviai negalėjo, nes nenumatyta tokia paslauga ir taip pat nėra numatyti tokių specialistų etatai (b.l. 8). Kaip jau buvo minėta anksčiau, LR CK 6.271 str. 4 d. numato, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Pareiškėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta. Pareiškėjui buvo atsakyta laiku ir paaiškinta ką gali ir ko negali atlikti Pravieniškių 2 pataisos namų-atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnybos bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės specialistai. Pareiškėjui, esant sveikatos sutrikimams, būtinoji pagalba buvo suteikta tinkamai, gydymo paslaugos suteiktos pilnoje apimtyje, atsižvelgiant į gydymo įstaigų paslaugų klasifikaciją, buvo sudarytos sąlygos konsultuotis dar aukštesnio lygio gydymo įstaigoje, taip pat suteiktos pagrindinės (privalomosios) gydymo priemonės, kurias paskyrė minėtos įstaigos specialistas.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais bei išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad atsakovo atstovai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl jų veiksmuose kaltės nėra, taip pat nėra ir pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas (LR CK 6.248 str. 1 d.). Kadangi kaltės nėra, todėl pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti jam nemotyvuotą 100 000 Lt neturtinę žalą, nes jam realia jokia žala nebuvo padaryta. Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokią pareigą nustato jam.

Taip pat teismas ima domėn ir tas aplinkybes, jog iki sąmoningo patekimo į laisvės atėmimo įstaigą, pareiškėjas pats nesirūpino savo sveikata ir tai turėjo neigiamų liekamųjų chroniško pobūdžio pasekmių, kurių buvo neįmanoma pašalinti jam atliekant bausmę (b.l. 80, liudytojo G. J. parodymai). Pareiškėjui konstatuota liga neatsirado staiga – ji yra lėtinė bei chroniška. Tai nėra specifinė liga – šia liga serga dauguma žmonių, kurie niekada nėra buvę net arti laisvės atėmimo įstaigos. Iš bylos duomenų (b.l. 78-81) matyti, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad sąmoningai atėmė gyvybę kitam žmogui. Be to, įvertinus pareiškėjui suteiktų medicininių paslaugų apimtį, įvairiapusiškumą, jų suteikimo intensyvumą, atsiranda pakankamas pagrindas išvadai, kad jis buvo tiriamas, konsultuojamas ir gydomas daug geriau bei intensyviau negu statistinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nesantis laisvės atėmimo vietoje bei niekada nepadaręs jokios nusikalstamos veikos (ABTĮ 58 str.). Be to, pats pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, jog šiam gydymui, priešingai negu aukščiau paminėta asmenų grupė, jis neišleido nei 1 cento, kadangi jam gydymas realiai buvo nemokamas. Be to, pagerėjus jo sveikatos būklei, pareiškėjas iš specializuotos gydymo įstaigos (LAVL) buvo eilė kartų perkeliamas į bendro pobūdžio įkalinimo įstaigą. Pats pareiškėjas tokiam perkėlimui niekada neprieštaravo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius