- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- 1-274-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23212-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Kaltinamasis
- A. Š., J. K.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Edvardas Staponkus
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis užsienyje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 4 kartus:
1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, kurią subendrinus visiško sudėjimo būdu su 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, paskirta galutinė subendrinta 12 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmė;
3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartimi subendrinus 2020 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi subendrinus 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiais bei 2021 m. liepos 8 d. nutartimi paskirtas bausmės, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. NĮ-19-393 jis paleistas lygtinai iš pataisos namų, taikant intensyvią priežiūrą, bausmę atlikęs 2024 m. sausio 17 d.,
ir
A. Š. (A. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi pakeista į 45 parų areštą, bausmę atlikęs 2019 m. sausio 31 d.;
2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine su 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2019 m. kovo 12 d.;
3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartimi subendrinus 2018 m. spalio 25 d. ir 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiais paskirtas bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų) galutine su 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paskirtos bausmės neatlikta dalimi subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 4-271 paleistas lygtinai 9 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą, bausmę atlikęs 2022 m. spalio 5 d.;
5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 MGL dydžio (1 500 Eur) bauda, ją sumokant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs;
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. ir A. Š., veikdami bendrai, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2024 m. birželio 18 d., apie 19.50 val., veikdami kartu, parkelyje priešais namą, esantį Gedminų g. 20, Klaipėdoje, A. Š. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam P. S. į galvos sritį, tuoj po to J. K. sudavė rankų kumščiais keturis smūgius nukentėjusiajam P. S. į galvos sritį, taip bendrai padarydami galvos – veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audinių patinimu apie abi akis, nosies kaulų lūžį, kairės viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį su poslinkiu į vidinę pusę, kas P. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodė, kad kai jis priėjo prie to asmens (P. S.), jis (P. S.) jau savo rankoje laikė peilį. Pamatęs peilį jo (P. S.) rankoje, tada suleido jam (P. S.) vieną smūgį į kairę žando pusę su dešinės rankos kumščiu lanku ir nuėjo atgal prie suoliuko, kur ir sėdėjo. Jo ėjimo tikslas prie jo (P. S.) buvo tas, kad norėjo pakalbėti ir paprašyti cigaretės, jis mėgsta bendrauti su žmonėmis, jis (P. S.) jam pasirodė fainas jaunuolis. Pamatęs peilį jo (P. S.) rankoje, supanikavo ir sudavė vieną smūgį, to jis neneigia. Jis (P. S.) su tuo peiliu, kaip suprato, ėjo link jo. Jis galėjo, aišku, bėgti nuo jo (P. S.), bet yra toks žmogus, kuris viską nori išsiaiškinti iki galo. Negali pasakyti, kiek buvo žmonių tuo metu, jis kalba tik už save. Negali tiksliai pasakyti, ar J. K. buvo kartu su juo, nes nieko nepamena. Pamena tik tiek, kad ką jis darė. Jis tuo metu buvo truputį išgėręs alkoholio, šventė. Daugiau jis prie jo nebėjo, išėjo į kitą rajoną. Nežino ir nematė, ar dar kokių asmenų liko prie nukentėjusiojo. Nepamena, kaip tiksliai buvo apsirengęs, gal marškinėliai ir šortai buvo šviesūs arba tamsūs. Tą vakarą buvo su žmonėmis, bet nepamena jų vardų. Vieną vakarą išgėrė ir viskas, daugiau nebuvo su jais susitikęs. Po to įvykio išsiskyrė su tais žmonėmis ir daugiau nebebuvo susitikęs jų. Būtent tą vakarą daugiau jokių nutikimų su policija nebuvo. Nukentėjusiajam sudavė vieną konkretų smūgį. Negirdėjo iš aplinkinių žmonių, kad kažką šauktų. Jokių daiktų iš nukentėjusiojo neėmė. Jis neturėjo jokio ginklo. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Peržiūrėjus nepilnamečio liudytojo M. T. (M. T.) ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 2 d. duotų parodymų vaizdo įrašą, jis parodė, kad „L.“ yra jo pravardė. Nepamena, ar M. T. buvo tą vakarą su jais. Peržiūrėjus liudytojos pateiktą vaizdo įrašą, jis parodė, kad negali atsakyti, ar buvo tą dieną būtent su margais šortais, bet tikrai nesudavė daugiau nei vieno smūgio. Kai išsitraukė peilį, tada jis ir sudavė smūgį.
Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, bet atsisakė duoti parodymus, o teisėjui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. K. duotus parodymus (2 t., 107-110, 114-116 b. l.), jis nurodė, kad parodymai yra teisingi, galima jais vadovautis. Kito teisiamojo posėdžio metu, peržiūrėjus liudytojos pateiktą vaizdo įrašą, jis parodė, kad šiame vaizdo įraše jis atpažino save. Nepamena, kaip A. Š. buvo apsirengęs. Vaizdo įraše asmuo, kuris stovi su juo ir yra A. Š., dėvėjo šviesius margintus šortus. Paskelbus rašytinius įrodymus, jis parodė, kad nukentėjusysis peilį išsitraukė, kai jis priėjo prie nukentėjusiojo. A. Š. pribėgo prie nukentėjusiojo pirmas ir tada pribėgo jis pažiūrėti, kas vyksta, tada nukentėjusysis išsitraukė peilį. Nematė, kada A. Š. trenkė jam, jis pajuto grėsmę ir trenkė nukentėjusiajam. Civilinius ieškinius pripažįsta.
Iš kaltinamojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 22 d. duotų parodymų matyti, kad jis P. S. nepažįsta, su juo nėra anksčiau bendravęs ir turėjęs kokių tai reikalų, nesutarimų. 2024 m. birželio 18 d. vakare su pažįstamais G. B., E. S., D. K., A. Š. ir dar keliais buvo prie aikštės, netoli mokyklos. Kokia tai mokykla, nežino, ten visai netoli yra naujasis Klaipėdos turgus. Ar tada buvo E. brolis M. T., A. B., negali pasakyti, neatsimena. Jie tada jau buvo kiek išgėrę alkoholio, dėl ko jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Jiems ten būnant, pro juos praėjo aukštas, stambaus kūno sudėjimo vyras, kaip dabar žino P. S.. E. S. jo paprašė cigaretės. P. S. davė cigaretę. Tada A. Š. pasakė, kad tas vyras iš „TikTok“. Ką A. Š. tuo norėjo pasakyti, jis nežino, pats nebuvo matęs P. S.. A. Š. pribėgo prie P. S., kuris jau buvo praėjęs pro juos. Apie ką jie kalbėjosi su P. S., jis negirdėjo. Kadangi A. Š. ilgokai stovėjo prie P. S., tada priėjo prie jų ir jis. Tada P. S. iš kuprinės išsitraukė peilį ir pasakė, kad juos užmuš. Peilis buvo jo delno ilgio. Kiek atsimena, peilis buvo atlenkiamas. Kodėl P. S. išsitraukė peilį, negali pasakyti, nes pats jam nieko nesakė, nepuolė jo mušti. Tada pamatęs P. S. rankose peilį, jis supanikavo ir iš karto rankos kumščiu sudavė P. S. 4 smūgius į galvos sritį. Jo suduoti smūgiai galėjo pataikyti jam (P. S.) į nosį, dėl ko ir galėjo sulaužyti jam nosį. A. Š. tada taip pat pradėjo mušti P. S., suduodamas smūgius rankomis, kojomis. Kiek sudavė jam smūgių, negali pasakyti. Tada prie jų priėjo G. B., norėdamas juos išskirti. G. B. priėjęs jį traukė nuo P. S.. P. S. sudavė G. B. į smilkinį. G. B. taip pat ranka jam (P. S.) sudavė į galvos sritį vieną kartą. G. B. ginklo neturėjo. Kiek pats atsimena, A. Š. turėjo ginklą. Tai buvo netikras šaunamasis ginklas. Tą ginklą jis (A. Š.) jiems buvo prieš tai rodęs, ten toks orinis šautuvas. Negali pasakyti, ar A. Š. buvo išsitraukęs ginklą ir grasino P. S.. Ar kiti su juo buvę asmenys buvo pribėgę prie P. S. ir ar jam (P. S.) sudavė smūgius, jis negali pasakyti, nes pats to nepastebėjo. Nematė, kad P. S. būtų iškritusios ausinės ir kas iš jų būtų į jas spyręs. Niekas iš jų nepaėmė P. S. energetinio gėrimo. Kai jis sudavė smūgius P. S., jam iš rankų iškrito peilis, bet kas jį paėmė, nematė. Jis tą vakarą buvo apsirengęs raudonos spalvos džemperiu. Kokiais rūbais buvo apsirengę kiti jo draugai, neatsimena. Jis iš P. S. tą vakarą nieko nepagrobė. Dėl šio nusikaltimo gailisi, atlygins P. S. padarytą žalą. Šiuo metu dirba užsienyje ir tik sužinojęs, kad yra kviečiamas apklausai, grįžo. Dėl darbo sutarties turi grįžti į Suomiją, kur dirba. Po mėnesio, rugsėjį, vėl grįš į Lietuvą kitiems procesiniams veiksmams (2 t., 107-110 b. l.).
Iš kaltinamojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 11 d. duotų parodymų matyti, kad dėl P. S. sumušimo jis yra davęs parodymus ankstesnės apklausos metu. Šie parodymai buvo teisingi, prašo jais remtis. Šiuos parodymus buvo davęs laisva valia. Parodymus prisimena ir tvirtina dabar, nieko nenori keisti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Jis P. S. atsiprašė, padarytą žalą atlygino. Įsipareigoja atlyginti Valstybinei ligonių kasai ir Sodrai iki 2025 m. vasario 28 d. (2 t., 114-116 b. l.).
Nukentėjusysis P. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ėjo po darbo namo pro parkelį, buvo apsirengęs darbine apranga. Eidamas sutiko kelis jaunuolius. Praeinant pro juos, jie jo paprašė cigaretės, jis išsitraukė cigarečių pakelį ir davė vieną cigaretę. Nuėjęs apie 50 metrų nuo jų ir išgirdo šaukimus. Jam atsisukus, šeši jaunuoliai bėgo į jo pusę. Turėjo kišenėje darbinį peilį, pasiėmė jį į rankas, bet neišskleidė. Peilis buvo jo darbinių kelnių kišenėje, kadangi ėjo po darbo, o jo darbe yra daug ką pjaustyti, tai ir turėjo tą peilį. Jiems pribėgus prie jo, jie pradėjo klausti, kas yra jo rankoje ir nukreipė į jį ginklą, tai parodė, kad jo rankoje yra peilis. Peilį išsitraukė tuo metu, kai į jį buvo nukreiptas ginklas. Vienas vaikinas buvo priešais jį, jis jam pasakė, kad eitų toli, vaikinas to nepadarė. Pradėjo jų daugėti, pajuto grėsmę ir išsitraukė peilį. Norėjo pagąsdinti, kad pasitrauktų. Peilis buvo ištrauktas prieš smūgį. Nesimosikavo peiliu jiems prieš veidą, jis jį tik laikė rankoje. Kai jam pradėjo smūgiuoti į veidą, jis tą peilį metė ir dengėsi veidą. Kai vaišino juos cigarete, peilis buvo kišenėje. Kaip minėjo, peilį išsitraukė, kai pamatė, kad jaunuolių grupė bėga į jį, nes pamatė grėsmę savo gyvybei. Į jį buvo nukreiptas pistoletas ir buvo grasinama paleisti kulką. Buvo labai pavargęs, tai negali pasakyti, kuris iš jų buvo nukreipęs į ginklą. Tas pats asmuo, kuris buvo nukreipęs į jį ginklą, ir klausė, ką jis turi rankoje. Pasakė, kad turi peilį, ir tada jie visi puolė ant jo. Peilio nepanaudojo, kai jaunuoliai pradėjo pulti jį, tai peilis iškrito iš jo rankos ir peilis po to įvykio nebuvo rastas. Mano, kad kažkuris iš tų jaunuolių tą peilį pasiėmė. Smūgiai buvo suduoti ne vienas ir ne keturi, vienu metu vos neprarado sąmonės, įvykį užfiksavo vaizdo įrašu žmonės, todėl jaunuoliai gali net neneigti savo parodymų. Buvo prietema, visų jaunuolių veidų neįsiminė. Smūgius jam sudavė keli asmenys, tiksliai negali pasakyti, nes nematė. Tarp tų jaunuolių buvo ir G. B., kuris prisipažino, kad jam sudavė smūgių, bet jis dėl to atsiprašė jo. Pačio užpuolimo metu neatpažino nei vieno jaunuolio. Kai jam smūgį sudavė G. B., jis pradėjo šaukti, kad tai jis (G. B.), jis jį atpažino, nes žinojo jį iš vaikystės. Kai G. B. pribėgo prie jo, jau buvo mušamas. Asmeniškai jis toje grupėje, kai visi bėgo link jo, G. B. nematė. Esmė yra ta, kad jis gauna smūgį į galvą ir G. B. šaukia „čia P. aš G.“. Jį draugai vadindavo „P.“. Prieš pribėgant G. B., jis gynėsi nuo smūgių. Ikiteisminio tyrimo metu, kai vyko jo apklausos, tada jis atpažino jaunuolius, kurie prieš jį smurtavo. Jam buvo duotos nuotraukos atpažinimui, tai dalį vaikinų atpažino pagal nuotraukas. A. Š. atpažino kaip asmenį, kuris pirmas iš tos grupės pribėgo prie jo. Likę kiti asmenys nebandė A. Š. atitraukti nuo jo. Matė, jis (A. Š.) jam sudavė ne vieną smūgį, o kai užsidengė gindamasis, nebegali pasakyti. Jis gynėsi ir negali pasakyti, kuris kiek smūgių sudavė. J. K. jam sudavė daugiau nei keturis smūgius, nes jis (J. K.) paskutinis buvo likęs iš savo grupės, nes jis (J. K.) dar bandė jį pulti, bet jis jį (J. K.) pastūmė. Jis (J. K.) bandė smūgiuoti, bet jis jį nustūmė, tada vėl visa grupė puolė ant jo, ir tas vaizdas buvo nufilmuotas, tą vaizdo įrašą matė. Iki vaizdo įrašo padarymo, buvo prieš jį smurtaujama. Vaizdo įraše matyti, kad keturi asmenys smūgiuoja nuolatos, tarp tų asmenų A. Š. buvo. Buvo ratu apsuptas asmenų ir visų smūgių negalėjo išvengti. Anksčiau nepažinojo A. Š. ir J. K.. Vienintelį G. B. iš tos grupės pažinojo. Gynėsi dengdamas savo veidą. Bandė gindamasis ir suduoti smūgius, tik nežino, ar kam pataikė. A. Š. buvo apsirengęs juodais treningais, o J. K. raudonai, G. B. dėvėjo mėlynus treningus, o kitų neįsiminė. Konkrečiau, kurie jam sudavė smūgius, tai buvo G. B., J. K. ir A. Š.. Dėl kitų asmenų suduotų smūgių negali pasakyti, nes gynėsi ir nematė. Pagrinde smūgiai buvo suduoti į galvos sritį. Nuo suduotų smūgių, jam buvo pradėjęs temti vaizdas, bet nukritęs nebuvo. Jam yra padaryta psichologinė žala, nes po to įvykio norėjo mirti ir juos nužudyti, bet jam padėjo draugė ir jis iš to išsivadavo. Po įvykio bendravo su J. K. ir jis atlygino žalą, o A. Š. visą tą laiką neigė savo kaltę ir net nebandė susisiekti su juo. Į tą konfliktą įsikišo jo kaimynė, kuri pasakė, kad iškvies policiją ir jie visi pradėjo bėgti. Vienas iš jaunuolių čiupo jo ausinukus, bet jam sušaukus, kad paliktų, tai jis spyrė jas į orą ir jos sudužo. Atvykus policijai, rodė tas ausines, bet niekam jos nerūpėjo, tai jų nelaikė ir išmetė. Kaimynė su savo sūnumi išbėgo ir norėjo jam padėti apsiginti, kaimynė šaukė iš savo buto balkono. Iš to balkono nelabai gerai matėsi įvykio vieta.
Liudytoja I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš to įvykio pamena tik tiek, kad nufilmavo ir tą vaizdo įrašą perdavė policijai. Tikrai neatkartos parodymų, kuriuos davė po įvykio policijos pareigūnams. Teisėjui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu liudytojos I. R. 2024 m. birželio 27 d. duotus parodymus (1 t., 156-159 b. l.), ji parodė, kad pamena tą apklausą. Tai buvo šviežias įvykis, kai davė parodymus, viską aiškiai prisiminė. Mano, kad įvykio vietoje buvo policija, tai paprašė vyro, kad nueitų ir policijai pateiktų tą vaizdo įrašą. Filmuota buvo iš trečio daugiaaukščio aukšto.
Iš liudytojos I. R. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 27 d. duotų parodymų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Po 19.00 val., jai būnant virtuvėje, išgirdo triukšmą, pažiūrėjusi per langą, pamatė, kad pro automobilių aikštelę praėjo grupė jaunuolių. Matė kad vienas iš jaunuolių nešėsi alkoholio butelį ir jį dalinosi tarpusavyje. Jaunuolių apibūdinti negali. Kol darė valgyti, prieidama prie lango, matė, kad grupė jaunuolių sėdėjo prie staliuko alėjoje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug po 10-15 minučių vėl išgirdo triukšmą ir pro langą pamatė, kad du jaunuoliai iš grupės priėjo prie kito vaikino, jie tarpusavyje kalbėjosi, tačiau netrukus prasidėjo muštynės. Matė, kaip du vaikinai smurtauja prieš vaikiną. Vienas smurtaujantis jaunuolis vilkėjo raudonos spalvos džemperiu, o kito negali apibūdinti. Netrukus prisijungė ir kiti jaunuoliai iš tos grupės jaunuolių. Jaunuolių grupė smurtavo prieš vieną vaikiną. Matė, kad jaunuoliai smurtauja smūgiuodami rankomis vaikinui į veidą bei į galvą. Ji telefonu pradėjo filmuoti ne nuo pat pradžių, kadangi viskas vyko labai greitai, o telefonas buvo padėtas toliau, ir, kol ji jį susirado, tai praėjo šiek tiek laiko. Atėjusi pro virtuvės langą telefonu filmavo įvykį. Atstumas tarp jos ir konflikto buvo maždaug apie 200 metrų. Filmuojant nepagalvojo prisiartinti ir filmuoti viso veiksmo iš arti. Vaizdo įrašas yra 26 s trukmės. Jai filmuojant išgirdo, kad kažkas, nežino kas, sušuko, kad „Ką čia darot, kviesime policiją“, tada ji pamatė, kaip jaunuoliai pradėjo bėgti. Visi nubėgo link Debreceno g. Daugiau nieko pakomentuoti negali. Vaizdo įrašą pateikia prie bylos (1 t., 156-159 b. l.).
Liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, tai A. Š. ir J. K.. Pažįsta ir nukentėjusį P. S.. Visko iš to įvykio nepamena. Ėjo nuo parduotuvės „Norfa“, tada prisėdo ant suoliuko. Sėdėjo ant suoliuko. Nukentėjusysis tiesiog ėjo, jis jokios grėsmės jiems nekėlė. Tada kažkas atsisuko ir sušuko „ožys“, tada atsistojo ir nubėgo, bet kuris nubėgo, jis nepamena. Buvo lyg ir peilis išsitrauktas. Viskas vyko prieš metus, tai jis nepamena, kuris pirmas trenkė, ar J. K. jam užvažiavo. Buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam. Po smūgių kažkas pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, tai jie ir išėjo. Jų kompanijoje gal buvo šeši ar septyni žmonės. Nepamena, kas jam sudavė smūgius. Nepastebėjo, kad nukentėjusiajam bėgtų kraujas. Jie keli buvo priėję, jis tik išgirdo, kad kažkas šaukia, jog peilį išsitraukė. Jis paėmė tą peilį ir viskas. Iš pradžių jis buvo ant suoliuko, gal kokie 6 metrai nuo jų. Kažkas sušaukė ir jie pribėgo, kas konkrečiai, nepamena. Nepamena, kas kaip buvo apsirengę tą dieną. Po įvykio jie neišsiskirstė, beveik visą dieną buvo kartu. Tiksliai negali pasakyti, ar tose muštynėse buvo A. Š., gal ir buvo šalia. A. Š. niekada nesinešioja peilio. Jie nei vienas neturėjo peilio. Iš nukentėjusiojo iškrito užlenkiamas peilis. Kai nukentėjusiajam iškrito užlenkiamas peilis, jis paėmė tą peilį ir pasitraukė į šoną. Kai ėmė nukritusį peilį, jis buvo atlenktas. Nelabai pamena, kokiu momentu nukentėjusysis išsitraukė peilį, tik pamena, kad kažkas sušuko, jog peilį išsitraukė. Paskui jie nuėjo prie Trinyčių ir jis tą peilį ten išmetė į prūdą. Ėjo duoti į policiją parodymus ir tyrėja rodė filmuotą vaizdo medžiagą. Vaizdo medžiagoje matėsi, kad J. K. smūgiavo, daugiau ten nelabai kas matėsi. Neprisimena, ar buvo jam duota susipažinti su jo duotų parodymų protokolu. Teisėjui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu liudytojo L. S. 2024 m. rugpjūčio 29 d. duotus parodymus (1 t., 167-170 b. l.), jis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.
Iš liudytojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 29 d. duotų parodymų matyti, kad jis Paulių (P. S.), kurį vadina P., iš T. pažįsta iš senai. Su juo jau daug metų nebendrauja. 2024 m. birželio mėnesį, bet tiksliai jis nežino dienos, vakare jis su pažįstamais parėjo nuo naujai pastatytos „Norfa“ parduotuvės, netoli „Eglės“ turgaus Klaipėdoje. Tikslaus tos vietos adreso nežino. Bet tai yra ta vieta, kur tyrėja prieš apklausą parodė nuotrauką. Kartu su juo buvo G. B., A. Š., M. T. (kurį M. visi vadina), D. K., J. K.. Ar tada buvo jo brolis E. S. ir toks A. B., neatsimena. Visi buvo prie suoliuko. Alkoholio ten negėrė. Pro juos tada praėjo Paulius (P. S.) (pavardės jo nežino, tas kurį P. vadina). Neatsimena, ar jo kas prašė cigaretės, pats tikrai neprašė. Kažkas iš jų sušuko, kad čia tas P. (P. S.). Jis tada sėdėjo ant suoliuko. Kaip tik tuo metu prie P. (P. S.) nubėgo J. K.. Ar prie jų buvo nubėgęs A. Š., jis neatsimena, nes pats tada buvo išgėręs alkoholio, o ir praėjo jau ilgas laiko tarpas. Ar jie turėjo kokių nesutarimų su P. (P. S.), nežino. Kiek kuris sudavė smūgių P. (P. S.), nematė. Viskas įvyko labai greitai. P. (P. S.) sudavė smūgius rankomis po kelis smūgius į galvos sritį. Matė, kad jam sudavė J. K., A. Š.. Ar jam smūgius sudavė G. B., nematė. P. (P. S.) iš karto išsitraukė ilgą peilį. Bet kai jam kažkuris sudavė smūgius, jis tą peilį pametė ant žolės. Tada prie jų priėjo jis ir, paėmęs peilį, numetė į šalia esantį prūdo vandenį, kad jis nesužeistų jų. Peilio jis nenorėjo pavogti, nes jam buvo visiškai nereikalingas. P. P. (P. S.) smūgių nesudavė. Ar P. (P. S.) sudavė G. B., nematė. Niekas iš jų jokio ginklo neturėjo. Nežino, kodėl P. (P. S.) sako, kad grasino ginklu. Nematė, kad P. (P. S.) būtų iškritę iš rūbų kišenių kokie daiktai. Nematė, kad kas iš jų būtų paėmęs P. (P. S.) energetinį gėrimą ir spyręs į jo iškritusias ausines. Tą vakarą jis buvo apsirengęs juodais rūbais - ilgomis juodomis kelnėmis ir juodu džemperiui. Raudonu džemperiu buvo apsirengęs J. K.. Tyrėjos parodytame vaizdo įraše matyti, kaip jis (juodai apsirengęs) pribėgęs prie P. (P. S.), kai jam jau buvo suduodami smūgiai, pasilenkė ir nuo žolės paėmė P. (P. S.) iškritusį peilį. Tas, kuris pasilenkia ir pasiima kepurę ir vilki žalius su juodais margumais šortus, yra A. Š. (jo pravardė L.). Kai kažkas pradėjo šaukti, kad filmuoja, kviečia policiją, visi pasitraukė nuo P. (P. S.) ir nubėgo (1 t., 167-170 b. l.).
Iš teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtų nepilnamečio liudytojo M. T. (M. T.) ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 2 d. duotų parodymų matyti, kad šiemet vasarą, bet tiksliai dienos jis nežino, apie 17.00 val., jis su draugais buvo prie naujojo turgaus tokioje alėjoje, Klaipėdos mieste. Ten jų buvo gal 10. Kartu buvo J., kurio pavardės nežino, G. B., L. S., jo brolis E. S. bei D.. Visi sėdėjo ant suoliuko. Kažkas turėjo alkoholio. Kokio stiprumo buvo alkoholis, jis nežino. Pats alkoholio nevartoja. Pro juos praėjo kažkoks vyras. Jį tada matė pirmą kartą, jo nepažinojo. J., kuris buvo pergėręs alkoholio, to vyro paprašė cigaretės. Vyras kažką tai pasakė, lyg "vaikai nerūkykit" ir nuėjo. Tada kažkas tą vyrą pašaukė lyg vardu. Tada J. pribėgo prie to vyro ir jam rankos kumščiu sudavė du kartus į veido sritį, pataikė į žandikaulį. Pats tada buvo atsisukęs į juos. Vyras iš karto ar iš kišenės ar iš kuprinės išsitraukė peilį. Matė, kad vyras nešėsi kuprinę. Prie to vyro pribėgo G.. Ar jis sudavė smūgius vyrui, jis nematė. Taip pat prie vyro pribėgo "L.", jo nei vardo, nei pavardės nežino. "L." vyrui spyrė koja, bet kur pataikė, jis nematė. Vyrui iš rankų iškrito peilis, tada L. pasilenkė ir paėmė peilį, o paskui jį išmetė į vandenį, upę ar prūdą. Ar vyrui peilis iškrito, ar jį L. S. atėmė, jis nematė. "L." turėjo šratinį šautuvą. Ar juo grasino tam vyrui, ar prie jo buvo išsitraukęs tą šautuvą, jis nematė. Vėliau J. jam sakė, kad tam vyrui sudavęs du smūgius. Pats buvo atsikėlęs nuo suoliuko, bet prie mušamo vyro nebuvo priėjęs. Tą vakarą Jurijus buvo apsirengęs raudonu džemperiu, o G. mėlynos spalvos. Pats buvo su juodais šortais tą vakarą. "L." buvo apsirengęs juodais rūbais tą vakarą. Ar "L." vardas, pavardė yra A. Š., jis nežino. Ar vyrui dar kas iškrito, jis nematė. Nematė, kad kas iš jų būtų paėmęs vyro energetinį gėrimą ar spyręs į jo ausines. Pats vyro nemušė ir nieko iš jo nepaėmė. Tą dieną buvo susižeidęs ranką, kurios pirštas buvo apibintuotas. Ar tas vyras sudavė smūgius Gordonui, jis nematė. (1 t., 185-188 b. l.).
Iš 2024 m. birželio 18 d. Klaipėdos apskr. VPK vyriausiojo tyrėjo K. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. birželio 18 d., apie 19.50 val., Gedminų g. 20, Klaipėdoje, esančiame parkelyje asmenų grupė sumušė P. S.. Po įvykio grupė asmenų pasišalino. P. S. greitosios medicinos darbuotojų iš įvykio vietos buvo išvežtas į ligoninę apžiūrai. 2024 m. birželio 18 d., apie 22.45 val., gautas Klaipėdos Respublikinės ligoninės pranešimas, kad P. S. nustatytas veido sumušimas ir kairio viršutinio žandikaulio lūžis su poslinkiu. Jis persiųstas į Klaipėdos universitetinę ligoninę tolimesniam gydymui (1 t., 1-4 b. l.).
Iš 2024 m. birželio 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad atvykus Gedminų g. 20, Klaipėdoje, ir paprašius nukentėjusiojo P. S. nurodyti įvykio vietą, šis nurodė, jog įvykio vieta yra parkelis, esantis šalia daugiabučio, esančio Gedminų g. 20, Klaipėdoje, iš Naujakiemio g. pusės. Apžiūrėjus įvykio vietą, grumtynių pėdsakų, išmėtytų daiktų ar kraujo pėdsakų nepastebėta (1 t., 13-17 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK Nr. 0124000369683 matyti, kad 2024 m. birželio 18 d. 19.54 val. paskambinęs pranešėjas P. S. nurodė, jog ką tik jį užpuolė ir sumušė apie 10 vyrų, kurie pasišalino link Debreceno g. Vienas iš jų yra žinomas iš matymo, GMP atsisakė. GMP atvežė P. S., kuris buvo sumuštas nepažįstamų. Diagnozė: veido sumušimas, kairio viršutinio žandikaulio lūžis su poslinkiu, persiųstas į KUL (1 t., 18-19 b. l.).
Iš 2024 m. birželio 18 d. asmens apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad buvo atlikta P. S. kūno apžiūra. Protokole pažymėta, kad vizualiai apžiūrėjus P. S., jokių akivaizdžių sužalojimų nesimato. Prie nosies yra raudonos spalvos galimai kraujo dėmės (1 t., 64-66 b. l.).
Iš 2024 m. liepos 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 631/2024 (03) matyti, kad P. S. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos – veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audinių patinimu apie abi akis, nosies kaulų lūžis, kairės viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžis su poslinkiu į vidinę pusę. Sužalojimai gavosi ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu paveikus veido sritį. P. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 75-76 b. l.).
Iš 2024 m. birželio 27 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad P. S. iš atpažinimui pateiktų 5 asmenų nuotraukų atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 1 kaip J. K.. Šį asmenį atpažįsta pagal jo veido bruožus, plaukų augimą, akių spalvą, kaip tą, kuris prieš jį smurtavo (1 t., 86-92 b. l.).
Iš 2024 m. lapkričio 25 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad P. S. iš atpažinimui pateiktų 5 asmenų nuotraukų atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 2 kaip A. Š.. Šį asmenį atpažįsta pagal jo veido sudėjimą, individualius bruožus, plaukų ilgį ir kirpimą, kaip tą, kuris jam sudavė smūgius į veido bei galvos sritį (1 t., 93-99 b. l.).
Iš 2024 m. liepos 3 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas I. R. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 26 sekundės. Vaizdo įraše matyti, kad filmuota iš didelio atstumo. Vaizdo įraše matyti priešais stovintis daugiabutis, takelis. Nuo tako į dešinę stovi 8 vyrai/jaunuoliai (vienas iš jų nukentėjęs). Dėl vaizdo įrašo kokybės nėra galimybės matyti asmenų veidų ir detaliai apibūdinti jų. Vienas iš vyrų yra stambesnio kūno sudėjimo, pagal jo elgesį jis nukentėjęs. Vyras vilki tamsiais rūbais. Prie pat jo stovi 3-4 asmenys. Jaunuolis, vilkintis raudoną palaidinę ar džemperį, dešine ranka užsimoja ir suduoda vyrui smūgius. Kiek suduoda smūgių, nėra galimybės įžiūrėti. Bet tai buvo ne vienas smūgis. Ar kiti suduoda smūgius, nėra galimybės įžiūrėti. Prie nukentėjusiojo stovintys jaunuoliai vaikšto aplink nukentėjusįjį. Du jaunuoliai stovi kiek nuošaliau nuo nukentėjusiojo, vienas iš jų vilki šviesius rūbus ir yra sugipsuota ranka (ar pirštu, dėl įrašo kokybės nėra galimybės matyti), dar vienas jaunuolis kiek arčiau, bet ne prie pat nukentėjusiojo. Netrukus vienas atsitraukia nuo nukentėjusiojo ir nueina link kitų dviejų stovinčių nuošaliau. Girdisi triukšmas, tada visi jaunuoliai nuo vyro, kurio atžvilgiu buvo smurtauta, atsitraukia ir nubėga. Vienas, vilkintis juodais šortais ir juodu džemperiu, lieka netoli nukentėjusio vyro, jis nueina paskutinis. Vienas jaunuolis, vilkintis salotinės spalvos šortus, nubėgdamas pasilenkia ir nuo žemės pasiima nukritusią kepurę, kurią, bėgdamas per pievą, užsideda ant galvos. Kitas šalia nukentėjusiojo buvęs jaunuolis, vilkintis juodais rūbais (ilgomis kelnėmis ir džemperiu), taip pat pasilenkia ir kažką paima nuo žemės. Nukentėjęs visą laiką stovėjo, nebuvo pargriautas ant žemės. Jo atžvilgiu smurtavusiems jaunuoliams nuėjus, jis nueina taku vaizdo įraše į dešinę, rankoje nešasi kuprinę ar krepšį (1 t., 162-164 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.
Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Kaltinamasis A. Š. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino, teigdamas, kad nuėjo prie nukentėjusiojo norėdamas su juo pasikalbėti, tačiau pamatęs peilį nukentėjusiojo P. S. rankoje, supanikavo ir sudavė į vieną smūgį į kairę žando pusę su dešinės rankos kumščiu lanku ir nuėjo, tačiau tokia jo versija, neva smūgiuodamas nukentėjusiajam gynėsi nuo pačio nukentėjusiojo, laikiusio peilį savo rankose, keliamos grėsmės, teismo nuomone, yra paneigta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, vaizdo įrašu ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį, šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams.
Teismo nuomone, byloje patikimai nustatyta, kad konflikto tarp nukentėjusiojo P. S. bei kaltinamųjų A. Š. bei J. K. iniciatoriais buvo patys kaltinamieji, būtent jie pirmieji puolė prie nukentėjusiojo P. S., kuris jau buvo praėjęs kaltinamųjų ir jų draugų grupę. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis P. S. būtų atlikęs kokius nors veiksmus su turimu ir rankoje laikomu peiliu, kurie būtų kėlę realų pavojų kaltinamajam A. Š.. Priešingai, nukentėjusysis peilį išsitraukė tik pamatęs agresyviai besiartinančius kaltinamuosius ir netgi nukentėjusiojo rankoje laikomas bei rodomas peilis nesustabdė kaltinamųjų A. Š. bei J. K. nuo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, teismas nenustatė jokių nukentėjusiojo puolamųjų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą vertinti kaltinamojo A. Š. (kartu ir J. K.) smurtinius veiksmus kaip gynybą nuo prasidėjusio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į jo sveikatą. Beje, pats kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatęs peilį nukentėjusiojo rankoje, galėjo pasitraukti nuo jo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, nes, pasak jo, yra toks žmogus, kuris viską nori išsiaiškinti iki galo. Taigi susidariusioje situacijoje kaltinamųjų A. Š. bei J. K. smurtiniai veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, šalinančia jų atsakomybę, o jos nenustačius, negalimas ir būtinosios ginties ribų peržengimas. Iš to seka, kad A. Š. bei J. K. teisei priešingas elgesys buvo tyčinis. Kaltinamasis A. Š. pripažino, kad nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į veidą, o J. K. pripažino, kad sudavė rankų kumščiais keturis smūgius į galvos sritį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais apie kaltinamųjų prieš jį atliktus smurtinius veiksmus, juolab, kad juos patvirtina tiek specialisto išvada, liudytojos I. R. parodymai bei jos darytas vaizdo įrašas, taip pat liudytojų L. S. ir M. T. parodymai.
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog 2024 m. birželio 18 d., apie 19.50 val., veikdami kartu, parkelyje priešais namą, esantį Gedminų g. 20, Klaipėdoje, A. Š. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam P. S. į galvos sritį, tuoj po to J. K. sudavė rankų kumščiais keturis smūgius nukentėjusiajam P. S. į galvos sritį, taip bendrai padarydami galvos – veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audinių patinimu apie abi akis, nosies kaulų lūžį, kairės viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį su poslinkiu į vidinę pusę, kas P. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamųjų A. Š. bei J. K. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Dėl kaltinamojo J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. bei nukentėjusysis P. S. susitaikė.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).???
Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje dėl kaltinamojo J. K. nėra visų BK 38 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos.
Nors kaltinamasis J. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nusikaltimu nukentėjusiajam padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju, tačiau šį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai padarė praėjus vos 5 mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu vėlgi už smurtinį nusikaltimą (nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų) bei chuliganizmą paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, be to, anksčiau dar teistas dėl vagysčių, pasikėsinimo padaryti plėšimą, nežymaus sveikatos sutrikdymo arešto ir laisvės atėmimo bausmėmis, kas rodo, kad jam ankstesni teistumai nepadarė pakankamos įtakos, todėl, praėjus tik metams nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad J. K. ir toliau laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nesant būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, kaltinamojo J. K. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
Dėl bausmių
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje(BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis J. K., veikdamas bendrai su A. Š., padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, anksčiau teistas dėl panašių ir sunkesnio pobūdžio nusikaltimų, t. y. vagysčių, pasikėsinimo padaryti plėšimą, nežymaus sveikatos sutrikdymo, viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų arešto bei laisvės atėmimo bausmėmis. Kita vertus, jis prisipažino nusikaltęs, savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, dirba užsienyje. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam J. K. gali būti skiriama ne pati griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamasis A. Š., veikdamas bendrai su J. K., padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, prieš tai ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, paskutinį kartą ir realia laisvės atėmimo bausme, be to, po šio nusikaltimo padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, už ką nuteistas 2025 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu baudos bausme, kas rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, niekur nedirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant už sankcijos vidurkį mažesnį jo dydį.
A. Š. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas šiuo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, padarė 2024 m. birželio 18 d., t. y. prieš priimant 2025 m. vasario 24 d. baudžiamąjį įsakymą, todėl 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu ir 2025 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalyse nustatyta tvarka, kadangi pagal BK 65 straipsnio dalį bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai A. Š. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, įpareigojant A. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį. Baudos bausmė vykdytina 2025 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta tvarka.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 459,27 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo P. S. gydymu, atlyginimo (1 t., 127-129 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu teismui nėra pagrindo abejoti.
Teisminio nagrinėjimo metu 2025 m. liepos 7 d. teismas gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštą su prašymu šioje baudžiamojoje byloje civilinę ieškovę – Klaipėdos teritorinę ligonių kasą – pakeisti jos teisių perėmėja, t. y. Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Atsižvelgiant į išdėstytą pradinė civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa keistina jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Taigi, civilinio ieškinio suma 459,27 Eur priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. Š. ir J. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 137,28 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo P. S. ligos pašalpos išmokėjimu laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 20 d. iki 2024 m. birželio 27 d., atlyginimo (1 t., 140-151 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, kurios turiniu teismui nėra pagrindo abejoti. Civilinio ieškinio suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų A. Š. ir J. K..
Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2025 m. balandžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-03959, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 297,91 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam A. Š. suma.
Atsižvelgdamas į tai, kad A. Š. yra darbingo amžiaus, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ateityje nuteistasis dėl sunkios turtinės padėties neturės galimybių atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos, kurios paskaičiuotu dydžiu teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti. Esant išdėstytam, iš nuteistojo A. Š. valstybei priteistina 297,91 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šią vienerių metų laisvės atėmimo bausmę su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 MGL dydžio (1 500 Eur) dydžio baudos bausme subendrinti visiško sudėjimo būdu ir A. Š. (A. Š.) paskirti galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo ir 30 MGL dydžio (1 500 Eur) dydžio baudos bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. Š. (A. Š.) atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.
Baudos bausmę vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta tvarka.
A. Š. (A. Š.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš nuteistųjų A. Š. (A. Š.) bei J. K. 459,27 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 27 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai solidariai iš nuteistųjų A. Š. (A. Š.) bei J. K. 137,28 eurų (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus ir 28 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti valstybei iš nuteistojo A. Š. (A. Š.) 297,91 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 91 euro centą) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.