Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) mechaniku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2019 m. sausio 5 d., apie 15.15 val., Anykščių r., kelio Radiškis – Anykščiai - Rokiškis 3,3 km, vairuodamas S. K. priklausantį automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 99, 119, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems asmenims, savo bei keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nepasirinko tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir kontroliuoti jo judėjimą konkrečioje kelio eismo situacijoje, kad eismas būtų saugus, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, dėl ko pastarasis, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę ir daugiau dešiniuoju šonu į priekį, priešpriešinio prasilenkimo metu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su E. S. vairuojamu automobiliu BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinti S. K. priklausantis automobilis AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. priklausantis automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio keleivei L. K. dėl odos nubrozdinimų šlaunyse, krūtinės ląstos minkštųjų audinių sumušimo, kairės plaštakos pirmo piršto patempimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o vairuotojui E. S. dėl dešinio kelio sąnario girnelės atviro skeveldrinio lūžio, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais V. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismo vertinimu, V. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir nukentėjusiojo E. S., nukentėjusiosios L. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. G. parodymai, apžiūros protokolai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant jį pagal laidavimą jo tėvo S. K., atsakomybei. Byloje yra pateiktas laiduotojo S. K. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant V. K. jo atsakomybei (tomas 2, b. l. 125-133).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu laiduotojas S. K. sutiko laiduoti už savo sūnų V. K. ir nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Laiduotojas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek jis, tiek sūnus, dėl įvykio labai pergyveno ir iki šiol pergyvena. Nurodė, kad V. K. vairavimas po įvykio pasikeitė, jis atsargiau pradėjo vairuoti.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis V. K. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytos veikos, anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, ar kitus grubius KET pažeidimus, o tai liudija asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, laiduotojas S. K., kuris yra jo tėvas, su kuriuo sūnus palaiko glaudžius ir artimus santykius, kas reiškia, kad tėvas sūnui gali daryti teigiamą įtaką, sutinka laiduoti už kaltinamąjį, S. K. administracine tvarka nebaustas, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam E. S. bei įsipareigojo atlyginti visą žalą, kuri bus priteista. V. K. vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudimas yra atlyginęs nukentėjusiajam dalį turtinės ir neturtinės žalos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinas BK 40 straipsnis ir V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, jį perduodant S. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, netikslinga taikyti ir prokurorės prašytos baudžiamojo poveikio priemones – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

Kaltinamasis V. K. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) mechaniku, nuomojasi butą Kaune, tačiau kiekvieną savaitgalį vyksta į tėvų namus Anykščiuose, kur tėvams padeda ūkininkauti (tomas 2, b. l. 136).

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad V. K. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė pasekmes nukentėjusiesiems E. S. ir L. K.. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei dėmesingumo stokos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo V. K. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. K. praeityje nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių nusižengimus, turi tik vieną administracinę nuobaudą už ne vietoje pastatytą automobilį, nors teisę vairuoti turi jau 5 metus, kaip teigė pats kaltinamasis. Nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs naujus administracinius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimu, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios informacijos teismui nėra pateikta, jis yra dirbantis. Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, t. y. tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, konstatuotina, jog uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas, todėl jis netaikytinas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinių atsakovų V. K. ir draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ priteisti jo naudai jam padarytą ir neatlygintą 320,50 Eur turtinę žalą ir 5450,00 Eur neturtinę žalą (tomas 1, b. l. 96-114). Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinio ieškovo atstovas advokatas Valdas Kersnauskas nurodė, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. tikslina savo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos, t. y. atsisako nuo reikalavimo atlyginti 20,50 Eur už išlaidas reabilitacinėms priemonėms, nes iš ADB „Gjensidige“ pateikto atsiliepimo bei pridėtų dokumentų sužinojo, kad ši suma nukentėjusiajam yra atlyginta, tačiau papildomai pateikė įrodymus apie tai, kad nukentėjusiajam E. S. 2019-05-27 buvo atlikta dar viena operacija, po kurios jis turėjo pirkti medikamentus bei kitas priemones ir patyrė 25,73 Eur išlaidas (tomas 2, b. l. 141-143). Todėl prašo šią sumą priteisti nukentėjusiajam.

Ieškinį grindė tuo, jog dėl šio eismo įvykio nukentėjusysis E. S. patirtus sužalojimus gydėsi VšĮ „Ukmergės ligoninė“, VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje, VšĮ Kauno klinikose, UAB „Termogyda“, jam buvo skirtos reabilitacijos VšĮ Ukmergės ligoninėje ir AB Birštono sanatorijoje „Versmė“. Dėl patirtų sužalojimų jam yra likę liekamieji reiškiniai, dar iki šiol jaučia patirtų sužalojimų pasekmes, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir sunkios sveikatos būklės nebegalėjo tęsti studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete, gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu jam buvo suteiktos akademinės atostogos, jis buvo priverstas praleisti šiuos mokslo metus universitete. Nukentėjusysis kreipėsi į draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“, kuri buvo apdraudusi V. K. vairuojamą automobilį, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė jam sumokėjo 342,32 Eur turtinės žalos, t. y. jo turėtas išlaidas vaistams ir med. priemonės – 268,04 Eur sumai ir kelionės išlaidas 74,28 Eur sumai. Dėl patirto sužalojimo jis buvo priverstas paimti akademines atostogas VGTU, todėl turėjo nutraukti gyvenamosios vietos (buto) nuomos sutartį, o pagal šios nuomos sutarties sąlygas, nutraukus nuomos sutartį prieš terminą jam buvo negrąžintas sumokėtas užstatas 300,00 Eur sumoje. Nurodo, kad dėl neteisėtų V. K. veiksmų jis patyrė didžiulę neturtinę žalą, kadangi ilgą laiką daugiau kaip 5 mėnesius teko gydytis patirtus kūno sužalojimus, jam buvo atliktos trys operacijos, buvo gydomas įvairiose gydymo įstaigose stacionare, ambulatoriškai, atliko dvi reabilitacijas, daugiau kaip tris mėnesius galėjo vaikščioti tik ramentų pagalba, tuo metu praktiškai negalėjo savarankiškai pasirūpinti asmens higiena, pastoviai vartojo nuskausminamuosius vaistus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų teko iškęsti didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei vidinę depresiją, jautė nerimą dėl savo sveikatos būklės ateityje. Tęsiant gydymą buvo riboti judesiai, negalėjo priminti viena koja, negalėjo ilgiau pastovėti, gydymosi eigoje buvo kilusios komplikacijos, stipriai skaudėdavo dešinę koją, kurios negalėjo lankstyti per čiurną ir kelį, iki šiol vaikšto šlubuodamas ir iki šiuo metu negali pilnai sulenkti kojos per čiurną ir kelį. Jis buvo tris kartus operuotas, paskutinį kartą 2019-05-27, nes operacijos metu buvo išimtos į sužalotą koją įdėtos metalinės konstrukcijos. Visi nurodyti nepatogumai bei liekamieji reiškiniai buvo visą gydymosi laikotarpį, taip pat yra išlikę ir šiuo metu. Jam ir šiuo metu nepraeina skausmai dešinėje kojoje, ypatingai stipriai maudžia koją kai keičiasi oras. Dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką buvo izoliuotas nuo visuomeninio gyvenimo, negalėjo tęsti studijų, nebegali sportuoti, netgi einant pradeda skaudėti koją, o bėgioti visai negali, greitai pavargsta, sunku ištverti jam tenkantį fizinį krūvį. Jo išgyvenimai bei skausmas yra nuolatinio pobūdžio, trunka iki šiol. Susilpnėjo kojų raumenys, kojos judesiai yra riboti, jaučia silpnumą kojoje, kankina nerimas dėl sveikatos ateityje, akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų jis nebegalės sportuoti, užsiimti fizinių jėgų reikalaujančiais pomėgiais nei negalės gyventi pilnaverčio bei aktyvaus gyvenimo, todėl dažnai apima prislėgtos nuotaikos, jaučiasi pažeidžiamas. Jam padaryta didelė moralinė trauma ir neturtinė žala, kurią jis įvertina 7500,00 Eur suma. Draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ yra sumokėjusi dalį neturtinės žalos 2050,00 Eur sumoje, todėl šiuo metu jam dar neatlyginta neturtinė žala sudaro 5450,00 Eur.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. ir jo atstovas palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo 550,00 Eur advokato paslaugoms apmokėti patirtas išlaidas. Teikdamas paaiškinimus, susijusius su civiliniu ieškiniu, E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam penkis mėnesius teko gydyti patirtus kūno sužalojimus. Buvo atliktos trys operacijos. Iki šiol yra riboti kojos judesiai per čiurną ir kelį. Jam buvo padaryti tokie sužalojimai: dešinės girnelės atviras skeveldrinis lūžis, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžis, dešinio kelio ir dešinės čiurnos skausmas. Jo automobilis užsidegė, kai jame jis buvo ir negalėjo išlipti. Kadangi smūgis buvo į jo pusę, automobilio durys užsitrenkė ir galėjo išlipti tik pro langą. Buvo baisi mintis, kad gali gyvas sudegti. Sužalojimų liekamieji reiškiniai – susilpnėjo kojų raumenys, kojos judesiai yra riboti, jaučia silpnumą kojoje, todėl greitai pavargsta, dažnai turi vartoti nuskausminamuosius vaistus, taipogi kankina nerimas dėl sveikatos ateityje, nes akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nebegalės sportuoti, užsiimti fizinių jėgų reikalaujančiais pomėgiais bei negalės gyventi pilnaverčio bei aktyvaus gyvenimo. Negali sportuoti, bėgioti, gydytojai pasakė, kad senatvėje pajus pasekmes dar labiau. Visos išvardintų sužalojimų pasekmės įtakojo neturtinės žalos dydį.

Civilinis atsakovas draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Patvirtina, kad eismo įvykio metu ADB „Gjensidige“ buvo apdrausta transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). Civiliniu ieškiniu ieškovas prašo priteisti 5450 Eur neturtinės ir 320,50 Eur turtinės žalos. Atkreipia dėmesį, kad ADB „Gjensidige“ šiuo metu yra išmokėjusi 342,32 Eur turtinei žalai atlyginti ir ši suma apėmė 20,50 Eur už reabilitacines priemones. Kadangi 20,50 Eur išlaidos reabilitacinėms priemonės draudiko jau yra atlygintos, ieškinys šioje dalyje atmestinas. Ieškovas nepagrįstai ieškiniu prašo priteisti 300 Eur išlaidas (baudą), kurios susidarė nutraukus buto nuomos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog nepateikė jokių įrodymų, kad sutartyje numatytas 300 Eur dydžio užstatas buvo nuomininkui faktiškai sumokėtas. Buto nuomos sutartyje nuomos terminas nėra aiškiai apibrėžtas, nes skiltyje „nuomos terminas“ yra nurodyti du vienas kitam prieštaraujantys terminai – „vieneri metai“ ir „neterminuotai“. Todėl, iš nuomos sutarties nuostatų negalima spręsti kuriam terminui buvo išsinuomotas butas. Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, kad nurodyta nuomos sutartis buvo nutraukta. Pagal CK 6.192 str. 4 d. sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta rašytu, vadinasi ir jos nutraukimas turėjo būti įformintas raštu. Pažymi, kad pagal CK 6.579 str. 4 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Kadangi buto nuomos sutartis nėra registruota viešame registre, ieškovas negali remtis nuomos sutartimi siekdamas nuostolių atlyginimo. Todėl ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 5450 Eur dydžio neturtinės žalos. Draudikas ieškovui jau yra išmokėjęs 2050 Eur neturtinei žalai kompensuoti, tad ieškovas savo patirtus neigiamus išgyvenimus vertina daugiau kaip 7000 Eur, t. y. suma, kuri mokama esant sunkiems sveikatos sutrikdymams. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – atviras dešiniosios girnelės lūžis, dešinės vidinės kulkšnies lūžis, 7 cm žaizda girnelės projekcijoje. Po eismo įvykio ieškovui buvo reikalinga operacija bei reabilitacija, tačiau liekamųjų neigiamų pasekmių nesitikima, darbingumas nebus sumažėjęs. Teismų praktikoje asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 iki 2896 Eur, tad ieškovui draudiko išmokėta 2050 Eur draudimo išmoka yra visiškai pakankama neigiamiems išgyvenimams kompensuoti (tomas 2, b. l. 114-119).

Kaltinamasis V. K. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis V. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“, privalomojo draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 44). Todėl šioje byloje pagrįstai civiliniu atsakovu buvo įtraukta draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“, kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, kadangi nors paprastai už padarytą žalą atsako pats ją padaręs asmuo, tačiau pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnį, 6.263 straipsnio 3 dalį, ir 6.987 straipsnį, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, teisės aktuose nustatyta apimtimi su kaltuoju asmeniu už padarytą žalą atsako ir draudimo bendrovė. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatančiame, kad dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, atlygintina žalos suma yra 5 000 000 eurų (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas, galima daryti išvadą, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis, reikalaujantis žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje tokią pareigą turi nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. bei jo atstovas, t. y. jis privalėjo įrodyti jam nusikalstama veika padarytos žalos dydį.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško žalos atlyginimo principo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kai jis nebuvo sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita.

Teismas, nustatydamas teisingą piniginę kompensaciją turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie padeda užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. K., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusiųjų L. K. ir E. S. sveikata, nukentėjusiajai L. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b. l. 146), E. S. nesunkus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b. l. 122). L. K. dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo žala yra atlyginta draudimo bendrovės, jai yra išmokėta 550 Eur neturtinės žalos atlyginimui (tomas 2, b. l. 17), ir ji daugiau jokių pretenzijų niekam neturi ir nereiškia.

Tuo tarpu E. S. žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų ir nesunkiai pažeidžiamų vertybių, sužalojimo. Nukentėjusiojo vertinimu, jam turi būti atlyginta didesnė suma neturtinei žalai atlyginti, nei išmokėjo draudikas.

Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės, jų pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Remiantis specialisto išvada nustatyta, kad E. S. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b. l. 122). Iš 2019-02-08 specialisto išvados nustatyta, kad E. S. padaryti šie sužalojimai: dešinio kelio sąnario girnelės atviras skeveldrinis lūžis, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžis. E. S. nuo 2019-01-05 iki 2019-01-17 buvo gydomas VšĮ Ukmergės ligoninėje, stacionarizuotas ortopedijos – traumotologijos skyriuje, buvo operuotas dėl dešinės girnelės ir medialinės kulkšnies lūžio, pooperaciniu laikotarpiu buvo sutrikęs mobilumas, skausmingi ir riboti judesiai, apsitarnavimo funkcijos. Vėliau rekomenduota reabilitacija. 2019-03-12 lankėsi su siuntimu Kauno klinikose dėl galimo absceso. 2019-05-27 buvo atlikta operacija – metalo konstrukcijų pašalinimas (tomas 1, b. l. 94-112). Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam E. S. buvo suteiktos akademinės atostogos 2019 mokslo metams.

Duomenų, jog nukentėjusysis šiuo metu lankosi pas gydytojus ir specialistus, jam taikomas specialus gydymas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nėra. Nukentėjusysis nepateikė duomenų, jog dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų yra liekamųjų reiškinių, sukeliančių jam bendro darbingumo praradimą, jog jis negali tinkamai pasirūpinti savimi.

Šiame kontekste itin svarbu akcentuoti, kad svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma (BK 16 str. 1 d.), taigi jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinių kančių, skausmo, dvasinių išgyvenimų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios ir neturtinės žalos dydis turi būti kiekvienu atveju vertinamas individualiai. Teismas, atsižvelgdamas į padarytus E. S. sužalojimus (dešinio kelio sąnario girnelės atviras skeveldrinis lūžis, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžis), dėl kurių buvo atliekamos operacijos, tačiau lūžiai nebuvo komplikuoti, bei jų padarymo aplinkybes - sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininko veiksmų, į kaltinamojo kaltę, kuri pasireiškė mažiau pavojinga kaltės forma – neatsargumu, kaltinamasis V. K. transporto priemonę vairavo būdamas blaivas, turėdamas teisę vairuoti, automobilis buvo tvarkingas, bei į tai, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl sveikatos bei ateities, į gydymosi trukmę, dėl sužalojimų negalėjo vaikščioti, apsitarnauti save ir tai sutrikdė jo gyvenimo ritmą, į sužalojimų pasekmes, t. y. kad šiai dienai nėra sunkių liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis gyvena įprastinį gyvenimą, į tai, kad nėra duomenų apie nukentėjusiojo pajamų netekimą dėl patirtos traumos, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, daro išvadą, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Atsižvelgdamas į visumą nustatytų aplinkybių, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam E. S. padarytą neturtinę žalą įvertina 4500,00 Eur. Teismas mano, jog tokio dydžio suma nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimui būtų teisinga, protinga ir pakankama (CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d., BPK 109 str.).

Šiuo atveju iš atsiliepimo į civilinį ieškinį bei kitų baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam E. S. yra išmokėjusi 2050,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai L. K. – 550,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šias aplinkybes patvirtino abu nukentėjusieji. Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti įrodymai apie tai, kad posėdžio dieną kaltinamasis V. K. savo iniciatyva sumokėjo nukentėjusiajam E. S. 450,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi iš viso nukentėjusiajam E. S. yra sumokėta 2500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi kaip teismas jau nurodė, ši suma nėra pakankama nukentėjusiojo E. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti, bei neviršija bendros 5000,00 Eur sumos (kartu su nukentėjusiajai L. K. išmokėta 550,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti) iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam papildomai priteistina 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Turtinę žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo. Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisako nuo reikalavimo priteisti 20,50 Eur už patirtas išlaidas reabilitacinėms priemonėms, kadangi sutinka su draudiko pateiktu vertinimu, jog šioje dalyje nukentėjusiojo reikalavimo jau yra atlygintas (tomas 2, b. l. 117, 118, 119). Remiantis išdėstytu, nukentėjusiojo E. S. atsisakymas nuo civilinio ieškinio dalyje dėl 20,50 Eur turtinės žalos atlyginimo priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (BPK 112 straipsnio 3 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. S. pateikė papildomus įrodymus apie patirtas išlaidas, susijusias su 2019-05-27 atlikta operacija. Po šios operacijos nukentėjusysis pirko medikamentus, kurie buvo išrašyti gydytojo, bei kitas medicinines priemones, reikalingas po operacijos, bendra išlaidų suma sudaro 25,73 Eur (tomas 2, b. l. 141, 142, 143). Šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu, pagrįstos pateiktais kvitais bei receptu, draudikas nukentėjusiajam šių išlaidų nėra atlyginęs. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam atlygintina turtinė žala neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos, todėl 25,73 Eur suma priteistina nukentėjusiajam tik iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“.

Dėl nukentėjusiojo reikalavimo atlyginti 300 Eur kaip patirtą turtinę žalą už nuomos sutarties nutraukimą. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. kartu su civiliniu ieškiniu į bylą pateikė 2018 m. rugsėjo 1 d. Buto (namo) nuomos sutartį, kurios 2.1 punktas numatė, kad sutartis sudaroma vieneriems metams, 3.3 punktas numatė, kad nuomininkas sumoka užstatą 300 Eur, o 7.3 punktas nustatė, kad jeigu nuomininkas nutraukia šią sutartį prieš pasibaigiant nuomos terminui užstatas negrąžinamas (tomas 1, b. l. 91-93). Nukentėjusiojo E. S. ir buto nuomotojo sudaryta sutartis buvo rašytinė, todėl pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas taip pat turėjo būti rašytinis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buto nuomos sutartis buvo nutraukta bei kad atitinkamai nebuvo grąžintas 300 Eur užstatas, neturi. Kadangi byloje kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis patyrė 300 Eur turtinę žalą dėl nuomos sutarties nutraukimo, bei kadangi nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų ir apie pačios nuomos sutarties nutraukimą, spręstina, jog šis reikalavimas nėra pagrįstas, todėl negali būti patenkintas.

Dėl proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Šioje byloje nukentėjusysis E. S. prašė iš kaltinamojo V. K. priteisti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 550 Eur. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai pagrindžia, jog nukentėjusysis E. S. už atstovavimą sumokėjo 550 eurų (tomas 1, b. l. 115, tomas 2, b. l. 144). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. K. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nuo bausmės atleistas pagal laidavimą ir byla jo atžvilgiu nutraukiama. BPK 105 straipsnio 2 dalies nuostatos sudaro galimybę teismui nuspręsti, kad iš tokio asmens galima išieškoti proceso išlaidas. Nukentėjusysis E. S. šioje byloje naudojosi advokato paslaugomis ir dėl to patyrė išlaidas. Todėl esant teisniam reglamentavimui, leidžiančiam spręsti dėl tokių išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam iš asmens, kuris teismo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiojo E. S. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. K., kuris atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, yra darbingo amžiaus ir dirbantis asmuo.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 2, b. l. 56-57) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 303 straipsnio 1 dalimi, 307, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. K. perduoti S. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dalyje dėl 20,50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti nukentėjusiajam E. S. 25,73 Eur (dvidešimt penkis eurus 73 ct) turtinės žalos ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiojo E. S. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. K. nukentėjusiojo E. S. naudai 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidoms padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.