Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-40-261/2019

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-23
Bylos Nr.: eA-40-261/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02430-2016-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Stasys Gagys, Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas: F. R.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius

Administracinė byla Nr. eA-40-261/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02430-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 19.3.3; 19.3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. R. (F. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. R. skundą atsakovėms Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant A. R., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas F. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 1SS-1375-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą NŽT Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir Skyrius) suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. vasario 11 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini), ir sklypą parduoti, tačiau gavęs neaiškų atsakymą jį apskundė NŽT, kuri Skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutinka ir paaiškina, kad jis su savo žmona 1976 m. (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą, kiek vėliau ir ūkinius pastatus. Šio namo statybai jie buvo gavę leidimą, bet dokumentai neišliko, archyvuose nerandami. Pareiškėjas 2009 ir 2015 m. su žmona kreipėsi į teismus su pareiškimais dėl nuosavybės teisės į statinius patvirtinimo, tačiau jų skundai buvo atmesti. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendime nurodė, kad esant duomenų, jog pareiškėjų statiniai stovi ant valstybinės žemės, pareiškėjai turi teisę kreiptis į NŽT dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo bei pradėti statinių įteisinimo procedūrą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, pareiškėjas su žmona kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentą ir į Skyrių, prašydami leisti rengti sklypo planą, prilygintą detaliajam planui, prie esamų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei leisti derinti esamo gyvenamojo namo ir ūkinių statinių statybos projektą, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad visos institucijos nurodo tą pačią priežastį – be žemės neįteisinami pastatai, be registruotų pastatų neformuojamas žemės sklypas. Namas naudojamas nuo 1976 m., jokie fiziniai asmenys neišreiškė pretenzijų dėl valdomų pastatų, nuo 1980 m. namas buvo draudžiamas valstybiniu privalomuoju civiliniu draudimu, nuo 1980 m. pareiškėjas yra elektros tinklų abonentas, nuo 1977 m. mokėjo žemės mokestį už naudojimąsi 0,02 ha žemės sklypu aplink namą. Visa tai patvirtina, kad pareiškėjas su žmona nepertraukiamai 40 metų valdo žemės sklypą bei atitinka žemės naudotojo sąvoką pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį. Kadangi pareiškėjui nepavyko teismo tvarka patvirtinti nuosavybės teisės į pastatus, mano, kad būtų teisinga ir logiška parduoti jam valstybinį žemės sklypą, ant kurio stovi namas, nes tik tokiu būdu jis gali pradėti statinių įteisinimo procedūrą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Skyrius pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 13.2 papunktis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTR įstatymas) 3 straipsnis patvirtina, kad kol statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), jis negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu ir jo eksploatacijai negali būti formuojamas žemės sklypas, o tokio statinio savininkas (naudotojas) negali būti šio žemės sklypo formavimo iniciatoriumi. Šiuo atveju, pareiškėjo minimi pastatai nėra įregistruoti NTR, todėl prie šių statinių valstybinės žemės sklypas neformuotinas. Be to teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, todėl NŽT to atlikti negali.

6. Teigė, jog vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 3 punktu, pareiškėjo prašymas sudaryti su juo žemės sklypo, formuotino prie teisiškai neįregistruotų statinių, pirkimo-pardavimo sutartį negali būti tenkinamas, nes teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka įgyti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esančių, jų nuosavybės teise valdomų, statinių eksploatavimui. Be to, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, žemės sklypas išnuomojamas tik esamiems statiniams eksploatuoti ir tik pagal NTR įrašytą paskirtį. Šiuo atveju, pareiškėjo nurodyti pastatai, kurių eksploatavimui, anot pareiškėjo, turėjo būti suformuotas ir pareiškėjui parduotas valstybinės žemės sklypas, nėra įregistruoti NTR.

7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Administracijos Miesto Plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyrių su prašymu leisti rengti sklypo planą, prilygintą detaliajam planui, suformuojant sklypą prie esamų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir 2012 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. A51-84480(2.14.2.12- MP8) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano rengimo“ jam buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) bei atsižvelgiant į tai, kad statiniai ir daiktinės teisės į juos nėra įregistruoti NTR, nėra pagrindo išduoti leidimą formuoti žemės sklypą, rengiant planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Be to, vadovaujantis Įstatymo bei Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartimi pripažinus, jog ginčo statiniai yra pastatyti neteisėtai, kadangi statiniai nėra įregistruoti NTR ir Nekilnojamojo turto kadastre, taigi neįregistruotos ir pareiškėjo nuosavybės teisės į šiuos pastatus, pareiškėjas negali būti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo iniciatoriumi.

9. Administracija taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių teisinių ar faktinių aplinkybių dėl Skundžiamo sprendimo neteisėtumo, nenurodė jokių aukštesnės galios teisės aktų, kurių turiniui Skundžiamas sprendimas galimai prieštarauja, taip pat nekelia abejonių, ar aktą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, nenurodė ir jokių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti reikšmės aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui, todėl Skundžiamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo F. R. skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu bei Įgyvendinimo taisyklių 5 ir 12 punktais, teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Skyrių suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), turėtų būti adresuojamas ne Skyriui, o Administracijai.

12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1340-433/2009 nusprendė atmesti pareiškėjo ir jo sutuoktinės pareiškimą, kuriuo buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 130,88 kv. m ploto pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-70-611/2010 šį sprendimą paliko nepakeistą bei konstatavo, kad statiniai pastatyti neteisėtai. Siekdami įteisinti statybą, pareiškėjas bei jo sutuoktinė kreipėsi į Skyrių su prašymu duoti sutikimą valstybinėje žemėje derinti esamų statinių statybos projektą, tačiau Skyrius šį prašymą atsisakė tenkinti, o NŽT tokį sprendimą pripažino teisėtu ir paaiškino, kad prašymas dėl pritarimo įteisinti savavališkos statybos statinius galės būti nagrinėjamas iš naujo tik pateikus dokumentus, įrodančius teisėtą žemės sklypo (ploto) suteikimą. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2016 m. vasario 11 d. pakartotinai kreipėsi į Skyrių su prašymu dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau Skyrius 2016 m. kovo 23 d. raštu Nr. 49SFN-495-(14.49.104.) informavo, kad šiuo klausimu jis jau yra pateikęs atsakymą ir jų prašymas pakartotinai nebus nagrinėjamas. Skundžiamu sprendimu NŽT nusprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo bei jo sutuoktinės skundą nėra, kol statiniai neįregistruoti NTR.

13. Teismas nurodė, kad Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas nustato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pageidaujamo įsigyti žemės sklypo esantys statiniai yra neįregistruoti, todėl, vadovaudamasis minėta Įstatymo nuostata sprendė, jog žemės sklypas negali būti jam parduodamas be aukciono. Taip pat nurodė, kad Pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas patvirtina, jog negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas suformuoti žemės sklypą, nes neįteisinus savavališkos statybos ir neįregistravus statinių NTR ir Nekilnojamojo turto kadastre, nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio plotas reikalingas statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti. Be to, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 13.2 papunkčiu, projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, o NTR įstatymo 3 straipsnis nustato, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Šiuo atveju, pareiškėjui ir jo sutuoktinei neįregistravus nuosavybės teisių į statinius NTR, pareiškėjas apskritai nelaikytinas subjektu, galinčiu inicijuoti projekto rengimą, atitinkamai valstybei nekyla pareiga parduoti prašomą žemės sklypą.

15. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad NŽT pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių ir sklypą parduoti, Skundžiamas sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atmetus pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą NŽT 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1375-(8.5), nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Administraciją suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, išaiškino, kad valstybinės žemės sklypas gali būti parduodamas aukciono tvarka, todėl pareiškėjas bei jo sutuoktinė turės lygias galimybes su kitais aukciono dalyviais įgyti žemės sklypą, kuriame yra savavališkai pastatyti statiniai, o tokiu būdu įgijus sklypą – įteisinti savavališką statybą.

III.

17. Pareiškėjas F. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su žmona A. R. 1976 m. (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą, vėliau ir ūkinius pastatus. Dėl šeimos sunkios materialinės padėties tuo metu buvo priversti statyti kuo greičiau ir mažiausiomis sąnaudomis. Tuo metu panašių statinių šiame gyvenamajame kvartale buvo daug. Namo statybai buvo gavę leidimą, bet statybą leidžiantys dokumentai neišliko, archyvuose jų rasti nepavyko. Pareiškėjas 2009 ir 2015 metais kreipėsi į teismus su pareiškimais dėl nuosavybės teisės į statinius patvirtinimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. ir Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 21 d. nagrinėjo bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, tačiau pareiškimas buvo atmestas, kadangi nepakako įrodymų dėl statybų teisėtumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. atmetė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad valdo gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą nuosavybės teise. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime pažymėjo, kad esant duomenų, jog pareiškėjų statiniai stovi ant valstybinės žemės, darė prielaidą, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo bei pradėti statinių įteisinimo procedūrą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.

19. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti statinius, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentą ir į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu leisti rengti sklypo planą, prilygintą detaliajam planui, prie esamų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir sklypą pareiškėjui parduoti. Tačiau į visus savo prašymus gavo neigiamus atsakymus. Visos institucijos nurodo tą pačią priežastį - be žemės neįteisinami pastatai, be registruotų pastatų neformuojamas žemės sklypas.

20. Pažymi, kad namas yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta. Nuo 1976 m. nei valstybės institucijos, nei savivaldybė, nei jokie fiziniai asmenys neišreiškė jokių pretenzijų dėl valdomų pastatų - namo su rūsiu, kurio bendras plotas - 130 kv. m bei ūkinio pastato, kurio plotas 19 kv. m. Nuo 1977 m. nuolat gyvena name, nuo 1980 m. namas buvo draudžiamas valstybiniu privalomuoju civiliniu draudimu, nuo 1980 m. yra elektros tinklų abonentai. Nuo 1977 m. mokėjo žemės mokestį už naudojimąsi 0,02 ha žemės sklypu aplink namą. Taigi teisėtai ir nepertraukiamai 40 metų valdo žemės sklypą bei atitinka žemės naudotojo sąvoką pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, kuriame nurodyta, kad žemės naudotoju pripažįstamas asmuo, kuris naudoja žemės sklypą ne tik administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių pagrindu, bet ir kitais pagrindais.

Šalies argumentai

21. Pareiškėjas nurodo, kad nepavykus teismo tvarka patvirtinti nuosavybės teisės į pastatus, kreipėsi į atitinkančias institucijas siekiant įgyti nuosavybės teises į žemės sklypą. Turėdamas nuosavybės teises į žemę, galėtų pradėti statinių įteisinimo procedūrą. Pareiškėjas 2016 m. vasario 11 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini), ir sklypą jam parduoti, tačiau gavo neigiamą atsakymą, kurį apskundė NŽT. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 5 d. gavo raštą dėl skundo nagrinėjimo su neigiamu atsakymu į jo prašymą. Nesutikdamas su Skyriaus ir NŽT sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą, kuris jo skundą atmetė.

22. Pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei apginti pareiškėjo, kaip silpnesnės šalies, teises.

Atsiliepimas

23. Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimybės suformuoti valstybinės žemės sklypą, skirtą savavališkai pastatytų, teisės aktų nustatyta tvarka viešajame registre neįregistruotų statinių eksploatavimui ir įpareigojimo suformuotą valstybinės žemės sklypą parduoti šių statinių savininkams.

25. Atsakovas teigia, kad tol, kol statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu ir jo eksploatacijai negali būti formuojamas žemės sklypas, o tokio statinio savininkas (naudotojas) negali būti šio žemės sklypo formavimo iniciatoriumi. Todėl atsižvelgiant į tai, kad apelianto nurodyti pastatai nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prie šių statinių valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas.

26. Pažymi, kad galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, jog valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka įgyti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą teisėtai žemės sklype esančių, jų nuosavybės teise valdomų, statinių eksploatavimui. Be to, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, žemės sklypas išnuomojamas tik esamiems statiniams eksploatuoti ir tik pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Priešingu atveju (nesant Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų, kurių eksploatavimui reikalingas valstybinės žemės sklypas), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su apeliantu negali būti sudaroma.

Šalies argumentai

27. Pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teisėtai ir nepertraukiamai 40 metų valdo žemės plotą ir nuo 1977 metų moka žemės mokestį už naudojimąsi 0,2 ha žemės plotu, kuriame yra pastatytas jo valdomas pastatas, todėl, vadovaudamasis Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad žemės naudotoju pripažįstamas asmuo, kuris naudoja žemės sklypą ne tik administracinių aktų, teismo sprendimų ar sandorių pagrindu, bet ir kitais pagrindais, nurodo, laiko save teisėtu žemės sklypo valdytoju. Tačiau pareiškėjas, remdamasis minėta Žemės įstatymo nuostatą, visgi nenurodo, kokiu pagrindu jis naudoja ginčo valstybinės žemės plotą ir nepateikia valstybinės žemės suteikimą patvirtinančių įrodymų.

28. Atsakovas akcentuoja, kad teisės aktai nenumato galimybės valstybinės žemės teisinių santykių subjektams nukrypti nuo teisės aktuose įtvirtinto reglamentavimo, kadangi teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas, o šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.

29. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo motyvų, tik pažymėjo, kad apelianto nuomone, teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais ir apginti apelianto, kaip silpnesnės šalies, interesą. Jokių kitų argumentų, kuriais vadovaudamasis pareiškėjas laiko, kad byloje ginčijamas Sprendimas prieštarauja teisės aktams ir į kuriuos turėjo atsižvelgti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenurodė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

30. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

31. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo nei įstatymų, nei bylos aplinkybių, kuriomis grįstų skundžiamo sprendimo neteisėtumą, t. y. pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriais grindė ir skundo, dėl kurio yra priimtas skundžiamas sprendimas, reikalavimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų apeliacinio skundo turiniui.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl pareiškėjo reikalavimas, įpareigoti atsakovą Administraciją suformuoti žemės sklypą aplink savavališkai pastatytą statinį yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teisės aktai nenumato galimybės Administracijai formuoti žemės sklypų be statinių teisinės registracijos Nekilnojamo turto registre, ką iš esmės pagrįstai ir konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Praktikoje administraciniai teismai, nagrinėdami analogiškas bylas, vadovaujasi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, bei pažymi, kad teisė pirkti ar nuomoti valstybinę žemę yra sietina su ant jos stovinčių pastatų teisėtumu. Teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas, turėtų įvertinti ir istorinių aplinkybių kontekstą, kadangi ir šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas pasistatė namą (duomenys neskelbtini) 1976 m., tai yra dar tuo metu, kai Lietuvos Respublika buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, keitėsi ne tik valstybinių institucijų struktūra, bet ir visa teisinė bazė. Šios aplinkybės nagrinėjamai bylai bei analogiškoms byloms suteikia tam tikrą specifiką, į kurią administraciniai teismai, nagrinėdami analogiškas bylas, turėtų atsižvelgti.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė kokias materialiosios ar proceso teisės normas pažeidė, netinkamai pritaikė ar išaiškino pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

36. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčas kilęs dėl galimybės suformuoti valstybinės žemės sklypą, skirtą pareiškėjo pastatytų, teisės aktų nustatyta tvarka viešajame registre neįregistruotų statinių eksploatavimui ir įpareigojimo suformuotą valstybinės žemės sklypą parduoti šių statinių savininkams. Pareiškėjas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

38. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

39. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punktą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

40. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4. punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šių taisyklių 13.2 papunktyje nustatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai.

41. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti, tačiau asmuo turi būti teisėtas statinių, kurie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, savininkas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, kurių neginčija ir pareiškėjas, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo naudojami statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nei Nekilnojamojo turto kadastre, atitinkamai atsakovas neturi pagrindo suformuoti pareiškėjo pageidaujamą sklypą jame esantiems statiniams eksploatuoti bei šį sklypą parduoti pareiškėjui be aukciono.

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo F. R. (F. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRytis KrasauskasRamutė Ruškytė