Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

dalyvaujant pareiškėjų atstovui adv. L. P., suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų F. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų F. R. ir A. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Registrų centras“, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime teigė, kad nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškime nurodyti pastatai pastatyti statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, jog asmuo, teisėtai pastatęs statinį, įgyja nuosavybės teisę į statinį LR CK 4.47 str. 4 p. pagrindu, tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Nurodė, kad tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Savavališka statyba yra pažeidžiamas LR CK 4.253 str. 1 d. reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Taip pat nurodė, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu.. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad pareiškime nurodyti pastatai buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl šie pastatai neatitinka LR CK 4.24 str., 4.69 str. 1 d. reikalavimų, negali būti laikomi privačios nuosavybės teisės objektais, todėl nėra įgyjamosios senaties faktui patvirtinti būtinų sąlygų.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 str. 11 p.). Šis nuosavybės įgijimo būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų LR CK 4.68 str. 1 d. suėjimo, taip pat yra visos LR CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismas nustatė, jog byloje nebuvo jokių įrodymų, kad pareiškėjų statybos atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus ir buvo teisėtos. Pagal LR CK 4.24 str. valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Pažymėjo, jog statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas LR CK 4.253 str. 1 d. reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje Nr. 3K-3-498/2006 išaiškino, jog asmuo, teisėtai pastatęs statinį, įgyja nuosavybės teisę į statinį LR CK 4.47 str. 4 p. pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Jei statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra LR CK 4.68-4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje Nr. 3K-3-514/2008 taip pat išaiškino, jog siekiant pagal įgyjamąją senatį nuosavybę įgyti į nekilnojamąjį daiktą, jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Taip pat nurodė, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Nuosavybės teisės objektu gali būti tik teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad pareiškime nurodyti pastatai buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl teismas padarė išvadą, kad šie pastatai neatitiko LR CK 4.24 str., 4.69 str. 1 d. reikalavimų, negalėjo būti laikomi privačios nuosavybės teisės objektais, todėl nėra įgyjamosios senaties faktui patvirtinti būtinų sąlygų. Pažymėjo, kad pareiškėjai moka žemės nuomos mokestį nustatyta tvarka (b.l. 13-16), todėl žemės sklypu jie naudojasi teisėtai, tačiau tai nereiškia, kad pastatai ant šio žemės sklypo buvo pastatyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą patenkinti. Mano, jog teismas neišsamiai ir neteisingai įvertino pateiktus rašytinius bei liudytojų parodymus. Nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių statybų teisėtumą. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai liudija, jog teisėtu pagrindu buvo pastatyti ginčo pastatai, pareiškėjai juos nepertraukiamai valdė ir naudojo, t.y. valstybinis privalomasis turto draudimas (b.l.11-12), nuomos mokesčio mokėjimo kvitai (b.l.13-16, 33), UAB „Vilniaus vandenys“ pranešimas (b.l. 17), pastatų savininkų mokesčio, žemės mokesčio apskaičiavimai bei kvitai (b.l. 84-87), šalto vandens pirkimo-pardavimo kvitas (b.l. 89-90), AB Rytų skirstomieji tinklai pranešimas ir sąskaitos, bei atsiskaitymo knygelės išrašai (b.l.91-96, 97-98, 99-100). Apeliantai pažymėjo, jog 1976 m. buvo suteiktas žemės sklypas ir leidimas statybai išduotas nustatyta tvarka. Todėl nekilnojamieji daiktai buvo sukurti teisėtu pagrindu, t.y. suteikus žemės sklypą ir gavus statybos leidimą. Pareiškėjai nurodė, kad nesant teisėto pagrindo statytis, valdyti ir naudotis sukurtu nekilnojamuoju turtu, pagal LTSR galiojančius teisės aktus turtas negalėjo būti apdrausti privalomuoju turto draudimu, negalėjo būti taikomos pastatų savininkų mokesčio ir žemės nuomos mokesčio mokėjimo nuostatos, negalėjo patalpos būti prijungtos prie elektros energijos vartojimo. Taip pat, jei pastatai būtų pastatyti savavališkai, jie pagal tuo metu galiojusią tvarką būtų nugriauti. Pažymi, jog pirmos instancijos teismo minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-498/2006 nurodyta, jog „daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas“. Mano, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ginčo pastatai buvo valdomi pažeidžiant teisės aktus. Mano, jog buvo pripažintos visų įstatyme nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų buvimas, t.y. kad pareiškėjai nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ginčo pastatus kitokiu LR CK 4.47 str. nurodytu būdu, taip pat visos sąlygos, nustatytos LR CK 4.68-4.71 str.. Taip pat mano, jog teismas nepagristai motyvuoja savo atsisakymą patenkinti pareiškimą LR CK 4.253 str. l d. nuostatomis. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.3K-3-498/2006 nurodoma, jog „Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“. Mano, jog byloje yra pakankamai netiesioginių įrodymų, kad būtų nustatytos aplinkybės įrodančios, jog ginčo pastatai buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad statiniai buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad statiniai kaip neteisėtos statybos objektai negali būti privačios nuosavybės teisės objektai ir jų negalima įgyti privačion nuosavybėn. Mano, jog teismas tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog nebuvo galima teigti, kad statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, be to, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nuosavybės teisė į daiktus gali būti įgyjama LR CK 4.47 str. numatytais pagrindais, kurių kiekvienas yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Pagal LR CK 4.47 str. 4 p. nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą, pvz., pastatant statinį, o pagal minėto straipsnio 11 p. nuosavybės teisė gali būti įgyjama įgyjamąja senatimi. Taigi, naujo daikto sukūrimas ir įgyjamoji senatis yra du savarankiški nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Kaip matyti iš LR CK 4.68 str. 1 d. turinio, asmuo, siekdamas įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, neturi būti įgijęs nuosavybės teisės kitu LR CK 4.47 str. nustatytu pagrindu, nes įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi turi teisę asmuo, kuris nėra daikto savininkas, t.y. kuris neįgijo nuosavybės teisės iki 4.68 str. 1 d. nustatyto termino suėjimo kitu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-379/2004). Taigi, asmuo teisėtai pastatęs statinį, įgyja nuosavybės teisę į statinį LR CK 4.47 str. 4 p. pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-498/2006). Be to, bet kuriuo atveju nuosavybėn įgyjamąja senatimi gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (LR CK 4.69 str. 1 d.). Kad asmuo įgytų nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, turi būti visos LR CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y. nesant bent vienai sąlygai, nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama. Todėl, sprendžiant klausimą dėl fakto apie nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi, būtina nustatyti ar yra visos minėtose normose nurodytos sąlygos tokiam faktui nustatyti.

Pareiškėjai nurodo, kad jie įgijo nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 1A1/ž, ir priestatus, plane pažymėtus indeksais lal/p ir 2al/ž, bei ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 2I1/ž, esančius Vilniuje, Vaduvos g... Taip pat nurodo, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai pastatyti teisėtai, turint statybos leidimus ir namo projektą, tačiau statydami buvo nukrypę nuo gyvenamojo namo projekto. Pareiškėjai patys nurodo, kad gyvenamąjį namą ir kitus statinius pasistatė, t.y. nurodo, kad nuosavybės teisę į statinius įgijo LR CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Todėl pagal LR CK 4.68 str. 1 d. pareiškėjai negali įgyti nuosavybės teisės į minėtus statinius įgyjamąja senatimi, nes jie ginčo turto savininkai yra kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Be to, kaip minėta, įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė gali būti įgyjama į daiktus, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Kalbant apie nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį turtą, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Pagal LR CK 4.253 str. 1 d. viešame registre gali būti registruojamas tik toks nekilnojamasis turtas, o būtent į tokį turtą siekia įgyti nuosavybės teises pareiškėjai, kuris yra suformuotas įstatymo nustatyta tvarka. Suformavimas įstatymo nustatyta tvarka reiškia, kad statiniai turi būti pastatyti teisėtai, t.y. turint leidimą statybai, projektą, taip pat pripažinus jį tinkamu naudotis. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, nes neatitinka LR CK 4.69 str. 1 d. reikalavimų. Pareiškėjai pateikė ginčo statinių kadastrinių matavimų bylą, tačiau nepateikė įrodymų, jog iš tikrųjų turėjo leidimą statybai, nepateikė projekto bei įrodymų, kad statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, t.y. nepateikė įrodymų, kad statiniai pastatyti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Iš pareiškėjų pateiktos Vilniaus apskrities archyvo 2007-10-15 pažymos (b.l.27) turinio darytina išvada, kad leidimai statybai pareiškėjams nebuvo išduoti, kadangi šioje pažymoje rašoma, kad tokie leidimai nerasti, o nuorodos, kad archyvo duomenys nepilnai išlikę, nėra, todėl laikytina, kad archyvo duomenys yra išsamūs. Pareiškėjų pateikti įrodymai apie valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimą, mokestiniai pranešimai (b.l.84-87), elektros energijos naudojimo faktas ir sutartis dėl to, sutarties dėl šalto vandens tiekimo sudarymo faktas (b.l.89-100) neįrodo, kad pareiškėjai pasistatė ginčo statinius teisėtai. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad valstybiniu privalomuoju turto draudimu galėjo būti draudžiamas tik teisėtai pastatytas statinys. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad po jų statiniais esantis žemės sklypas yra suformuotas kaip namų valda, valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Pareiškėjų iniciatyva iškviesti ir apklausti liudytojai nepatvirtino fakto, kad pareiškėjai statėsi namą teisėtai, nes jie patvirtino tik statybos faktą ir statybos metus bei kad iš pačių pareiškėjų žodžių sužinojo apie statybos legalumą, bet tai patvirtinančių dokumentų nematė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, dėl aukščiau nurodytų motyvų sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai neįrodė, kad ginčo statiniai pastatyti teisėtai, t.y. statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pripažįsta, kad statiniai pastatyti neteisėtai. Esant statybai neteisėtai, ginčo statiniai negali būti laikomi nekilnojamuoju daiktu bei negali būti nuosavybės teisės objektu, todėl negali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi (LR CK 4.69 str. 1 d.), nes nėra visų būtinų elementų tokiam faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-498/2006). Pareiškėjai apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, tačiau tai nepaneigia jų pareigos įrodyti, kad ginčo statinius jie pasistatė teisėtai, statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjai, kaip minėta, šių aplinkybių neįrodė. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjai neįrodė ginčo statinių statybos teisėtumo, todėl nėra įgyjamosios senaties faktui patvirtinti visų būtinų sąlygų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš pareiškėjų priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 15,55 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų F. R. (a.k (duomenys neskelbtini)) ir A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 15,55 Lt (penkiolika litų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.