Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inomiestas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto arešto akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inomiestas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. gruodžio 7 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-492-1055 (toliau – ir Turto arešto aktas).

Pareiškėja nurodo gavusi Panevėžio AVMI 2021-12-06 pranešimą Nr. (42.59 Mr)FR0687-726 apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriame yra konstatuota, kad pareiškėjos įmonė netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 106 straipsnio nuostatomis, nes dalį bendrovės automobilių pardavė, nepagrįstai taikydama maržos schemą ir dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 21 proc. pardavimo PVM.

Teigia, jog 2021 m. gruodžio 7 d. Turto arešto aktas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi mokesčių administratorius priėmė šį Turto arešto aktą neturėdamas jokios konkrečios informacijos apie pareiškėjos padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus ir neturėdamas jokių paskaičiavimų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjai galėjo būti priskaičiuota virš 137 000 Eur PVM ir 50 proc. baudų.

Paaiškina, kad skundžiamu Turto arešto aktu buvo areštuoti pareiškėjai priklausantys šeši lengvieji automobiliai. Turto arešto mastas – 200 000 Eur. Pažymi, kad skundžiamas Turto arešto aktas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog VMI pareiškėjos turtą areštavo gavusi Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriame nurodyta, kad vykdant 2021-12-07 pavedimą tikrinti Nr.(42.59 Mr) FR0773-1789, atliekamas UAB „Inomiestas“ mokestinis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Inomiestas“ pažeidė PVM įstatymo 106 straipsnį ir 5-1 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl patikrinimo metu papildomai numatoma priskaičiuoti virš 137000 Eur PVM ir 50 proc. baudų, iš viso apie 200000 Eur. Šiuo raštu buvo prašoma taikyti išieškojimą užtikrinančias priemones - areštuoti transporto priemones.

Nurodo, jog valstybė gali tinkamai vykdyti jai priskirtas funkcijas tik turėdama tam pakankamai biudžeto pajamų. Vienas pagrindinių biudžeto pajamų šaltinių yra mokesčiai. Nepatenkinus reikalavimų dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, biudžetas negautų pajamų, būtų ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.

Tai, kad Turto arešto aktas sukelia pareiškėjai nepatogumą ir / ar gali sukelti neigiamų pasekmių bei teiginys, kad Turto arešto aktą mokesčių administratorius priėmė neturint jokios konkrečios informacijos apie pareiškėjo padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus ir neturint jokių paskaičiavimų nepaneigia VMI prie FM teisės areštuoti pareiškėjos turto mokestinio patikrinimo metu, taip pat neįpareigoja VMI prie FM naikinti jau surašytą Turto arešto aktą.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriaus pritaikytas Turto areštas yra tinkama, būtina ir proporcinga mokesčių administratoriaus priemonė, siekiant užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, ji atitinka protingumo, teisingumo ir gero administravimo principus.

Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, jog mokesčių administratorius remiasi akivaizdžiai klaidinga informacija. Pažymi, kad mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimą ir padaręs preliminarią išvadą, jog mokesčių mokėtojas padarė mokesčių įstatymų pažeidimus ir yra pagrįsta rizika, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu.

Pažymi, kad UAB „Inomiestas“ nustatyti pažeidimai atitinka VMI prie LR FM viršininko 2004 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-130 (2018-05-04 įsakymo Nr. V-242 redakcija) patvirtintų Mokesčių mokėtojo turto arešto taikymo kriterijų 7.3 p., t. y. mokestinio patikrinimo metu yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kai identifikuojami mokesčių vengimo požymiai, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti, siekiant mokestinės naudos ir 7.7. p., t. y. mokesčių mokėtojas vykdo veiklą, susijusią su turto, į kurį būtų nukreiptas areštas, pardavimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl 2021 m. gruodžio 7 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-492-1055 pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi bei remdamasi Panevėžio AVMI 2021 m. gruodžio 7 d. pavedimu tikrinti Nr.(42.59 Mr) FR0773-1789, konstatavo, kad yra pagrįsta rizika, jog pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir todėl 2021 m. gruodžio 7 d. surašė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-492-1055, kuriuo areštavo pareiškėjos turtą už 200 000 Eur.

Turto arešto akte nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Inomiestas“ pažeidė PVM įstatymo 106 straipsnį ir 5-1 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl patikrinimo metu papildomai numatoma priskaičiuoti virš 137000 Eur PVM ir 50 proc. baudų, iš viso apie 200000 Eur. UAB „Inomiestas“ vykdo veiklą, susijusią su kilnojamojo turto pardavimu, Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, nuo 2021-07-12 Bendrovėje nėra įdarbintų darbuotojų. Dėl šių priežasčių yra konstatuota, jog yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką.

Mokesčių administratoriaus teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnis.

Mokesčiai – įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai nustatytu laiku į valstybės biudžetą (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad mokesčiai yra esminė valstybės finansų sistemos dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d., 2000 m. kovo 15 d. nutarimai), yra viena pagrindinių valstybės gyvavimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas); nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimai).

MAĮ 33 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra turto areštas (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Turto arešto, kaip vieno iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, taikymą reglamentuoja MAĮ 101 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (2 dalis).

Minėto 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

Pažymėtina, kad MAĮ 101 straipsnio 6 dalis nustato mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLVIII skyriaus 675 str. 1, 2, 4 ir 5 d., 677, 678, 679, 680, 683, 684 str., 686 str. 1 ir 2 d. bei 688 str. nustatytos taisyklės. CPK 678 straipsnis detaliai reglamentuoja Turto arešto akto turinį, t. y. kas turi būti nurodyta Turto arešto akte, ir pagal šio straipsnio nuostatas nėra reikalaujama Turto arešto akte nurodyti aplinkybių, kuriomis remiantis mokesčių administratorius areštuoja turtą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pirmoji MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (žr. pvz., 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011).

Taigi, MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir atliekant patikrinimą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008). Vertinant pirmąją iš numatytų sąlygų, aišku, jog įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu.

Antroji MAĮ 101 straipsnio 4 dalies numatyta sąlyga turto arešto taikymui yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Iš šios normos matyti, kad nėra pateiktas užbaigtas sąrašas galimų mokesčio mokėtojo veiksmų, dėl kurių galėtų būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju yra pateiktas tik pavyzdinis tokių atvejų sąrašas – „mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti“. Todėl, aiškinant antrąją sąlygą – kad gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinės nepriemokos, darytina išvada, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas, MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, yra pavojingi. Taigi, sutiktina su atsakovo pozicija, jog užtenka konstatuoti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidą areštuoti turtą.

Sąlyga, kuriai esant mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1055-602/2018). Be to, pagal LVAT praktiką, pakankamai didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (LVAT 2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2016 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-401-438/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai papildomai numatoma priskaičiuoti 137000 Eur PVM ir 50 proc. baudų mokesčių suma ir tokios sumos sumokėjimui į valstybės biudžetą būtina užtikrinti, kad pareiškėja turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Šiuo atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes pareiškėja nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad, pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, ji turės galimybę padengti skolą ir tokia jos galimybė nesumažės. Pagal LVAT praktiką ši aplinkybė gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (žr. 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-442/2018). Teismas sutinka su ginčijamame turto arešto akte konstatuota išvada, jog patikrinimo metu nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai ir papildomai priskaičiuota suma (200000 Eur) nėra mažareikšmė. Akcentuotina, kad pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų ar dokumentų, kurie paneigtų šią išvadą.

Be to, vadovaujantis VMI prie LR FM viršininko 2004-06-08 įsakymu Nr. V-130 patvirtintų Mokesčių mokėtojo turto arešto taikymo kriterijų (2018-05-04 įsakymo Nr. V-242 redakcija) 6 punkto nuostatomis turto arešto procedūra gali būti taikoma, jei patikrinimo metu, numatoma juridiniams asmenims apskaičiuoti mokesčių suma viršija 5 000 Eur bei 6.3 punktu, kai patikrinimo metu nustatoma atitinkamo mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nustatyti pažeidimai atitinka VMI prie LR FM viršininko 2004 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-130 (2018-05-04 įsakymo Nr. V-242 redakcija) patvirtintų Mokesčių mokėtojo turto arešto taikymo kriterijų 7.3 p., tai yra mokestinio patikrinimo metu yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kai identifikuojami mokesčių vengimo požymiai, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti, siekiant mokestinės naudos ir 7.7. p., t. y. mokesčių mokėtojas vykdo veiklą, susijusią su turto, į kurį būtų nukreiptas areštas, pardavimu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji įstatyminė sąlyga turto arešto taikymui – pagrįsta rizika (pavojus), kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Esant nustatytų faktinių aplinkybių visetui, darytina išvada, kad mokesčių administratorius turėjo pagrindą pareiškėjai taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – turto areštą. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjos turtas buvo areštuotas nepažeidžiant MAĮ 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad areštuoto turto mastas iš esmės atitiko ir papildomai priskaičiuotų mokesčių ir baudų mastą, kas atitinka MAĮ 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Pažymėtina, jog teismo nuomone, priimant skundžiamą turto arešto aktą buvo paisoma ir proporcingumo principo, kadangi pareiškėjos atžvilgiu taikytas turto areštas apriboja tik jai priklausančio turto disponavimo teisę, tuo tarpu teisės naudotis turtu ir valdyti turtą nėra apribotos. Todėl pritaikytas turto areštas pareiškėjai netrukdo vykdyti veiklos ir gauti pajamų.

VAĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju VMI turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pareiškėjos atžvilgiu taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – turto areštą. Atsakovė turto arešto akte tinkamai nurodė aptartą faktinį pagrindą, taip pat teisinį pagrindą, kuriam esant gali būti taikomas turto areštas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas turto arešto aktas atitinka ir VAĮ įtvirtintus reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui – turto arešto aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais, kuriais remiantis jis surašytas, bei teisės aktų normomis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas turto arešto aktas yra pagrįstas bei teisėtas, naikinti jo, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja teismo taip pat prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimas atmestas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inomiestas” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.