Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei UAB „Švara LT“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019-04-06 iki 2020-04-05 buvo apdraudusi automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sausumos transporto priemonių draudimu (2019-04-01 sausumos transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. TPD 621509, draudėja A. K.). 2019-08-13 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas A. K. protokolas-pareiškimas (ROIK 0119000428396), kuriame A. K. nurodė, jog 2019-08-13, apie 14 val. būdama savo automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kad aikštelėje dirbantis asmuo, kuris surinkinėja prekybinius vežimėlius, su vežimėliais atsitrenkė į jai priklausantį minėtą automobilį, t. y. dešinės pusės sparną ir jį apgadino, po to traukdamas vežimėlius dar atsitrenkė į dešinės pusės galines dureles ir jas subraižė; padarytą žalą vertina apie 350 Eur; dėl įvykio policijos tyrimo nepageidauja, prašo užregistruoti įvykį dėl draudimo, kadangi automobilis draustas KASKO draudimu. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019-08-19 atsakyme į ieškovės paklausimą nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį matyti, kad ant dešinio automobilio priekinio sparno matosi įlenkimas, kuriame matosi dažų įbrėžimas, ant galinių dešinės pusės durelių matosi ties viduriu du dažų įbrėžimai. Įvykis nufotografuotas. Daugiau apgadinimų automobiliui nepadaryta. Įvykio vietoje nustatytas kaltininkas, tai UAB „Švara LT“ darbuotojas A. J., kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už buvimą darbo vietoje neblaiviam. Rašte taip pat pažymėta, kad 2019-08-15 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė 2019-08-13 įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo 236,70 Eur nuostolio sumą ir, išskaičiusi 90 Eur besąlyginę išskaitą, išmokėjo draudėjai A. K. 146,70 Eur draudimo išmoką.

Atsakovės pateiktoje UAB „Impulsana“ eksperto V. M. 2020-04-10 eksperto išvadoje MV 2020-24 nurodyta, kad automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio sparno apgadinimai tokioje apimtyje, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose, negalėjo susidaryti, jei būtų įvykęs tiriamojo prekybinio vežimėlio kontaktas su šiuo sparnu. Nė vienas iš automobilio Ford dešinės pusės galinių durelių pažeidimų, užfiksuotų tyrimui pateiktose nuotraukose, negalėjo susidaryti, jei būtų įvykęs tiriamojo prekybinio vežimėlio kontaktas su šiomis durelėmis. Ieškovės pateiktoje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Ekspertizių skyriaus vadovo, turto vertintojo asistento A. Ž. specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Impusana“ specialisto išvada nėra pagrįsta, kadangi objektyviam tyrimui trūksta duomenų, plačiau nenagrinėti vežimėlių tipai, formos ir matmenys, galimi sugadinimo mechanizmai; patvirtini ar paneigti automobilio Ford sugadinimą su prekybos centro vežimėliu dėl objektyvių duomenų trūkumo byloje techniniu požiūriu nėra galimybės. Iš Maxima XXX tinklo padalinio X400 direktorės R. P. 2020-05-14 pažymos matyti, kad Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ esančioje Hyper Maxima parduotuvėje yra naudojami tik vieno EL90 modelio prekybiniai (savitarnos) vežimėliai, pažymoje taip pat nurodyta, kad UAB „Švara LT“ darbuotojai prekybos centro „Akropolis“ Klaipėda teritorijoje surenka tik EL90 modelio prekybinius vežimėlius.

Byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo iš žalą padariusio asmens subrogacijos tvarka.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ieškovė teigia, kad jos apdraustas turtas – automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas dėl atsakovės UAB „Švara LT“ darbuotojo A. J. kaltės, kai jis su prekybiniais vežimėliais įbraukė ir apgadino apdraustąjį automobilį.

Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodo, jog ieškovė neįrodė, kad draudėja A. K. patyrė žalą, kuri susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovės darbuotojo neteisėtais veiksmais.

Atsakovė neginčija aplinkybės, kad UAB „Švara LT“ darbuotojas A. J., stumdamas prekybinius vežimėlius (kiek tiksliai, nenustatyta), kliudė stovintį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau teigia, kad kontakto metu automobilis nebuvo apgadintas. Pažymėtina, kad A. J. mirė 2020-04-25, todėl nebuvo galimybės bylos nagrinėjimo metu jo apklausti. Iš policijos pateiktos medžiagos Nr. M-1-01-54017-19, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog įvykio dieną policijos pareigūnai paėmė iš A. J. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad 2019-08-13 apie 14 val. dirbo PC „Akropolis“ valymo operatoriumi ir surinkdamas vežimėlius užkliudė mašiną „Ford“ ir truputį apgadino. Taigi pats A. J. paaiškinime policijos pareigūnams pripažino, kad, kliudydamas automobilį su vežimėliais, jį apgadino. Iš medžiagoje Nr. M-1-01-54017-19 esančio 2019-08-13 įvykio vietos apžiūros protokolo, į bylą pateiktų automobilio nuotraukų matyti, kad buvo užfiksuoti (nufotografuoti) ant automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantys apgadinimai – ant dešinio priekinio sparno įlenkimas ir įbrėžimai, taip pat įbrėžimai ant galinių dešinės pusės durelių.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas, atlikęs ekspertizę, pateikė tikėtiną išvadą, kad automobilio „Ford Galaxy“ priekiniame dešiniame sparne įlenkimas ir įbrėžimai galėjo būti padaryti prekybiniu vežimėliu, kurio tipas pavaizduotas 5-7 pav., t. y. EL90 modelio prekybiniu vežimėliu, kuriuos, kaip nustatyta bylos duomenimis, įvykio dieną ir surinkinėjo atsakovės darbuotojas A. J.. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad reikėtų vadovautis eksperto V. M. atliktos ekspertizės išvadomis, nes būtent šis ekspertas išsamiau viską įvertino, taip pat atkreipė dėmesį į atsakovės atstovo atlikto eksperimento rezultatus, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto V. V., turinčio 14 m. ekspertinio darbo stažą, kvalifikacija ir nešališkumu. Tuo tarpu UAB „Impulsana“ ekspertas V. M. ekspertizę atliko atsakovės užsakymu, jo atlikto tyrimo išvados palankios išskirtinai užsakovei (atsakovei). Dėl atsakovės atstovo atlikto eksperimento pažymėtina, kad visgi teismo eksperto, turinčio atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, išvados neabejotinai vertintinos kaip patikimesnės nei atsakovės atstovo aprašyti ir nuotraukose fiksuoti eksperimento rezultatai.

Nusutiktina ir su ieškovės atstovo argumentais nesiremti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-01-26 ekspertizės aktu. CPK 218 straipsnis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Nagrinėjamu atveju teismo ekspertizė buvo paskirta būtent ieškovės prašymu, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Vien tai, kad ekspertizės išvados nėra tokios, kokių tikėjosi ieškovė, nėra pagrindas teismui jomis nesiremti.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas išvadai, kad 2019-08-13 prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, atsakovės tuometinis darbuotojas A. J. su prekybiniais vežimėliais, kurių tikslus skaičius nenustatyta, atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino automobilio priekinį dešinės pusės sparną.

Vadovaudamasis minėta įrodymų pakankamu taisykle, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog analizuojamo 2019-08-13 įvykio metu atsakovės darbuotojas A. J. apgadino ir automobilio „Ford Galaxy“ galines dešinės pusės dureles. Teismo paskirtos ekspertizės metu ekspertas V. V. nustatė ir pateikė išvadą, kad ant automobilio „Ford Galaxy“ galinių dešinės pusės durelių nustatyti 1-as, 2-as, 4-as (trys iš keturių) įbrėžimai nebuvo padaryti pateiktais skirtingų tipų prekybiniais vežimėliais (tarp jų ir EL90 modelio vežimėliu (-iais), o nustatyti, ar 3-ias įbrėžimas ant šių durelių buvo padarytas minėtais vežimėliais, iš tirti pateiktos medžiagos negalima. Pažymėtina, jog ir ieškovės darbuotojo, Ekspertizių skyriaus vadovo, turto vertintojo asistento, A. Ž. specialisto išvadoje nurodyta, kad patvirtini ar paneigti automobilio Ford sugadinimą su prekybos centro vežimėliu dėl objektyvių duomenų trūkumo byloje techniniu požiūriu nėra galimybės. Ieškovė automobilio galinių dešinės pusės durelių sugadinimą grindžia iš esmės vien draudėjos, suinteresuotos draudimo išmokos gavimu, paaiškinimais ir jos pateikta informacija. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai, vykę į įvykio vietą, paties įvykio nematė, o tik užfiksavo A. K. ir A. J. paaiškinimus. A. J. paaiškinime nenurodė, kad į automobilį būtų atsitrenkęs du kartus. 2019-08-13 įvykio vietos apžiūros protokole be kita ko nurodyta, kad ant automobilio įvairiose vietose yra galimai senų smulkių dažų įbrėžimų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės darbuotojas apgadino automobilio „Ford Galaxy“ galines dešinės pusės dureles.

CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

Byloje nustatyta, jog atsakovės tuometinis darbuotojas A. J., būdamas darbo vietoje neblaivus, atlikdamas tiesiogines savo darbo funkcijas, elgdamasi neapdairiai ir nerūpestingai, apgadino ieškovės apdrausto automobilio priekinį dešinės pusės sparną, todėl šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovės civilinės atsakomybės kilimui ieškovės atžvilgiu, t. y. atsakovės (jos darbuotojo) neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovė CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatytos kaltės prezumpcijos nepaneigė. Spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, teismas remiasi ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, kurių atsakovė neginčijo. Ieškovė pateikė į bylą remonto sąmatą, kurioje automobilio priekinio dešinio sparno dažymas įvertintas 106,20 Eur suma, galinių dešinės pusės durų dažymas – 130,50 Eur suma, iš viso 236,70 Eur. Iš šios sumos ieškovė išskaitė 90 Eur besąlyginę išskaitą ir išmokėjo draudėjai 146,70 Eur draudimo išmoką. 106,20 Eur suma sudaro apie 45 proc. visos 236,70 Eur sumos. Iš remonto sąmatoje nurodytos 106,20 Eur sumos proporcingai išskaičiuotina draudimo sutartyje numatyta besąlyginė išskaita (išskaičiuotina 45 proc. šios išskaitos, kas sudaro 40,50 Eur). Taigi teismas sprendžia, kad dėl automobilio priekinio dešinio sparno apgadinimo ieškovei iš atsakovės priteistinos žalos dydis yra 65,70 Eur (106,20 Eur - 40,50 Eur). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškinys dalyje dėl 65,70 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, įrodytu ir yra tenkintinas.

Nors ieškovė dėl 2019-08-13 įvykio išmokėjo 146,70 Eur draudimo išmoką, tačiau vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Ieškovė, reiškianti tokio pobūdžio reikalavimą, kildinamą iš deliktinių civilinės atsakomybės teisinių santykių, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė šią pareigą įvykdė tik iš dalies. Kaip jau minėta, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovės darbuotojas apgadino automobilio „Ford Galaxy“ galines dešinės pusės dureles, todėl byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, kas sudaro pagrindą ieškovės ieškinį dalyje dėl 81 Eur žalos (146,70 Eur - 65,70 Eur) atlyginimo atmesti.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė yra sumokėjusi 15 Eur žyminio mokesčio, taip pat 428,64 Eur už ekspertizės atlikimą, duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovė turėjo 2776,97 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir pateikė UAB „Impulsana“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 242 Eur sumai už eksperto išvadą, tačiau šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė 2776,97 Eur bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių paskirstymo ir spręstina. Pažymėtina, kad nors ieškinio suma nedidelė, tačiau atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų skaičių, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas kitu nei CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu nėra tikslinga.

Teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, sprendžia, kad patenkinta apie 45 procentai ieškinio reikalavimo. Proporcingai patenkintai ieškovės reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 199,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (443,64 Eur × 45 proc.), o proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 1527,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (2776,97 Eur × 55 proc.).

Ieškovei grąžintina į teismo depozitinę sąskaitą įmokėta ir likusi nepanaudota 71,36 Eur suma už ekspertizės atlikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Švara LT“ 65,70 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 65,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-01-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 199,64 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, 1527,33 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Švara LT“.

Grąžinti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, 2020-12-02 į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėtą ir nepanaudotą 71,36 Eur sumą už ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.