Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-21 · Civilinė byla Nr. e2A-919-796/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-06-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
e2A-919-796/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00566-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Švara LT“
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-919-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00566-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švara LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švara LT“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Švara LT“ 146,70 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė transporto priemonių draudimo taisyklių pagrindu su A. K. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 13 d. Taikos pr., Klaipėdoje, įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo apgadintas minėtas automobilis „Ford Galaxy“ dėl UAB „Švara LT“ darbuotojo A. J. kaltės, kai pastarasis su prekybiniais vežimėliais įbraukė ir apgadino apdraustąjį automobilį. Ieškovė, vadovaudamasi draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo trečiajam asmeniui 146,70 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto. Draudikei, išmokėjusiai draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei 146,70 Eur sumą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. draudėja pranešė policijai, jog, būdama savo automobilyje „Ford Galaxy“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje, pastebėjo, kad aikštelėje dirbantis asmuo, kuris surinkinėja prekybinius vežimėlius, su vežimėliais atsitrenkė į jai priklausančio automobilio dešinę pusę, t. y. į dešinės pusės sparną, ir jį apgadino, po to, traukdamas vežimėlius dar atsitrenkė į dešinės pusės galines dureles ir jas subraižė. 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovės atstovė el. laišku kreipėsi į atsakovę, kuriame nurodė, kad draudžiamojo įvykio metu atsakovės darbuotojas padarė žalą draudėjos automobiliui. Padaryta žala įvertinta 249,30 Eur suma. Ieškovė paprašė atsakovės komentaro dėl šio įvykio ir atsakomybės prisiėmimo. Atsakovės atstovas, atsakydamas į minėtą el. laišką, nurodė, jog jam kyla didelių abejonių dėl žalos padarymo fakto bei nustatyto žalos dydžio. Todėl tam, kad atsakovė galėtų priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo, papildomai reikia transporto priemonės fotonuotraukų, kuriose būtų aiškiai matomi padarytų apgadinimų pobūdis ir mastas. Ieškovė atsakovei pateikė fotonuotraukas ir automobilio registracijos liudijimo kopiją. Atsakovės atstovas, įvertinęs ieškovės pateiktą medžiagą, el. laišku informavo ieškovę, kad neturi pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą, kadangi ant automobilio kėbulo esantys įlenkimai negalėjo atsirasti dėl atsakovės darbuotojo kaltės. Ieškovė, draudėjai išmokėjusi 146,70 Eur dydžio draudimo išmoką, atsakovei pateikė pretenziją dėl 146,70 Eur sumos atlyginimo, nurodė, jog atsakingu už padarytą žalą pripažintinas A. J. – UAB „Švara LT“ darbuotojas, todėl atsakovė privalo atlyginti draudimo bendrovei 146,70 Eur. Atsakovė kreipėsi į eismo įvykių ekspertus UAB „Impulsana“. Ekspertas, technikos mokslų daktaras V. M., atlikęs nuotraukose užfiksuotų automobilio sugadinimų ir prekybinio vežimėlio geometrinių savybių analizę, nustatė, kad automobilio priekinio dešinio sparno apgadinimai ir automobilio dešinės pusės galinių durelių pažeidimai negalėjo susidaryti, jei būtų įvykęs prekybinio vežimėlio kontaktas su priekiniu sparnu ir galinėmis durelėmis.

3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsiliepime nurodytais argumentais, taip pat nurodė, kad policijos pažyma patvirtina įvykio faktą, aplinkybes, sugadinimus bei atsakingą dėl žalos padarymo asmenį. Ieškovė kartu su dubliku pateikė specialisto A. Ž. išvadą, kuri patvirtina, kad sugadinimai yra suderinami ir išmoka yra pagrįsta.

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad kartu su ieškiniu pateiktas policijos atsakymas į paklausimą nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Policijos pranešimas surašytas remiantis tik pačios draudėjos teikiamais paaiškinimais. Kiti tyrimo veiksmai atlikti nebuvo, ekspertizė atlikta nebuvo. A. Ž. išvada vertintina kritiškai, nes ji nėra jo paties pasirašyta, jis surašė specialisto išvadą toje srityje, kurioje neturi profesinės kompetencijos (kvalifikacijos), specialistas A. Ž. yra ieškovės darbuotojas, todėl yra suinteresuotas ieškovei palankia išvada ir negali būti objektyvus. Ieškovės pateiktoje specialisto išvadoje nėra paneigti eksperto išvados teiginiai dėl atskirų automobilio sugadinimų susidarymo mechanizmo, o tik akcentuojama, jog prekybos centro „Maxima“ parduotuvėse yra naudojami ir kitokio tipo vežimėliai, šie tipai bei matmenys nebuvo nagrinėti UAB „Impulsana“ technikos mokslų daktaro V. M. eksperto išvadoje. Pažymėjo, jog prekybos centro „Hyper Maxima“ parduotuvėje yra naudojami tik vieno tipo, t. y. EL90, prekybiniai vežimėliai, būtent juos surinkinėja atsakovės darbuotojai ir būtent jų matmenys yra vertinami eksperto išvadoje. Be to, specialistas išvadoje patvirtino, kad ieškovė neturi jokių objektyvių aplinkybių teigti, jog užfiksuoti automobilio sugadinimai atsirado atsakovės darbuotojui su prekybiniu vežimėliu kliudžius automobilį. Tai patvirtina, kad ieškovė, neištyrusi įvykio aplinkybių ir kilusių padarinių priežastinio ryšio, t. y. ar dėl atsakovės darbuotojo veiksmų galėjo atsirasti tokio pobūdžio ir masto žala (priekinio dešinio sparno ir dešinės pusės galinių durelių sugadinimai) draudėjos automobiliui, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai išmokėdama draudimo išmoką, kurios atlyginimo reikalauja iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš atsakovės UAB „Švara LT“ 65,70 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 65,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 199,64 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą. Kita ieškinio dalis atmesta. Taip pat priteista iš ieškovės 1 527,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei bei grąžinta ieškovei į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėta ir nepanaudota 71,36 Eur suma už ekspertizės atlikimą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

5.1 Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. buvo apdraudusi automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sausumos transporto priemonių draudimu (draudėja A. K.). 2019 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate (toliau – Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK) užregistruotas A. K. protokolas–pareiškimas, kuriame A. K. nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 14 val., būdama savo automobilyje „Ford Galaxy“, adresu Klaipėda, Taikos pr. 61, prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje, pastebėjo, kad aikštelėje dirbantis asmuo, kuris surinkinėja prekybinius vežimėlius, su vežimėliais atsitrenkė į jai priklausantį minėtą automobilį, t. y. dešinės pusės sparną, ir jį apgadino, po to, traukdamas vežimėlius, dar atsitrenkė į dešinės pusės galines dureles ir jas subraižė. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakyme į ieškovės paklausimą nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį ant dešinio automobilio priekinio sparno matosi įlenkimas, kuriame matosi dažų įbrėžimas, ant galinių dešinės pusės durelių matosi ties viduriu du dažų įbrėžimai. Įvykis nufotografuotas. Daugiau apgadinimų automobiliui nepadaryta. Įvykio vietoje nustatytas kaltininkas – tai UAB „Švara LT“ darbuotojas A. J., kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už jo neblaivaus buvimą darbo vietoje. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo 236,70 Eur nuostolio sumą ir, išskaičiusi 90,00 Eur besąlyginę išskaitą, išmokėjo draudėjai A. K. 146,70 Eur draudimo išmoką.

5.2 Atsakovės pateiktoje UAB „Impulsana“ eksperto V. M. 2020 m. balandžio 10 d. eksperto išvadoje MV 2020-24 nurodyta, kad automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio sparno apgadinimai tokios apimties, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose, negalėjo susidaryti, jei būtų įvykęs tiriamojo prekybinio vežimėlio kontaktas su šiuo sparnu. Nė vienas iš automobilio „Ford“ dešinės pusės galinių durelių pažeidimų, užfiksuotų tyrimui pateiktose nuotraukose, negalėjo susidaryti, jei būtų įvykęs tiriamojo prekybinio vežimėlio kontaktas su šiomis durelėmis. Ieškovės pateiktoje Ekspertizių skyriaus vadovo, turto vertintojo asistento A. Ž. specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Impulsana“ specialisto išvada nėra pagrįsta, kadangi objektyviam tyrimui trūksta duomenų, plačiau nenagrinėti vežimėlių tipai, formos ir matmenys, galimi sugadinimo mechanizmai; patvirtini ar paneigti automobilio „Ford“ sugadinimą su prekybos centro vežimėliu dėl objektyvių duomenų trūkumo byloje techniniu požiūriu nėra galimybės. Iš „Maxima XXX“ tinklo padalinio X400 direktorės R. P. 2020 m. gegužės 14 d. pažymos matyti, kad Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ esančioje „Hyper Maxima“ parduotuvėje yra naudojami tik vieno EL90 modelio prekybiniai (savitarnos) vežimėliai, pažymoje taip pat nurodyta, kad UAB „Švara LT“ darbuotojai prekybos centro „Akropolis“ Klaipėda teritorijoje surenka tik EL90 modelio prekybinius vežimėlius.

5.3 Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. sausio 26 d. ekspertizės akto Nr. 11-2833 (20) išvadose nurodyta, kad: 1) tikėtina, automobilio „Ford Galaxy“ priekiniame dešiniame sparne įlenkimo ir įbrėžimų padarymo eiga buvo tokia: sąlyginai standus, siauras ir ribotų matmenų išsikišęs objektas atsitrenkdamas slystamai kontaktavo su priekiniu sparnu rato arkos srityje apie 68–70 cm aukštyje nuo pagrindo kryptimi nuo priekio link galo, padarydamas sparno dangos įbrėžimą (1 pav. pažymėta žalia rodykle) ir sparno įlenkimą, toliau slystant sparno paviršiumi ant jau įlenkto sparno buvo padarytas kilpos formos įbrėžimas, o objektui judant nuo automobilio į išorę, buvo padarytas įbrėžimas nuo įmušimo iki šoninės arkos dalies (1 pav. pažymėta raudona rodykle); 2) automobilio „Ford Galaxy“ galinių dešinės pusės durelių 1-as ir 2-as įbrėžimai buvo padaryti vieno kontakto metu išsikišusiais dviem objektais, išsidėsčiusiais vienoje vertikalioje linijoje, viršutiniam objektui nuo pagrindo esant apie 90–95 cm aukštyje, o apatiniam – apie 18 cm žemiau; tikėtina, automobilio „Ford Galaxy“ galinių dešinės pusės durelių 4-as įbrėžimas buvo padarytas slystamo pobūdžio kontakto metu, objektui judant daugiau vertikalia kryptimi automobilio „Ford Galaxy“ atžvilgiu apie 60–70 cm aukštyje nuo pagrindo; automobilio „Ford Galaxy“ galinių dešinės pusės durelių 3-ias įbrėžimas buvo padarytas slystamo pobūdžio kontakto metu, objektui judant horizontalia kryptimi automobilio „Ford Galaxy“ atžvilgiu apie 60 cm aukštyje nuo pagrindo; 3) tikėtina, automobilio „Ford Galaxy“ priekiniame dešiniame sparne įlenkimas ir įbrėžimai galėjo būti padaryti prekybiniu vežimėliu, kurio tipas pavaizduotas 5–7 pav. Vienareikšmiškai šio kontakto nustatyti negalima, nes tyrimui nepateiktas konkretus prekybinis vežimėlis, galimai kontaktavęs su automobiliu, ir negalima atlikti jų tarpusavio gretinimo. Ant automobilio „Ford Galaxy“ galinių dešinės pusės durelių nustatyti 1-as, 2-as, 4-as įbrėžimai nebuvo padaryti pateiktais skirtingų tipų prekybiniais vežimėliais. Nustatyti, ar 3-ias įbrėžimas ant šių durelių buvo padarytas minėtais vežimėliais, iš tirti pateiktos medžiagos negalima. Lietuvos teismo ekspertizės centras, atsakydamas į atsakovės atstovo paklausimą, nurodė, kad, nepateikus automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su buvusiais sugadinimais (neremontuotą) ir konkretaus prekinio vežimėlio, nėra galimybės atlikti papildomos ekspertizės ir duoti išsamesnę išvadą. Bylos nagrinėjimo metu A. K. nurodė, kad automobilio „Ford Galaxy“ nebeturi. Dėl to papildomos ekspertizės skyrimo klausimas nespręstas.

5.4 Atsakovė neginčija aplinkybės, kad UAB „Švara LT“ darbuotojas A. J., stumdamas prekybinius vežimėlius (kiek tiksliai, nenustatyta), kliudė stovintį automobilį „Ford Galaxy“, tačiau teigia, kad kontakto metu automobilis nebuvo apgadintas. A. J. mirė 2020 m. balandžio 25 d., todėl nebuvo galimybės bylos nagrinėjimo metu jo apklausti. Iš policijos pateiktos medžiagos Nr. M-1-01-54017-19, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog įvykio dieną policijos pareigūnai paėmė iš A. J. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.00 val., dirbo prekybos centre „Akropolis“ valymo operatoriumi, surinkdamas vežimėlius užkliudė mašiną „Ford“ ir truputį apgadino. Pats A. J. paaiškinime policijos pareigūnams pripažino, kad kliudydamas automobilį su vežimėliais jį apgadino. Iš medžiagoje Nr. M-1-01-54017-19 esančio 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, į bylą pateiktų automobilio nuotraukų matyti, kad buvo užfiksuoti (nufotografuoti) ant automobilio „Ford Galaxy“ esantys apgadinimai – ant dešinio priekinio sparno įlenkimas ir įbrėžimai, taip pat įbrėžimai ant galinių dešinės pusės durelių.

5.5 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas, atlikęs ekspertizę, pateikė tikėtiną išvadą, kad automobilio „Ford Galaxy“ priekiniame dešiniame sparne įlenkimas ir įbrėžimai galėjo būti padaryti prekybiniu vežimėliu, kurio tipas pavaizduotas 5–7 pav., t. y. EL90 modelio prekybiniu vežimėliu, kuriuos, kaip nustatyta bylos duomenimis, įvykio dieną ir surinkinėjo atsakovės darbuotojas A. J.. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad reikėtų vadovautis eksperto V. M. atliktos ekspertizės išvadomis, nes būtent šis ekspertas išsamiau viską įvertino, taip pat atkreipė dėmesį į atsakovės atstovo atlikto eksperimento rezultatus, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto V. V., turinčio 14 m. ekspertinio darbo stažą, kvalifikacija ir nešališkumu. Tuo tarpu UAB „Impulsana“ ekspertas V. M. ekspertizę atliko atsakovės užsakymu, jo atlikto tyrimo išvados palankios išskirtinai užsakovei (atsakovei). Dėl atsakovės atstovo atlikto eksperimento pažymėtina, kad vis dėlto teismo eksperto, turinčio atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, išvados vertintinos kaip patikimesnės nei atsakovės atstovo aprašyti ir nuotraukose fiksuoti eksperimento rezultatai.

5.6 Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas nusprendė, jog yra pagrindas išvadai, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, atsakovės tuometinis darbuotojas A. J. su prekybiniais vežimėliais, kurių tikslus skaičius nenustatytas, atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino automobilio priekinį dešinės pusės sparną.

5.7 Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat padarė išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvykio metu atsakovės darbuotojas A. J. apgadino ir automobilio „Ford Galaxy“ galines dešinės pusės dureles, todėl ieškinio reikalavimą dėl 81,00 Eur žalos (146,70 Eur – 65,70 Eur) atlyginimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir ieškovės ieškinį atsakovei atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

6.1 Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, atsisakė tirti ir vertinti atsakovės užsakymu parengtą eksperto V. M. išvadą vien dėl to, kad jos parengimą užsakė atsakovė. Tačiau eksperto išvadą parengė ekspertas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertas V. M. turi technikos mokslų daktaro laipsnį ir yra kompetentingas atlikti eismo įvykių ir transporto trasologijos ekspertizes. Eksperto V. M. darbo stažas bylai aktualioje srityje yra dvigubai didesnis už teismo ekspertizę atlikusio Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. V.. Eksperto V. M. išvada yra nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta atlikto tyrimo duomenimis. Vien dėl to, kad eksperto išvada buvo parengta atsakovės užsakymu, nereiškia, jog ji savaime buvo neobjektyvi ir neteisinga. Teismas privalėjo vertinti atsakovės pateiktą eksperto išvadą kartu su kitais byloje buvusiais įrodymais, o ne iš karto atmesti.

6.2 Kadangi pirmosios instancijos teismas pasirinko, kokius įrodymus tirti ir vertinti, o kokių – ne, tai laikytina reikalavimo teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos byloje, pažeidimu.

6.3 Teismas suabsoliutino Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte pateiktas išvadas ir jų kritiškai nevertino. Teismas iš esmės aptarė ir įvertino tik Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą, o į jo išvadoms prieštaraujančius įrodymus nekreipė dėmesio. Mano, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro tyrimas, susijęs su automobilio priekinio dešiniojo sparno apgadinimų atsiradimu, nėra išsamus, jo metu nebuvo įvertinti svarbūs veiksniai, o pateikta išvada – nevienareikšmė ir prieštaraujanti eksperto V. M. išvadai.

6.4 Pažymi, jog ekspertas V. M. nustatė, kad automobilio priekinio dešiniojo sparno nuožulnios dalies plotis yra apie 7 cm, o esamo įlenkimo sparne vidurys yra apie 2 cm ar didesniu atstumu nuo sparno išorinio krašto. Ekspertas taip pat nurodė, jog priekinis prekybinio vežimėlio kampas, esantis labiausiai į išorę išsikišančia vežimėlio priekio dalimi, nedaug (tik apie 1 cm) išsikiša vežimėlio priekinės ir šoninės dalies sienelių strypelių atžvilgiu. Ekspertas konstatavo, kad jeigu automobilio priekinio dešiniojo sparno įlinkimas būtų atsiradęs dėl kontakto su prekybinio vežimėlio EL90 kampu, vežimėlio priekinės ar šoninės sienelės strypeliai būtų turėję kontaktą su atitinkamo sparno šonine vertikalia dalimi. Tačiau ši automobilio priekinio dešiniojo sparno dalis jokių pažeidimų neturėjo. Todėl ekspertas padarė logišką išvadą, jog automobilio priekinio dešiniojo sparno apgadinimai negalėjo atsirasti dėl kontakto su prekybinio vežimėlio EL90 priekiniu kampu ar kokia kita vežimėlio dalimi.

6.5 Lietuvos teismo ekspertizės centras į faktus (pvz., automobilio priekinio dešiniojo sparno nuožulnios dalies plotį, įlenkimo sparne vidurio atstumą nuo sparno išorinio krašto, sparno šoninės vertikalios dalies pažeidimų nebuvimą ir kt.), kuriuos vertino ekspertas V. M., neatsižvelgė. Ekspertas V. M. įvertino galimus atitinkamų faktų tarpusavio ryšius ir pasekmes. Lietuvos teismo ekspertizės centras net nenustatė, kiek prekybinio vežimėlio priekio kampas yra išsikišęs lyginant su vežimėlio priekinės ir šoninės dalies sienelių strypeliais. Lietuvos teismo ekspertizės centras paprasčiausiai suabsoliutino aplinkybę, kad prekybinis vežimėlis EL90 turi atsikišusių dalių (horizontaliai orientuoti metalinių strypų kampai), kurie pagal savo atstumą nuo žemės ir formą galėtų būti automobilio priekinio dešiniojo sparno įlenkimą ir įbrėžimus padariusiais objektais.

6.6 Lietuvos teismo ekspertizės centras nesvarstė, kaip prekybinio vežimėlio priekinis kampas, atsikišęs tik apie 1 cm, automobilio priekinio dešiniojo sparno vietoje, mažiausiai per 2 cm nutolusioje nuo sparno šoninės vertikalios dalies, galėtų padaryti įlenkimą tuo pačiu metu nepažeisdamas automobilio priekinio dešiniojo sparno šoninės vertikalios dalies. Akivaizdu, jog prekybinio vežimėlio EL90 priekinis kampas yra per mažai atsikišęs tam, kad nepažeisdamas automobilio priekinio dešiniojo sparno šoninės vertikalios dalies padarytų įlenkimus ir įbrėžimus nuožulnioje sparno dalyje. Tokiame kontekste ekspertas V. M. darė logišką išvadą, kad prekybiniu vežimėliu EL90 negalėjo būti padaryti nuotraukose užfiksuoti automobilio priekinio dešiniojo sparno apgadinimai.

6.7 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte pateikti aiškinimai apie prekybinio vežimėlio vertikalių strypelių deformacijas, dėl kurių didėja horizontaliai orientuotų metalinių strypų kampų išsikišimas, yra spėlionės. Byloje nenustatyta, kad prekybinio vežimėlio, ieškovės aiškinimu, turėjusio kontaktą su automobiliu, vertikalūs strypeliai buvo deformuoti, be to, ekspertizės akte yra užfiksuotos prekybinio vežimėlio EL90 kairėje pusėje esančių vertikalių strypelių deformacijos, o pagal įvykio mechanizmą automobilio apgadinimus padaręs objektas turėjo judėti iš automobilio priekio į jo galą, todėl prekybinio vežimėlio vertikalių strypelių deformacijos, dėl kurių didėja horizontaliai orientuotų metalinių strypų kampų išsikišimas, turėjo būti prekybinio vežimėlio dešinėje pusėje.

Šalies argumentai

6.8 Lietuvos teismo ekspertizės centras ir ekspertas V. M. nusprendė, kad automobilio galinių dešinės pusės durelių apgadinimai atsirado ne dėl kontakto su prekybiniu vežimėliu. Automobilio priekinio dešiniojo sparno apgadinimų klausimu ekspertas V. M. nedviprasmiškai nurodė, kad tokie apgadinimai negali būti kontakto su prekybiniu vežimėliu EL90 pasekmė. Tuo pačiu klausimu Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto išvada nėra kategoriška, tik tikėtina. Taigi Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada nėra vienareikšmė, o atsakovės pateikti įrodymai, kad automobilio priekinio dešiniojo sparno apgadinimai atsirado ne dėl susidūrimo su prekybiniu vežimėliu, nėra paneigti.

6.9 Atsakovė siekdama, kad būtų pašalintas Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados dviprasmiškumas, dėl galimybės atlikti papildomą ekspertizę kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą. Tačiau buvo nurodyta, kad nepateikus automobilio su buvusiais sugadinimais ir konkretaus prekybinio vežimėlio, papildomos ekspertizės atlikimas ir išsamesnės išvados dėl automobilio apgadinimų atsiradimo priežasčių davimas negalimi. Paaiškėjus, kad draudėja automobilį pardavė, nebuvo galimybės atlikti papildomą ekspertizę ir nebuvo pašalintas Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados nevienareikšmiškumas.

6.10 Lietuvos teismo ekspertizės centras prekybinio vežimėlio kontaktą su automobiliu nurodė kaip galimą automobilio priekinio dešinės pusės sparno apgadinimų priežastį. Tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėti automobilio apgadinimai iš tikrųjų buvo susidūrimo su prekybiniu vežimėliu rezultatas, byloje nėra. Teismo išvadą dėl atsakovės atsakomybės lėmė subjektyvus Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados vertinimas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Šalies argumentai

6.11 Teismo teigimu, išvadą, jog atsakovės darbuotojas prekybiniu vežimėliu apgadino automobilio priekinį dešinės pusės sparną, pagrindžia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Tačiau teismas netyrė byloje surinktų įrodymų visumos. Teismas preziumavo Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadų teisingumą ir nekreipė dėmesio į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras nurodė negalintis daryti vienareikšmiškos išvados dėl prekybinio vežimėlio kontakto su automobiliu, kaip automobilio priekinio dešiniojo sparno apgadinimų priežasties.

6.12 Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovės darbuotojas paaiškinime policijos pareigūnams pripažino, kad prekybiniu vežimėliu kliudydamas automobilį jį apgadino. Tačiau šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad automobilis buvo apibraižytas ir kitaip apgadintas dar iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. Šiuo atveju nėra aišku, su kokia automobilio dalimi 2019 m. rugpjūčio 13 d. kontaktavo prekybinis vežimėlis. Atsakovo darbuotojas, pajutęs kontaktą su automobiliu ir pastebėjęs automobilio apgadinimus, atsiradusius kur kas anksčiau, galėjo suklysti, atitinkamus apgadinimus palaikyti atsiradusiais dėl prekybinio vežimėlio kontakto su automobiliu ir tai nurodyti savo paaiškinimuose policijai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad daug automobilio apgadinimų atsirado ne dėl kontakto su prekybiniu vežimėliu, o įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog prekybinio vežimėlio ir automobilio kontaktas apskritai buvo vienų ar kitų apgadinimų priežastimi, byloje nėra. Atsakovės darbuotojo paaiškinimai neįrodo, jog automobilis buvo apgadintas prekybiniu vežimėliu.

Žemesnės instancijos teismas

6.13 Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė kaip įrodymą vertinti atsakovės atstovo atlikto eksperimento fotofiksaciją. Šioje fotofiksacijoje matyti automobiliui analogiškos markės ir modelio transporto priemonės bei prekybinio vežimėlio sugretinimas. Šis sugretinimas prie transporto priemonės priekinio dešiniojo sparno rodo, kad prekybinio vežimėlio priekyje esanti detalė tam, kad įlenktų sparną ir jį apibraižytų nepažeisdama sparno šoninės vertikalios dalies, lyginant su kita vežimėlio dalimi, turėtų būtų išsikišusi žymiai daugiau nei 1 cm. Vertinant vizualiai, toks išsikišimas turėtų būti 2 ar daugiau centimetrų. Ekspertas V. M. nustatė, jog prekybinio vežimėlio EL90 priekio kampai išsikiša tik apie 1 cm, lyginant su vežimėlio sienelėmis.

6.14 Mano, jog byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, kad automobilio dešinysis priekinis sparnas buvo apgadintas dėl kontakto su prekybiniu vežimėliu. Eksperto V. M. išvados tokią galimybę aiškiai paneigia. Atsakovės atstovo eksperimento metu atliktas analogiško modelio ir markės transporto priemonės ir prekybinio vežimėlio sugretinimas sudaro pagrindą išvadai, kad automobilio priekinio dešiniojo sparno apgadinimus galėtų sukelti tik labiau (2 cm ar didesniu atstumu) atsikišusios prekybinio vežimėlio dalys. Prekybinis vežimėlis EL90, kurių surinkimo darbus 2019 m. rugpjūčio 13 d. vykdė atsakovės darbuotojas, tokių atsikišusių dalių lygyje, kuriame buvo apgadintas automobilio priekinis dešinės pusės sparnas, neturi.

6.15 Mano, jog teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktui, neteisėtai atsisakė tirti ir vertinti eksperto V. M. išvadas, nevertino įrodymų visumos. Atsakovės nuomone, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl buvo padarytos neteisingos ir nepagrįstos išvados dėl atsakovės atsakomybės už automobilio priekinio dešiniojo sparno apgadinimus.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 500,00 Eur už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7.1 Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia vienu argumentu, t. y. kad teismas privalėjo vadovautis tik eksperto V. M. pateikta išvada bei atsakovės atstovo atlikta eksperimento fotofiksacija. Anot apeliantės, kiti įrodymai, t. y. policijos medžiaga, trečiojo asmens parodymai, specialisto A. Ž. išvados, teismo paskirtos ekspertizės išvados neturėjo būti vertinami, o jais vadovaudamasis teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas. Su tokia atsakovės pozicija ieškovė nesutinka.

7.2 Ieškovės nuomone, byloje esantys įrodymai, t. y. policijos medžiaga, A. J. 2019 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinimas, trečiojo asmens pranešimas apie įvykį bei parodymai, duoti teisme, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. sausio 26 d. ekspertizės aktas patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes. Nesant įrodymų, kad įvykis įvyko kitomis nei nukentėjusioji nurodė aplinkybėmis, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir apskaičiuota bei išmokėta žala.

Atsiliepimas

7.3 Specialistas A. Ž. pateikė specialisto išvadą dėl eksperto V. M. išvadų nepatikimumo. Pastebi, kad atlikdamas tyrimą ekspertas V. M. neatsižvelgė į tai, jog nukentėjęs automobilis buvo nemažai pakrautas (patvirtina nuotraukos), neatsižvelgė į aikštelės reljefą, į tai, kad buvo stumiama vežimėlių grandinė, o ne vienas vežimėlis, netyrė aplinkybės, kad su vežimėliais buvo suduoti 2 smūgiai į skirtingas automobilio kėbulo dalis. Lietuvos teismo ekspertizės centras pripažino, kad negalima pateikti patikimesnių išvadų neapžiūrėjus nukentėjusio automobilio, tačiau tai netrukdė ekspertui V. M..

7.4 Ieškovės nuomone, atsakovė siekia įrodyti, kad įvykyje dalyvavę asmenys, tiek nukentėjusioji, tiek atsakovės darbuotojas, tiek įvykio aplinkybes fiksavę policijos pareigūnai įvykio aplinkybes nurodė neteisingai, tuo tarpu atsakovės advokatas, kuris įvykyje nedalyvavo, įvykio aplinkybes žino geriau. Mano, jog atsakovė savo teiginių dėl kitokių įvykio aplinkybių neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, t. y. prievolės atlyginti ieškovei – draudimo įmonei (draudikei) – pastarosios išmokėtą draudimo išmoką automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjai už dėl atsakovės darbuotojo kaltės apgadintą automobilio „Ford Galaxy“ priekinį dešinės pusės sparną.

11. Atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, t. y. tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo atsakovės pateiktais įrodymais – eksperto V. M. 2020 m. balandžio 10 d. eksperto išvada MV 2020-24 bei atsakovės atstovo atlikto eksperimento fotofiksacija. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu, jį nepagrįstai suabsoliutino ir suteikė jam didesnę įrodomąją reikšmę. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas byloje esančių įrodymų visumos, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir tai sukliudė teismui nagrinėjamu atveju priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovė savo apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, pateikė savo vertinimus. Tačiau, išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, juos susiejusi tarpusavyje, teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

12. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK pateikta medžiaga M-1-01-54017-19, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. šioje medžiagoje esančiu draudėjos A. K. 2019 m. rugpjūčio 13 d. protokolu–pareiškimu, 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, automobilio „Ford Galaxy“ ir ant jo esančių apgadinimų fotonuotraukomis, 2019 m. rugpjūčio 13 d. A. J. surašytu paaiškinimu, taip pat ieškovės Ekspertizių skyriaus vadovo, turto vertintojo asistento A. Ž. specialisto išvada, iš dalies rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. sausio 26 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2833 (20). Taip pat pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju nesivadovauja atsakovės pateiktais įrodymais – eksperto V. M. 2020 m. balandžio 10 d. eksperto išvada MV 2020-24 bei atsakovės atstovo atlikto eksperimento fotofiksacija, pažymėjo, jog UAB „Impulsana“ ekspertas V. M. ekspertizę atliko atsakovės užsakymu, jo atlikto tyrimo išvados palankios išskirtinai užsakovei (atsakovei); dėl atsakovės atstovo atlikto eksperimento pažymėtina, kad vis dėlto teismo eksperto, turinčio atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, išvados vertintinos kaip patikimesnės nei atsakovės atstovo aprašyti ir nuotraukose fiksuoti eksperimento rezultatai.

13. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis minėtais įrodymais, papildomai pažymi, jog atsitrenkimo į automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinį sparną prekybiniais vežimėliais faktas yra įrodytas įvykio vietoje buvusių ir tiesiogiai įvykį stebėjusių bei jame dalyvavusių asmenų parodymais, t. y. trečiojo asmens A. K. parodymais, duotais 2019 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK tyrėjui, taip pat teismo posėdžio metu jos duotais parodymais bei A. J. 2019 m. rugpjūčio 13 d. surašytais paaiškinimais Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK viršininkui apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.00 val., dirbdamas prekybos centro „Akropolis“ valymo operatoriumi ir surinkdamas vežimėlius, užkliudė mašiną „Ford“ ir truputį apgadino. Nors atsakovė teigia, kad A. J. dėl automobilio apgadinimų galėjo suklysti, pastebėjęs automobilio apgadinimus, atsiradusius kur kas anksčiau, neva galėjo suklysti, atitinkamus apgadinimus palaikyti atsiradusiais dėl prekybinio vežimėlio kontakto su automobiliu ir tai nurodyti savo paaiškinimuose policijai, tačiau pažymėtina, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole, be kita ko, yra užfiksuota, jog ant automobilio „Ford Galaxy“ dešinio priekinio sparno yra įlenkimas, matosi dažų įbrėžimas; taip pat ant automobilio įvairiose vietose yra galbūt senų smulkių dažų įbrėžimų. Taigi ir tyrėjui D. Š., 2019 m. rugpjūčio 13 d. apžiūrėjusiam automobilį, nekilo abejonių, kad ant automobilio yra ne tik senų, bet ir naujų apgadinimų.

14. Taip pat pažymėtina, jog tiek A. J., tiek A. K. policijos pareigūnams buvo nurodę, kad A. J. į automobilį „Ford Galaxy“ atsitrenkė ne su vienu prekybiniu vežimėliu, o su prekybiniais vežimėliais. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kiek tiksliai jų buvo stumiama įvykio metu, nenustatyta. Tuo tarpu ekspertas V. M., kuris atsakovės užsakymu atliko tyrimą dėl automobilio „Ford Galaxy“ apgadinimo ir 2020 m. balandžio 10 d. pateikė eksperto išvadą MV 2020-24, tyrimą atliko ir išvadą davė esant situacijai, jeigu su automobiliu „Ford Galaxy“ būtų kontaktavęs tik vienas prekybinis vežimėlis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės Ekspertizių skyriaus vadovas, turto vertintojo asistentas A. Ž. specialisto išvadoje, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojai, stumiantys prekybos centro vežimėlius, sunertus vienas į kitą, stumia po kelis ar keliolika vežimėlių, paskutinis vežimėlis, kurį stumia darbuotojas, dėl to, kad rankena yra viršutinėje vežimėlio dalyje, stumiant už paskutinio vežimėlio, pasikelia vežimėlio galinė dalis į viršų apie 10 cm. Tačiau ekspertas V. M. nevertino tokios situacijos, kai vienu metu stumiami keletas prekybinių vežimėlių, sustumtų vienas į kitą, dėl to tam tikra prekybinio vežimėlio dalis gali pasikelti, ir stumiami prekybiniai vežimėliai galėjo su automobiliu „Ford Galaxy“ kontaktuoti ne savo priekine, bet labiausiai išsikišusia šonine dalimi. Kaip minėta, eksperto V. M. atlikto tyrimo metu buvo tiriamas tik vieno prekybinio vežimėlio (priekinės ir šoninės sienelės strypelių) galimas kontaktas su automobiliu ir analizuojamos automobilio „Ford Galaxy“ nuotraukose užfiksuotų sugadinimų bei prekybinio vežimėlio geometrinės savybės.

15. Tas pats pasakytina ir dėl atsakovės atstovo atlikto eksperimento, kurio metu buvo gretinamas su automobiliu „Ford Galaxy“ tik vienas prekybinis vežimėlis, tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atsakovės darbuotojas A. J. įvykio metu stūmė ne vieną prekybinį vežimėlį, o prekybinius vežimėlius. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė į bylą pateikė „Maxima XXX“ tinklo padalinio X400 direktorės R. P. 2020 m. gegužės 14 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad PC „Akropolis“ Klaipėda (adresas Taikos pr. 61, Klaipėda) esančioje „Hyper Maxima“ parduotuvėje yra naudojami tik vieno modelio prekybiniai (savitarnos) vežimėliai, t. y. EL90. Kartu buvo pateikti prekybinių vežimėlių EL75, EL90, EL101 duomenys, nuotraukos. Palyginus R. P. pateiktą prekybinio vežimėlio EL90 nuotrauką su atsakovės atstovo fotonuotraukose užfiksuotu prekybiniu vežimėliu, matyti, jog atsakovės atstovas, atlikdamas eksperimentą, naudojo ne analogišką prekybinį vežimėlį, nes akivaizdžiai skiriasi prekybinių vežimėlių horizontaliai orientuotų metalinių strypų išsidėstymas, t. y. „Maxima XXX“ tinklo padalinio X400 direktorės R. P. pateiktame prekybinio vežimėlio EL90 nuotraukoje matyti, jog horizontalūs metaliniai strypai eina aplink vežimėlio šonus ir priekį, sudarydami metalinių strypų išsikišimus, tuo tarpu atsakovės atstovo eksperimento metu naudoto prekybinio vežimėlio horizontalūs metaliniai strypai neapjuosia prekybinio vežimėlio priekinės dalies, jie yra tik prekybinio vežimėlio šonuose. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte aptarta, jog automobilio „Ford Galaxy“ priekinio sparno įmušimas su įbrėžimais nebuvo padaryti I ir III tipo prekybiniais vežimėliais (pažymėtina, jog tai yra prekybiniai vežimėliai, kurių horizontalūs metaliniai strypai išsidėstę analogiškai kaip ir atsakovės atstovo eksperimento metu naudoto prekybinio vežimėlio). Taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte buvo tiriama, ar automobilio „Ford Galaxy“ apgadinimai galėjo būti padaryti II tipo prekybiniu vežimėliu, t. y. tokiu prekybiniu vežimėliu, koks, kaip nurodė „Maxima XXX“ tinklo padalinio X400 direktorė R. P., naudojamas PC „Akropolis“ Klaipėda (adresas Taikos pr. 61, Klaipėda) esančioje „Hyper Maxima“ parduotuvėje. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte pateikta išvada, jog, tikėtina, automobilio „Ford Galaxy“ priekiniame dešiniame sparne įlenkimas ir įbrėžimai galėjo būti padaryti prekybiniu vežimėliu, kurio tipas pavaizduotas 5–7 pav., t. y. II tipo prekybiniu vežimėliu.

16. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

17. Anksčiau aptarti eksperto V. M. 2020 m. balandžio 10 d. eksperto išvados MV 2020-24 bei atsakovės atstovo eksperimento trūkumai leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog remtis šio tyrimo ir eksperimento metu gautais rezultatais nei pirmosios instancijos teismui nebuvo, nei apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo. Pripažįstama, jog teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šiais įrodymais nesivadovavo.

18. Apeliantė akcentuoja, jog Lietuvos teismo ekspertizės centras nenustatė, kiek prekybinio vežimėlio priekio kampas yra išsikišęs lyginant su vežimėlio priekinės ir šoninės dalies sienelių strypeliais, be to, Lietuvos teismo ekspertizės centras nesvarstė, kaip prekybinio vežimėlio priekinis kampas, atsikišęs tik apie 1 cm, automobilio priekinio dešiniojo sparno vietoje, mažiausiai per 2 cm nutolusioje nuo sparno šoninės vertikalios dalies, galėtų padaryti įlenkimą tuo pačiu metu nepažeisdamas automobilio priekinio dešiniojo sparno šoninės vertikalios dalies. Tačiau tokie apeliantės pamąstymai laikytini deklaratyviais, kadangi byloje nėra duomenų, kad automobilio „Ford Galaxy“ priekinio dešinės pusės sparno apgadinimai buvo padaryti būtent prekybinio vežimėlio priekiniu kampu, taip pat, kaip anksčiau aptarta, apeliantė visiškai neatsižvelgia į tą faktą, kad buvo stumiamas ne vienas prekybinis vežimėlis, o sustūmus vieną į kitą prekybinius vežimėlius, dalis prekybinio vežimėlio gali pasikelti.

19. Apeliantė neteisi teigdama, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas suabsoliutino Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą ir suteikė jam didesnę įrodomąją reikšmę. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadomis dėl automobilio „Ford Galaxy“ galinių dešinės pusės durelių apgadinimo iš viso nesivadovavo, o ekspertizės akto dalimi, kurioje pateikta tikėtina išvada dėl automobilio „Ford Galaxy“ priekiniame dešiniame sparne padarytų apgadinimų vadovavosi todėl, kad kiti byloje esantys įrodymai, t. y. trečiojo asmens A. K. 2019 m. rugpjūčio 13 d. protokole–pareiškime išdėstyti paaiškinimai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, 2019 m. rugpjūčio 13 d. A. J. paaiškinimas, ieškovės Ekspertizių skyriaus vadovo, turto vertintojo asistento A. Ž. specialisto išvada, šiuos įrodymus susiejus tarpusavyje, leido teismui padaryti išvadą, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, atsakovės tuometinis darbuotojas A. J. su prekybiniais vežimėliais, kurių tikslus skaičius nenustatytas, atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Galaxy“ ir apgadino automobilio priekinį dešinės pusės sparną.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų sąsajumą ir prieštaringumą, o ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantė, ir priėmė apeliantei nepalankų procesinį sprendimą, nėra pagrindas išvadai, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertino ir susiejo tarpusavyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, Klaipėdos apygardos teismui pateiktos 2021 m. rugsėjo 2 d., apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

24. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus – 2021 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą bei 2021 m. liepos 26 d. AB banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 37640. Šios ieškovės turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, numatyto 7, 8.11 punktuose, todėl ieškovei iš atsakovės, kurios apeliacinis skundas atmestas, priteistina 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švara LT“ 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė