Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, M. R. ir K. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo N. R. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjo senelis M. L., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus: K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pareiškėjo N. R. motina. Pareiškėjo senelio M. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties jo vaikai K. L. ir M. R. nepriėmė palikimo, t. y. nesikreipė per nustatytą terminą pas notarą bei nepradėjo turto faktiškai valdyti. Dėl senelio M. L. palikimo į notarą pareiškėjas nesikreipė, tačiau po senelio mirties liko gyventi senelio name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)., jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, remontavo, atliko kitus veiksmus, kad išsaugoti turtą, tokiu būdu jis priėmė senelio palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti. Pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota minėtu adresu iki senelio mirties, t. y. dar (duomenys neskelbtini) Faktą reikalinga nustatyti, tam kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą. Ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus: M. R., gimusią (duomenys neskelbtini), ir K. L., gimusį (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas N. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. R. sūnus, t. y. N. R. yra M. L. vaikaitis. Pareiškėjo senelio M. L. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota (duomenys neskelbtini)., o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Iš Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2020 m. lapkričio 13 d. rašto matyti, kad į notarę po M. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi Utenos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, buvo užvesta paveldėjimo byla, 2003 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas į pinigines lėšas, esančias Zarasų pensionato depozitinėje sąskaitoje. Kauno apskrities viršininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės M. L. į 4,92 ha žemės sklypą, kuris išskaidytas į 0,51 ha žemės sklypą, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, ir 1,50 ha bei 2,91 ha žemės sklypus, žemės ūkio paskirties, esančius (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad M. L. vardu neįregistruotos daiktinės teisės į 0,51 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,91 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą nekilnojamąjį turtą neišduotas. Pareiškėjo N. R. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas moka už elektros energijos tiekiamą adresu: (duomenys neskelbtini).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o M. L. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalis). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad M. L. vaikai M. R. ir K. L. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, neginčijo pareiškėjo pareiškimo. Todėl laikytina, kad jie atsisakė savo teisės į M. L. palikimą, o pareiškėjas, kuris yra antros eilės įpėdinis, t. y. M. L. vaikaitis, pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, įgijo teisę priimti palikimą kreipiantis į notarą ar priimti palikimą pradedant jį faktiškai valdyti, šiuos veiksmus jis turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Paminėtina, kad byloje nustatyta, jog po M. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pinigines lėšas, esančias Zarasų pensionato depozitinėje sąskaitoje, priėmė valstybė atstovaujama Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos. Šioje byloje valstybę atstovauja valstybės įmonė Turto bankas, kuri prieštaravimų dėl pareiškėjo N. R. reikalavimo nepareiškė. Minėta, kad palikimą priimti galima dviem būdais, todėl galima situacija, kad asmuo gali priimti palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, o kitas asmuo kreipiantis į notarą.

Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis) tais atvejais, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl viso palikimo ar jo dalies, į kuriuos jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Nurodyta taisyklė negalioja, jei prašoma nustatyti juridinį faktą dėl palikimo dalies, į kurią nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmimo. Vien aplinkybė, kad įpėdiniui (keletui jų) yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį palikėjo turto, pati savaime neužkerta galimybės kitiems įpėdiniams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą dėl likusios nepaveldėtos (į kurią neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas) turto dalies priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

Pareiškėjas teigia, kad po senelio M. L. mirties liko gyventi jam priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)., moka mokesčius, tvarko, remontuoja. Nors rašytinių įrodymų apie M. L. priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus pareiškėjas nepateikė, tačiau darytina labiau tikėtina išvada, kad viename iš žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ir yra šis nekilnojamasis turtas. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įrodymus: 1) pareiškėjas pateikė įrodymus, kad mokėjo už elektros energiją, tiekiamą objektui, adresu (duomenys neskelbtini)., t. y. nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2020 m. sausio 15 d., pagal 1980 m. gegužės 27 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį; 2) M. L. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota (duomenys neskelbtini).; 3) pareiškėjo N. R. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini).

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas N. R. iš karto po senelio M. L. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes toliau liko gyventi senelio M. L. gyvenamajame name, šiuo turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tuo pačiu naudojosi ir žemės sklypu, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, šį turtą po senelio mirties valdė kaip savo, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio senelio turtą negavo. M. L. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad N. R. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio senelio M. L. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas N. R. mirusio senelio M. L. palikimą, į kurį nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė senelio M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, į kurį nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.