Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinį atsakovui S. S. (S. S.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Civilinė byla, įvertinus ieškinio sumą bei atsižvelgiant į šalių poziciją, išreikštą procesiniuose dokumentuose, nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 441 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 14 d., apie (duomenys neskelbtini) val., bute adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmens nusikalstamo nerūpestingumo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles buvo mirtinai sužalotas A. K.. Kaltu dėl A. K. žūties pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pripažintas atsakovas S. S.. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi ši Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis nepakeista (pakeista nuosprendžio dalis dėl priteistų neturtinės žalos atlyginimų ir procesinių palūkanų nukentėjusiesiems).

VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. birželio 11 d. sprendimu ,,Dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo I. K.“ I. K. (žuvusiojo sūnui) paskirta našlaičių pensija nuo (duomenys neskelbtini) iki sukaks 24 metai, jei bus švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniu ar nuolatinių studijų programų studentu. Iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. kovo 6 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, jog per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. išmokėta 565,36 Eur našlaičių pensijos. 2023 m. kovo 22 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius raštu ,,Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo“ atsakovo pareikalavo geruoju iki rašte nurodyto termino atlyginti fondo biudžetui padarytą žalą.

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, kurią sudaro 565,36 Eur išmokėtos našlaičių pensijos, atlyginimą. Tokiu būdu byloje spręstinas klausimas dėl sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (ne)buvimo nustatymo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, jog juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Šiuo atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį dėl A. K. žūties. Ieškovė 2020 m. birželio 11 d. sprendimo pagrindu žuvusiojo sūnui I. K. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. išmokėjo 565,36 Eur našlaičių pensijos. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, teisė gauti našlaičių pensiją I. K. įgijo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neatsargaus A. K. gyvybės atėmimo). Tokiu būdu tarp šalių (ieškovo ir atsakovo) susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai (CK 6.245-6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis). Ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, mokėjo socialinio draudimo našlaičių pensiją, todėl įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą iš kalto asmens (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje esančius duomenis pripažintina, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 565,36 Eur žalos atlyginimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 6.245-6.249 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 22 Eur, kuris teismui tenkinus ieškinį, priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 2,01 Eur. Kadangi šios išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), patirtos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo)

Atsakovas byloje pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, prašė leisti ieškinio sumą sumokėti po 12 mėnesių.

Ieškovas byloje pateikė nuomonę dėl atsakovo prašymo, kuriuo nurodė, jog neprieštarauja, kad 565,36 Eur sumą atsakovas sumokėtų dalimis per 12 mėnesių, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kiekvieną mėnesį po 47 Eur, paskutinį mėnesį – 48,36 Eur.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl minėtos teisės normos taikymo ir aiškinimo, yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir/ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/ išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus/ išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Šiuo atveju atsakovas teikė prašymą atidėti sprendimo vykdymą 12 mėnesių, prašymą grindė aplinkybe, jog šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę bei tuo, kad reikalavimą galės įvykdyti paleistas iš įkalinimo įstaigos. Ieškovas sutiko, kad atsakovui teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas atsakovo prašyme nurodytam terminui – 12 mėn. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, teismas sprendžia, jog nors byloje yra pateikti duomenys, sudarantys pagrindą išvadai, jog šiuo metu atsakovui teismo sprendimą įvykdyti geruoju gali būti sudėtinga, tai nesudaro pagrindo teismo sprendimo vykdymą atidėti atsakovo prašomam terminui (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje pateiktą ieškovo poziciją dėl gauto prašymo, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros teismas sprendžia, jog šios bylos kontekste tikslinga atsakovui teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 12 mėn. terminui. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas ieškovo teisių ir teisėtų interesų nepažeis, o atsakovui sudarys sąlygas teismo sprendimą vykdyti gera (dalimis) taip mažinant priverstinio teismo sprendimo nukreipimo vykdyti iškart po jo įsiteisėjimo tikimybę bei galimą neigiamą įtaką S. S. turtinei padėčiai.

Tokiu būdu atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teismo sprendimo vykdymas atsakovui išdėstytinas 12 mėn. laikotarpiui, atsakovui kas mėnesį mokant po 47 Eur, o paskutinė mėnesį – 48,36 Eur (CPK 284 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 284 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. S. (S. S.) 565,36 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 36 ct) žalos atlyginimą ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

Priteisti iš atsakovo S. S. (S. S.) 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Išdėstyti atsakovui S. S. (S. S.) sprendimo įvykdymą 12 mėn. laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą S. S. (S. S.) mokėti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui kas mėnesį po 47,00 Eur, paskutinį mėnesį – 48,36 Eur iki sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.