Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. C. (V. C.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2020 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 30 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2020 m. kovo 12 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 8 d. priėmė nutarimą Nr. 357-136 netaikyti V. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomendavo nuteistajam dalyvauti asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, programoje (asmens byla, I dalis, b. l. 41). Nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Jis laisvėje nedirbo, taip pat nedirba ir bausmės atlikimo metu. Nuteistasis dalyvavo „Įžanginės grupės“ veikloje, tačiau jos nebaigė. Jis nevykdo finansinių įsipareigojimų, turi narkotinių medžiagų vartojimo problemą, tačiau jos nesureikšmina, pasitiki savimi ir mano, jog ši problema neatsinaujins. Išlieka nemažai kriminogeninių veiksnių: ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 74 balais, nuo pirminio vertinimo rizika nepasikeitė. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi įstatyme nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, elgesio problemų sprendimą, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. C. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė balsų dauguma, vienas Komisijos narys balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir net keturi nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Šiame kontekste pažymima, kad nuteistasis skunde prašo taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija nenagrinėjo klausimo dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybės nuteistajam, todėl šioje lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo stadijoje, kai jau nagrinėjamas jo skundas dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo.

Nuteistasis V. C. atlikęs įstatymo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tai sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. C. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine – 74 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Tačiau teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė ir sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 74 balų net 49 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, tačiau nuo ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo rizika nepakito, nerodo esminių jo elgesio pokyčių ir nepatvirtina akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis atlikęs didesnę dalį bausmės, tačiau išlieka net penki kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo V. C. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, tačiau ir neskatintas už pavyzdingą elgesį, tai rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi narkotinių medžiagų vartojimo problemą, jis gydėsi priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų centre, Alytaus pataisos namuose dalyvauja metadono programoje. Nuteistasis pripažįsta priklausomybę nuo narkotikų, tačiau teigia, kad jau penkerius metus narkotikų nevartoja, pasitiki savimi ir mano, jog ši problema neatsinaujins. Tačiau piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis išlieka kriminogeniniu veiksniu, taigi akivaizdu, jog narkotinių medžiagų vartojimas išlieka aktualia problema.

Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir probacija bus sėkminga, yra nuteistojo darbinė motyvacija, gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Komisija, priimdama sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, įvertino tai, kad nuteistasis laisvėje nedirbo, taip pat nedirba ir bausmės atlikimo metu. Nuteistasis skunde teigia, kad jis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, bet tokia galimybė jam nebuvo sudaryta dėl darbo pataisos namuose trūkumo. Šią aplinkybę patvirtina socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad nuteistasis, atvykęs į Alytaus pataisos namus, kreipėsi dėl darbo. Taigi nuteistasis išreiškęs norą dirbti bausmės atlikimo metu, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Visgi vertinant nuteistojo darbinę motyvaciją, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo pragyveno iš Užimtumo tarnybos mokamos pašalpos ir motinos pensijos, teigia, jog laisvėje oficialiai dirbęs tik apie du metus. Esant šioms aplinkybėms spręsti apie teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją nėra jokio pagrindo. Nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodo ir nuteistojo atsainus požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą. Alytaus pataisos namuose gauti vykdomieji raštai dėl 596,38 Eur išieškojimo, nuteistasis teigia, jog turi ir daugiau ieškinių, iš viso apie 1 000 Eur sumai, ir duomenų, jog nors dalį šių ieškinių nuteistasis atlygino, nėra. Toks nuteistojo požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą jį charakterizuoja neigiamai. Be kita ko, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti finansinį nestabilumą, lėšų pragyvenimui trūkumą, tuo tarpu finansinis stabilumas yra vienas iš sėkmingos probacijos ir integracijos į visuomenę veiksnių.

Nuteistasis skunde akcentavo, kad Komisija, priimdama jam nepalankų sprendimą, neįvertino aplinkybės, jog laisvėje jo pagalba reikalinga motinai, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo gyveno su savo motina A. C., gimusia (duomenys neskelbtini), taigi jau tuomet turėjo pareigą rūpintis garbaus amžiaus motina ir teikti jai būtiną pagalbą, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio neatgrasė ir nesulaikė. Tai, kad jis laisvėje ketina rūpintis savo motina, jį teigiamai charakterizuoja, tačiau ši aplinkybė negali būti išskirtinai sureikšminta sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 dalį nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 dalį nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis V. C. anksčiau teistas septynis kartus, jam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir du kartus jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Praeityje jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas bei suteikta malonė, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nedarė, jis vėl nusikalto. Šiuo metu bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo (BK 135 straipsnio 1 dalis) padarymą ir jo ankstesni teistumai yra kriminogeninis veiksnys. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir nustatytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, pateikė prašymą dalyvauti priklausomų asmenų „Įžanginėje grupėje“, dalyvauja metadono programoje, drausminių nuobaudų neturi. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Taigi teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. C. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. C. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. C. (V. C.) skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.