Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

dalyvaujant ieškovės J. V.-Keturakienės atstovui advokatui Dariui Mockūnui, ieškovui R. V., atsakovui T. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. – K., R. V. ieškinį atsakovui T. S. dėl palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. – K. 6 330 Lt palūkanų skaičiuojant nuo 2008-11-20 iki 2003-11-20 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 25 320 Lt nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas;

R. V. - 2 800 Lt palūkanų, skaičiuojant nuo 2008-11-20 iki 2003-11-20 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 11 200 Lt nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Be to, atsakovo teigimu, jam neatsiranda prievolės mokėti palūkanas pagal civilinius teisinius santykius, kai prievolės kilo iš baudžiamųjų teisės normų. Nuosprendyje nebuvo nurodytas mokėjimo terminas, todėl laikyti jį praleistu nebuvo pagrindo. Po nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, kai išieškoti palūkanas nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Priteisdamas mokėti palūkanas teismas pakeitė nuosprendį, kuriame jos nebuvo numatytos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Kolegija CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad atsakovas T. S. Kauno m. apylinkės teismo 1996-04-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-274/96 pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 274 str. 3 d., 329 str., 162-3 str. Nuosprendyje nurodyta, kad „1993 m. balandžio – 1994 m. kovo mėn. laikotarpyje T. S., iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su A. P., patys ir per įgaliotus asmenis, tikslu apgaule užvaldyti svetimą turtą stambiu mastu, UAB „Radiokompleksas“ ofise, esančiame Kaune, Lydos g. 4, firmos vardu ėmė iš piliečių kreditus litais ir užsienio valiuta, neturėdami realios galimybės pagal savo veiklos pobūdį ir apimtį indėlininkams mokėti po 5-10 proc. mėnesinių palūkanų, o sutarties terminui pasibaigus – indėlius grąžinti, ir neturėdami tikslo tai daryti. Apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu T. S. ir A. P. gavo ir užvaldė ne mažiau kaip 541158 JAV dol., grąžino 414397 JAV dol < >. Viso negrąžinta kreditų ir palūkanų ne mažiau kaip 593452 litų sumai“. Ieškovei J. V. (K.) nuosprendžiu buvo priteista 25 320 Lt, o ieškovui R. V. – 11 200 Lt. negražintų indėlių.

Apeliantas iš esmės ginčija ieškovų teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, kadangi laiko jį tapatų ieškiniui, patenkintam baudžiamojoje byloje. Tačiau tapačiais ieškiniais gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Šioje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Faktiniu ieškinio pagrindu nurodė baudžiamojoje byloje nustatytus nusikalstamus atsakovo veiksmus ir aplinkybes, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo teisme neįvykdė įsiteisėjusio nuosprendžio, atlyginti ieškovams juo priteistą žalą. Dėl jos išieškojimo antstolio R. V. kontoroje užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0147/05/02267 ir Nr. 0147/05/02265. Atsakovo skundai, kad vykdomieji raštai išduoti ir pateikti vykdyti praleidus CPK 387 str. (1964 m. red.) 3 metų senaties terminą atmesti Kauno apygardos teismo 2008-10-30 nutartimi, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2008-09-08 nutartis (b.l. 83-85). Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovai įvardijo CK 6.210 str. 1 d., pagal kurią terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kolegija sprendžia, kad ieškovų ieškinio baudžiamojoje byloje ir šioje byloje dalykas ir pagrindas nėra tapatus, todėl kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimas pakeitė nuosprendį. Šioje byloje pareikšti reikalavimai kildinami iš delikto ir joje pagrįstai buvo sprendžiama dėl atsakovo deliktinės atsakomybės. CK 6.263 str. 2 d. įpareigoja atsakingą asmenį visiškai atlyginti deliktu padarytą žalą, todėl ieškovų pareikštas ieškinys atsakovui dėl minimalių nuostolių, atsiradusių įsiteisėjus nuosprendžiui dėl atsakovo veiksmų jį nevykdant tinkamai.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendžiu nebuvo nustatytas terminas jį įvykdyti. Tačiau nuosprendis yra įsiteisėjęs 1997-01-28, todėl pagal Baudžiamojo proceso kodekso 335 str. jis turi būti vykdomas. Pagal šio kodekso 346 str., įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ryšium su tuo atsakovas nepagrįstai laiko, kad procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią reikėtų sieti su teisminių ginčų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaiga – 2009-07-10. Įsiteisėjus nuosprendžiui atsakovas jį turėjo pradėti vykdyti bei juo priteistą žalą atlyginti nepriklausomai nuo vykdomojo rašto išdavimo ar jo pateikimo vykdyti aplinkybių, o to nepadaręs, pagal CK 6.210 str. skolininkas privalo mokėti palūkanas, t. y. atlyginti minimalius išieškotojo nuostolius per ieškinio senaties terminą bei mokėti procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nors civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas ir įrodinėjamas pagal BPK normas, tačiau tiems žalos atlyginimo klausimams, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir Civilinio kodekso normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Žala ieškovams priteista galiojant 1964 m. CK. Atsakovas nevykdė nuosprendžio sumokėti priteistą sumą ir tęsė teisės pažeidimą, todėl ieškovai neprarado teisės savo teises įgyvendinti ir įsigaliojus 2000 m. CK. Tokiu atveju taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo. Teisė reikalauti palūkanų jiems išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos. Toks sisteminis CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str., 6.210 str. 1 d. normų aiškinimas, taikant ieškinio senatį, atitinka įstatyminio reglamentavimo tikslus bei uždavinius, palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus, kuriais siekiama apsaugoti prievolės šalių teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovams teisę į palūkanas, materialiąsias teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jas taikė tinkamai, o su sprendimu dėl palūkanų dydžio sumažinimo ieškovai sutiko ir jo neskundė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, o būtent šie teisės taikymo aspektai sudaro apeliacijos dalyką. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str.1 d.1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas patyrė 13,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nepatenkinus apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Iš apelianto priteistina 400 Lt išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, kurias sumokėjo ieškovas R. V. (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. S., gim. 1969-09-22 valstybei 13,40 Lt (trylika litų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir ieškovui R. V., gim. 1959-04-26 400 (keturis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.