- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-261-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01958-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- V. L.
Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2022 m. kovo 28 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo bei 2021 m. lapkričio 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4833-470/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. L. dėl pripažinimo tinkamai atsiskaičius su darbuotoju.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2021 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. DGKS-2762 darbo byloje Nr. APS-131-11462. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė atmesti atsakovo V. L. 2021 m. birželio 15 d. prašymą DGK dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. balandžio 20 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pradėjo dirbti vairuotoju - žemės ūkio technikos operatoriumi. Sutartyje ieškovės iniciatyva numatytas 3 mėn. išbandymo terminas. Atsakovas jam pavesto darbo tinkamai atlikti nesugebėjo, 2021 m. gegužės mėnesį, atlikdamas pavestus darbus objekte Maišinės k., Trakų raj. sav. bei Giraitės g., Piliakalnio km., Nemenčinės sen., Vilniaus raj. sav., kartu su kitais darbuotojais vykdydamas žemės kasimo darbus, nukrypo nuo projektinės dokumentacijos ir taip padarė žalos įmonei. 2021 m. gegužės 28 d. rytinio pasitarimo metu atsakovas pasišalino, daugiau darbe nepasirodė, į darbdavio pretenzijas nereagavo, jokių pasiaiškinimų darbdaviui nepateikė. Ieškovė pagrįstai darbuotojo nepasirodymą darbe traktavo kaip pravaikštas ir pagrįstai 2021 m. liepos 5 d. darbo sutartį nutraukė dėl darbuotojo kaltės. Atsakovas DGK pateikė prašymą įpareigoti darbdavį jį atleisti iš darbo darbuotojo iniciatyva ir pilnai atsiskaityti; nurodė, jog jis nori nutraukti darbo sutartį dėl savo sveikatos. Jokių konkrečių duomenų apie išreikštą valią nutraukti darbo sutartį pačiam prašant ieškovė iš atsakovo negavo, todėl jokio faktinio pagrindo atleisti darbuotoją jo paties prašymu ieškovė neturėjo. DGK nepagrįstai šalių bendradarbiavimo pareigą suabsoliutino ir kvalifikavo darbuotojo teise, vertino, jog darbuotojas žodžiu tinkamai išreiškė valią atleisti jį iš darbo, tinkamai elektroniniu paštu išsiuntė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir buvo teisus SMS žinute išsiuntęs savo atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Ieškovė neigė gavusi tokius atsakovo pranešimus.
3. Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje jis bei jo atstovė paaiškino, kad 2021 m. balandžio 20 d. tarp jo ir ieškovės sudaryta darbo sutartis, joje numatytas 3 mėn. išbandymo terminas. Šiam terminui nepasibaigus, atsakovas 2021 m. gegužės 25 d. įmonės direktoriui žodžiu nurodė, kad dėl prastos sveikatos fizinis darbas jam per sunkus, pageidauja nuo 2021 m. gegužės 28 d. nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Paprašė direktoriaus popieriaus lapo ir rašiklio prašymui parašyti, tačiau šis atsisakė, bet neišreiškė prieštaravimo dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovo nurodytomis sąlygomis. 2021 m. gegužės 28 d. atsakovas atvykęs į darbą sulaukė nepagrįstų, konkrečiai neįvardintų priekaištų iš įmonės vadovo dėl neva blogai atliktų darbų. Darbdavys nepriėmė atsakovo prašymo atleisti jį iš darbo. Pasimetęs dėl situacijos, atsakovas 2021 m. gegužės 28 d. neatidirbęs dienos, išvyko iš darbo vietos ir 2021 m. gegužės 30 d. ieškovės elektroniniu pašto adresu išsiuntė prašymą atleisti jį iš darbo, ieškovė per 3 dienas atsakovo iš darbo neatleido. Atsakovas paštu gavo 2021 m. birželio 1 d. ieškovės reikalavimą pasiaiškinti dėl neva netinkamai atliktų darbų. 2021 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu atsakovas išsiuntė pasiaiškinimą, ieškovė 2021 m. birželio 10 d. išsiuntė pranešimą dėl žalos atlyginimo. 2021 m. birželio 15 d. atsakovas kreipėsi į DGK dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo ir darbo užmokesčio bei netesybų išmokėjimo. 2021 m. birželio 21 d. jis surašė ir 2021 m. birželio 22 d. išsiuntė registruotu laišku ieškovei atsakymą, kad žalos atlyginti nesutinka, jokios žalos ieškovei nepadarė. Atsakovas negavęs darbo užmokesčio už išdirbtą mėnesį ir reaguodamas į ieškovės reikalavimą nurodyti savo banko sąskaitą, 2021 m. liepos 3 d. išsiuntė darbdavio darbo sutartyje nurodytu telefono numerio SMS žinutę. 2021 m. liepos 5 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą, kad atsakovas atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad atsakovo V. L. darbo sutartis su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta 2021 m. birželio 3 d. DK 36 straipsnio 4 dalies pagrindu; priteisė atsakovui iš ieškovės 904,76 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2021 m. gegužės mėnesį bei 65,24 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1000 Eur neatskaičius mokesčių netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Valstybei teismas iš ieškovės priteisė 6,80 Eur pašto išlaidas. Teismas sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio 970 Eur, neatskaičius mokesčių, išieškojimo nurodė vykyti skubiai. 2021 m. lapkričio 25 d. papildomu sprendimu teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
5. Teismas atsakovo ir jo atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatė, kad atsakovas žodžiu 2021 m. gegužės 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui išsakė pageidavimą būti atleistam iš darbo nuo 2021 m. gegužės 28 d. dėl netinkamo jam darbo, nes darbas jam per sunkus. Teismas sprendė, kad įstatymui imperatyviai numatant rašytinę formą dėl įspėjimo apie atsisakymą toliau dirbti per išbandymo laikotarpį, atsakovas jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis neturi teisės įrodinėti fakto apie pareiškimo darbdaviui pateikimą. Ieškovei ginčijant darbuotojo nurodytas aplinkybes apie įspėjimo dėl jo atleidimo pateikimą, teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad toks darbuotojo įspėjimas buvo pateiktas 2021 m. gegužės 25 d.
6. Atsakovas DGK pateikė 2021 m. gegužės 30 d. elektroninio laiško, siųsto iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) kopiją. Jame nurodyta, kad siunčiamas V. L. prašymas atleisti jį iš darbo su laiško priedu „prašymas V. L.“. Teismas pažymėjo, kad DGK kruopščiai patikrino elektroninio laiško pateikimo ieškovei aplinkybes, jos sprendime nurodyti argumentai yra išsamūs, pagrįsti, todėl teismas jiems pritarė ir jų nekartojo, konstatavo, kad aplinkybę dėl laiško pateikimo darbdaviui netiesiogiai patvirtina liudytojo A. A. parodymai. Teismas sprendė, kad darbuotojas rašytinį prašymą tinkamai įteikė darbdaviui elektroniniu laišku įmonės oficialiu elektroninio pašto adresu, įrašytu ir darbo sutartyje. Elektroninio laiško išsiuntimo diena 2021 m. gegužės 30 d. buvo ne darbo diena (sekmadienis), todėl darbuotojo įspėjimas darbdaviui laikomas įteiktu 2021 m. gegužės 31 d. (pirmadienį).
7. Ieškovės argumentą, jog išbandymo laikotarpis darbo sutartyje buvo nustatytas darbdavio, o ne darbuotojo interesais, todėl darbuotojas neturėjo teisės pasinaudoti išimtimi nutraukti darbo sutartį per išbandymo laikotarpį, teismas laikė teisiškai nepagrįstu. DK 36 straipsniu nėra išskiriama kuri viena šalis, galinti pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį. Ieškovė, vadovaudamasi DK 36 straipsnio 4 dalimi, gavusi darbuotojo įspėjimą, turėjo pareigą įforminti darbo santykių pabaigą su darbuotoju suėjus 3 dienų įspėjimo terminui, t. y. 2021 m. birželio 3 d. ši diena turėjo būti paskutinė darbuotojo darbo diena.
8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2021 m. birželio 1 d. išsiuntė atsakovui pranešimą pasiaiškinti dėl išvykimo iš darbo 2021 m. gegužės 28 d., nors darbdaviui buvo žinoma, kad nuo 2021 m. gegužės 31 d. darbuotojas darbe nepasirodė, atsakovui buvo pradėta žymėti pravaikštas. Tokį žymėjimą iki 2021 m. liepos 5 d., nepaisant, jog darbdaviui buvo žinoma apie darbuotojo prašymą atleisti jį iš darbo, taip pat apie jo kreipimąsi į Valstybinę darbo inspekciją, į DGK su reikalavimu spręsti klausimą dėl jo atleidimo, teismas vertino neadekvačiu. Konstatavo, kad ieškovė neanalizavo darbuotojo 2021 m. gegužės 30 d. prašymo atleisti jį iš darbo priežasčių.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodė, kad darbas, atsižvelgiant į jo amžių, jam yra per sunkus, todėl ieškovė nepagrįstai nurodė, kad darbuotojas į darbą neatvyko be pateisinamų priežasčių, dėl nepateisinamų priežasčių laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. liepos 5 d. žymėjo kaip darbuotojo pravaikštos laiką, dirbtinai nutęsė jo atleidimo iš darbo laikotarpį. Toks elgesys, netgi pripažįstant darbuotojo kaltę dėl darbo drausmės pažeidimo, vertintinas kaip DK 58 straipsnio 6 dalies pažeidimas. Teismas pripažino, kad darbdavys tinkamai neįvertino darbuotojo atleidimo faktinio pagrindo, neįgyvendino savo pareigos įsigilinti į darbuotojo nurodytą atleidimo iš darbo priežastį, nebendradarbiavo su darbuotoju jokiomis komunikavimo priemonėmis. Ieškovė pasirinko neadekvačią reagavimo priemonę darbuotojo atžvilgiu, neteisėtai atleido darbuotoją pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atsakovo darbo santykių pabaiga atitinka DK 36 straipsnio 4 dalies turinį, darbo santykiai elektroniniu paštu pateikto prašymo pagrindu nutrūko 2021 m. birželio 3 d. Ieškovė dėl savo kaltės atsakovo atleidimo iš darbo dieną galutinai su darbuotoju neatsiskaitė, pati neatliko pareigos išsiaiškinti banko sąskaitos numerio. Teismas atsakovui priteisė neišmokėtą 904,76 Eur darbo užmokesčio sumą už gegužės mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsakovas įmonėje dirbo labai trumpą laiką, t. y. nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki paskutinės faktiškai dirbtos atsakovo darbo dienos 2021 m. gegužės 27 d., darbiniai santykiai nutrūko bandomuoju laikotarpiu. Teismo vertinimu, netesybų dydžio už uždelstą atsiskaityti laiką išmoka šiuo atveju turi būti mažintina iki atitinkančios protingumo ir teisingumo kriterijus, sprendė, kad toks socialiai teisingas dydis šiuo atveju turėtų būti 1 darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis, kuris, kaip numatyta darbo sutarties 1.3 punkte, yra 1000 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimą ir 2021 m. lapkričio 25 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atmesti atsakovo 2021 m. birželio 15 d. prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo; įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. DGKS-2762 darbo byloje Nr. APS-131-11462 laikyti netekusiu galios; priteisti apeliantei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. atsakovas 2021 m. gegužės 28 d. pasišalino iš darbo ir daugiau į darbą neatvyko, į reikalavimus pasiaiškinti nereagavo. Darbdavys pagrįstai darbuotojo nepasirodymą darbe traktavo pravaikštomis. Jokių konkrečių duomenų apie valią nutraukti darbo sutartį pačiam darbuotojui prašant apeliantė negavo, atsakovo pridėto neva elektroniniu paštu išsiųsto laiško negavo. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo argumento, jog pateiktas neva įrodymas yra įrodymas apie galimą laiško suformavimą, bet ne jo išsiuntimą. Byloje turi būti išsamiai išnagrinėtas įrodymų patikimumo ir leistinumo klausimas. Teismas nepasisakė dėl liudytojo A. A. paaiškinimų patikimumo.
11.2. Tiek lingvistinė, tiek sisteminė DK 36 straipsnio 4 dalies analizė neleidžia pagrįstai teigti, jog vien tik elektroninio laiško išsiuntimas (jei toks faktas iš tiesų buvo), reiškia tinkamą pareigos „įspėti“ įvykdymą. Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka pranešimo darbdaviui neįteikė. Faktinio pagrindo atleisti darbuotoją jam pačiam prašant nuo 2021 m. birželio 3 d. apeliantė neturėjo.
11.3. Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliantės argumento, jog net jei darbuotojas būtų tinkamai pranešęs apie darbo sutarties nutraukimą, iki jo atleidimo momento jis turėjo visą dieną ir dar tris dienas dirbti. Apeliantė pagrįstai 2021 m. liepos 5 d. nutraukė darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Pagal sudarytą darbo sutartį darbuotojas išdirbo 19 dienų ir 3 paskutinės dienos nebuvo tokios, kurios būtų esminiai pakeitusios situaciją. 2021 m. gegužės 28 d. rytinio pasitarimo metu atsakovas jokių konkrečių priežasčių dėl per sunkaus darbo ar dėl negalėjimo jo atlikti paaiškinimų neteikė.
11.4. Tiek ginčą nagrinėjusi institucija, tiek pirmos instancijos teismas nepagrįstai šalių bendradarbiavimo pareigą suabsoliutino ir performulavo į darbuotojo teisę. Darbuotojas aktualius duomenis privalėjo pateikti įprasta, o ne išskirtine tik tam atvejui skirta forma. Atsakovo atstovė iki ginčo iškėlimo asmeniškai susisiekė su įmonės vadovu ir sužinojo, jog darbdavys nepripažįsta gavęs prašymo atleisti iš darbo, tačiau, nepaisant to, DK numatyta tvarka pranešimai darbdaviui nebuvo išsiųsti. Labiau tikėtina, kad atsakovas nuo šalių ginčo pradžios buvo konsultuojamas profesionalo ir buvo būtent stiprioji, o ne silpnoji ginčo pusė.
11.5. Pats darbuotojas patvirtino, kad sudarant sutartį jo buvo paprašyta pateikti duomenis apie atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau jis to nepadarė. Darbuotojas įmonėje dirbo itin trumpai, iki 2021 m. gegužės 28 d. darbdaviui nebuvo iškilęs poreikis turėti šio darbuotojo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas savo nesąžiningais veiksmais sukūrė situaciją, kai darbdavys negalėjo jam pervesti darbo užmokesčio. Apeliantė atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą sužinojo iš DGK, tada nedelsiant atliko mokėjimą. Pasekmės dėl nesąžiningo darbuotojo elgesio nepateikiant savo atsiskaitomosios sąskaitos negali būti taikomos jo naudai, nepagrįstai apsunkinant darbdavį netesybų priteisimu.
11.6. Nagrinėjant ginčą DGK, darbuotojas per atstovę dalyvavo posėdyje nuotoliniu būdu, todėl dalyvavimas teismo posėdyje gyvai buvo perteklinis ir nebūtinas. Papildomas sprendimas keistinas, atsakovas ir šiuo atveju elgėsi procesiškai nesąžiningai.
Atsiliepimas
12. Atsakovas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą 2021 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimą ir 2021 m. lapkričio 25 d. papildomą sprendimą. Prašo prijungti prie bylos teikiamą įrodymą – išsiųstų laiškų išrašą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. atsakovas pateikė išsiųsto elektroninio laiško kopiją, kad elektroninis laiškas ne suformuotas, o išsiųstas apeliantės elektroniniu paštu, jame nurodyta išsiuntimo data ir laikas, laiškas yra išsiųstų laiškų dėžutėje 2021 m. gegužės 30 d. Atsakovas prašo prijungti prie bylos teikiamą naują įrodymą, nurodė, kad poreikis pateikti šį išsiųstų laiškų išrašą atsirado vėliau, atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvus (CPK 314 straipsnis).
Šalies argumentai
12.2. Apeliantė neįrodė, kad negavo elektroniniu paštu siųsto prašymo atleisti atsakovą iš darbo. Jos pateiktos žinučių ir elektroninių laiškų išklotinės galėjo būti koreguojamos, laiškus ištrinant. Prašymą nutraukti darbo sutartį atsakovas apeliantei išsiuntė jos oficialiai skelbiamu elektroninio pašto adresu, nurodytu ir darbo sutartyje. Apeliantės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra naudojamas. Apeliantė, būdama nepasiekiama darbo sutartyje ir viešuose registruose nurodytu buveinės adresu, veikė savo rizika. Vadovaujantis DK 25 straipsnio 2 dalimi laikytina, kad darbdaviui visi dokumentai įteikti buvo tinkamai. Atsakovas iš inspektorės gavęs atsakymą, kad įmonės vadovas nepripažįsta jo prašymo gavimo 2021 m. gegužės 30 d., pakartotinai tą patį prašymą nutraukti darbo sutartį išsiuntė registruotu laišku 2021 m. birželio 5 d. Šio laiško direktorius nepriėmė.
12.3. 2021 m. gegužės 28 d. atsakovas pasišalino iš darbo ne be pateisinamos priežasties – darbuotojas įmonės vadovui nurodė, kad darbas jam per sunkus. Liudytojas A. A., kurio parodymais nėra pagrindo abejoti, jo ir apeliantės ginčai pasibaigė, patvirtino, kad gegužės 28 d. atsakovas turėjo būti atleistas, toks buvo susitarimas su direktoriumi 2021 m. gegužės 25 d., darbuotojai pasitikėjo direktoriaus pažadu juos atleisti 2021 m. gegužės 28 d. Direktorius šia situacija pasinaudojo, pradėjo pildyti pravaikštas, o atleidimo neįformino. Apeliantė pasirinko neadekvačią reagavimo priemonę darbuotojo atžvilgiu, neteisėtai atleido darbuotoją pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atsakovo darbo santykių pabaiga atitinka DK 36 straipsnio 4 dalies turinį, darbo santykiai nutrūko elektroniniu paštu pateikto prašymo pagrindu 2021 m. birželio 3 d.
12.4. Darbuotojas nepatvirtino, kad jo prašė pateikti banko atsiskaitomąją sąskaitą. Apeliantė neįrodė, kad neturėjo atsakovo banko sąskaitos numerio. Šalių sudarytoje darbo sutartyje numatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas vieną kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki 20 kito mėnesio dienos. Apeliantė net ir nepripažindama darbo santykių pabaigos atsakovo iniciatyva, vėliausiai 2021 m. birželio 20 d. turėjo išmokėti jam darbo užmokestį už 2021 m. gegužės mėn., tačiau to nepadarė, atsakovo banko sąskaitos numerio pareikalavo tik 2021 m. birželio 23 d. pranešimu. Atsakovas įrodė, kad išsiuntė darbdaviui savo banko sąskaitos numerį SMS žinute iš karto, 2021 m. liepos 3 d. gavęs atsakovės pranešimą. Be to, atsakovas dar 2021 m. gegužės 28 d. asmeniškai apeliantės direktoriui įteikė lapelį su banko sąskaitos numeriu, jį matant direktoriui padėdamas ant stalo buitinėse patalpose.
12.5. Tai, kad atsakovas kreipėsi teisinės pagalbos, nedaro jo stipresniąja ginčo šalimi. Apeliantę taip pat atstovavo ir atstovauja advokatė. Teismo nurodyti darbdavio atlikti pažeidimai nėra susiję su tuo, kuri iš šalių yra silpnesnioji.
12.6. Teismui pripažinus, kad darbo santykiai nutrūko 2021 m. birželio 3 d., apeliantė šią dieną turėjo galutinai atsiskaityti su atsakovu. Darbo užmokestis buvo išmokėtas 2021 m. liepos 19 d. Darbdavys turi pareigą iš anksto sužinoti duomenis, reikalingus pervesti darbuotojui priklausančias išmokėti pinigines lėšas.
12.7. Atsakovo teisė spręsti, kokiu būdu dalyvaujant teismo posėdyje jo interesai bus tinkamiau užtikrinti. Apeliantė klaidingai atsakovo teisę vertina kaip procesinį nesąžiningumą. Be to, buvo ne tik fiziškai dalyvauta teismo posėdžiuose, bet ir rengiami procesiniai dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia išsiųstų elektroninių laiškų sąrašą, kurį prašo prijungti prie bylos, nes poreikis pateikti atsirado vėliau atsikertant į apeliacinio skundo argumentus (CPK 314 str.). Nurodo, kad atsakovas pateikė rašytinį įrodymą byloje, t. y. išsiųsto elektroninio laiško kopiją, iš kurio matyti, kad elektroninis laiškas ne suformuotas, o išsiųstas ieškovo elektroniniu paštu. Jeigu laiškas būtų tik suformuotas, jame nerodytų išsiuntimo datos ir laiko. Šie duomenys matosi ir iš teikiamo elektroninio pašto dėžutės išsiųstų laiškų išrašo, šis laiškas yra išsiųstų laiškų dėžutėje 2021 m. gegužės 30 d. (pridedamas naujai ir prašoma prijungti prie bylos teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą). Apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą prijungia, kaip turintį įtakos patikrinti informacijai apie laiško išsiuntimą ir nustatyti objektyvią tiesą.
16. Taip pat apeliantė 2022 m. vasario 14 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
17. Iš ieškovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad dalis paaiškinimuose nurodytų aplinkybių yra nurodyta apeliaciniame skunde, o dalis aplinkybių bei argumentų yra nurodoma naujai ar tikslinant jau nurodytas. Šiuo atveju ieškovo pateiktų paaiškinimų įrodymų priėmimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas priima apeliacinio skundo papildymą. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės paaiškinimus, jais, nagrinėdama bylą, nesivadovauja.
18. Ginčas byloje kilo dėl atleidimo iš darbo nepasibaigus išbandymo laikotarpiui teisėtumo bei su tuo susijusių išmokų priteisimo (DK 36 straipsnio 4 dalis).
19. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. balandžio 20 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo dirbti pas ieškovę vairuotoju – žemės ūkio technikos operatoriumi, nustatant 3 mėnesių išbandymo laikotarpį. Darbo sutartimi susitarta dėl 1000,00 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2021 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, kai darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą).
20. Darbuotojas 2021 m. birželio 15 d. kreipėsi į DGK su prašymu įpareigoti darbdavį įforminti jo atleidimą iš darbo nuo 2021 m. birželio 2 d. darbuotojo iniciatyva ir išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas 904,76 Eur darbo užmokestį už 19 darbo dienų, netesybas už pavėluotą atsiskaitymą, skaičiuojamas nuo 2021 m. birželio 3 d., skaičiuojant 47,62,00 Eur už dieną iki atsiskaitymo dienos. DGK išnagrinėjo V. L. prašymą ir 2021 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-2762, kuriuo jo prašymą tenkino, darbo sutartį su V. L. pripažino nutraukta nuo 2021 m. birželio 2 d. pagal DK 36 straipsnio 4 dalį (darbuotojas per išbandymo laikotarpį nutraukia darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas), nurodė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 904,76 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už 2021 m. gegužės mėnesį, 65,24 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių) ir 1333,36 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių). Ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu, kreipėsi į teismą su reikalavimu visiškai atmesti atsakovo V. L. 2021 m. birželio 15 d. prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo.
21. DK 36 straipsnio 4 dalis numato, kad darbuotojas gali per išbandymo terminą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Įstatymas numato galimybę atšaukti įspėjimą, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pabaigą.
22. DK 25 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti.
23. Civilinėje byloje esančiais įrodymais (el. laiškas, išsiųstų laiškų sąrašas) nustatyta, kad 2021 m. gegužės 30 d. elektroninio laiškas, siųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) kopiją. Jame nurodyta, kad yra siunčiamas V. L. prašymas atleisti jį iš darbo bei prikabintas failas „prašymas V. L.“. Ieškovo atstovas įmonės vadovas P. J. neigia, kad įmonėje buvo gautas toks darbuotojo laiškas.
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog V. L. siuntė elektroninį laišką darbdaviui dėl atleidimo iš darbo elektroniniu paštu 2021 m. gegužės 30 d., yra įrodyta. Tai teisingai nustatė ir pirmos instancijos teismas. Kolegija sprendžia, kad el. laiškas, išsiųstų el.laiškų sąrašas tai patvirtina, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, kad dar nesant ginčo dėl kokios nors priežasties atsakovas siųstų atitinkamo pobūdžio žinutę (dėl atleidimo iš darbo) ar formuotų jos imitaciją. Be to, toks faktas byloje ir nėra nustatytas. Be to, aplinkybė dėl elektroninio laiško siuntimo darbdaviui netiesiogiai patvirtinama liudytoju apklausto įmonės darbuotojo A. A. parodymais, kuris patvirtino, kad pats 2021 m. gegužės 28 d. parašė darbdaviui įspėjimą apie ketinimą baigti darbo santykius ir paragino tai padaryti V. L., o vėliau V. L. jam patvirtino, kad tokį pareiškimą jis parašė ir išsiuntė darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, esant tokiai įrodymų visumai, aplinkybė, kad atsakovas ieškovės oficialiai skelbiamu el. pašto adresu (dėl to ginčo nekyla, jis įrašytas darbo sutartyje) kreipėsi į darbdavį dėl atleidimo iš darbo, laikytina įrodyta (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
25. Kadangi elektroninio laiško išsiuntimo diena 2021 m. gegužės 30 d. buvo ne darbo diena (sekmadienis), darbuotojo įspėjimas darbdaviui laikomas įteiktu 2021 m. gegužės 31 d. (pirmadienį).
26. Darbdavio teiginys, kad darbuotojas neturėjo teisės pasinaudoti išimtimi nutraukti darbo sutartį per išbandymo laikotarpį, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Tai numato DK 36 straipsnio 4 dalis.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė, vadovaujantis DK 36 straipsnio 4 dalimi, gavusi darbuotojo įspėjimą, turėjo pareigą įforminti darbo santykių pabaigą su darbuotoju suėjus 3 dienų įspėjimo terminui. Toks terminas, laikytinas 2021 m. birželio 3 d. Taigi, paskutinė darbuotojo darbo diena įmonėje turėjo būti 2021 m. birželio 3 d.
28. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog reikšminga faktinė aplinkybė, kad darbuotojas, atvykęs į darbą 2021 m. gegužės 28 d., jo nepradėjo ir iš darbo vietos pasišalino po konflikto su įmonės vadovu, į darbą kitomis darbo dienomis nevyko, dėl ko jo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki atleidimo dienos 2021 m. liepos 5 d. buvo fiksuojamos pravaikštos, kurios ir buvo atleidimo priežastimi.
29. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius 2021 m. birželio 1 d. išsiuntė pranešimą darbuotojui, nurodydamas, be kita ko, pasiaiškinti dėl išvykimo iš darbo 2021 m. gegužės 28 d. Toks žymėjimas, nepaisant to, jog darbdaviui buvo žinoma apie darbuotojo prašymą jį atleisti iš darbo dėl per sunkių darbo sąlygų, taip pat apie jo kreipimąsi į Valstybinę darbo inspekciją, taip pat į DGK su reikalavimu spręsti klausimą dėl jo atleidimo, buvo tęsiamas dar daugiau nei mėnesį ir baigtas žymėti tik jo atleidimo dieną 2021 m. liepos 5 d.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad darbdavys, įvykus konfliktui, tiesiog piktnaudžiavo savo teisėmis neįformindamas atsakovo atleidimo iš darbo bei žymėdamas pravaikštas. Ieškovė nesprendė darbuotojo 2021 m. gegužės 30 d. prašymo atleisti jį iš darbo neanalizavo priežasčių, nors darbuotojas aiškiai nurodė, jog siekia nutraukti darbo santykius nepasibaigus išbandymo laikotarpiui. Tai, kad tikroji atleidimo priežastis – per sunkus darbas, patvirtino liudytojas A. A., kurio paaiškinimais netikėti teismas neturi pagrindo.
31. Taigi, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog neteisinga vertinti, kad darbuotojas nevyko į darbą be pateisinamų priežasčių, kai jo paaiškinimu, toks darbas, atsižvelgiant į jo amžių ar kvalifikaciją, yra per sunkus. Ieškovo pozicija, pravaikštų atsakovui žymėjimas jo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje dėl jo neatvykimo į darbą, aiškiai žinant, kad darbuotojas nesutinka tęsti darbo santykių, tik patvirtina ieškovo nesąžiningą siekį dirbtinai nutęsti darbuotojo atleidimo datą ir atsiskaitymo su juo laiką.
32. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė dėl nepateisinamų priežasčių laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. liepos 5 d. žymėjo kaip darbuotojo pravaikštos laiką, dirbtinai nutęsė jo atleidimo iš darbo laikotarpį daugiau nei mėnesį, o toks elgesys, netgi pripažįstant darbuotojo kaltę dėl darbo drausmės pažeidimo, konstatuotinas kaip pažeidžiantis DK 58 straipsnio 6 dalį, kuriuo numatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo. Taip pat pripažintina, kad darbdavys, kurio, kaip stipresnės šalies atžvilgiu taikomi aukštesni atidumo, teisinių žinių taikymo ir kiti standartai, tinkamai neįvertino darbuotojo atleidimo faktinio pagrindo (jei laikyti, kad 2021 m. gegužės 28 d. buvo pravaikšta, turėjo būti atleistas per 1 mėn.), neįgyvendino savo pareigos įsigilinti į darbuotojo nurodytą atleidimo iš darbo priežastį, nebendradarbiavo su darbuotoju jokiomis komunikavimo priemonėmis, nesuderinama su įstatyme įtvirtina šalių pareiga bendradarbiauti.
33. Pirmos instancijos teismas teisingai pripažino, kad ieškovas pasirinko neadekvačią reagavimo priemonę darbuotojo atžvilgiu, neteisėtai atleido darbuotoją pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atsakovo darbo santykių pabaiga atitinka DK 36 straipsnio 4 dalies turinį, atsakovo darbo santykiai įmonėje turėjo būti nutraukti vėliausiai 2021 m. birželio 3 d. pateikto elektroniniu paštu prašymo pagrindu.
34. Atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovas po 2021 m. gegužės 28 d. turėjo dirbti, todėl, kad akivaizdu, jog kilus konfliktui ir ieškovei apkaltinus atsakovą žalos padarymu, o atsakovui pasišalinus iš darbo bei pateikus prašymą dėl atleidimo, buvo akivaizdu, kad jis nedirbs dėl jam per sudėtingo darbo. Taip pat atmestinas argumentas dėl to, kad sąskaitos nepateikė atsakovas, kadangi akivaizdu, kad atsakovui visą mėnesį žymint pravaikštas, ieškovė net neketino mokėti jam darbo užmokesčio ir uždelsė atsiskaityti ne dėl sąskaitos neturėjimo, o dėl ginčytinos situacijos dėl darbuotojo darbo.
35. DK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Ta darbo užmokesčio dalis, kuri neviršija darbuotojo 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio, privalo būti išmokama darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu būtų susitarta kitaip. Iš ieškovo pateiktų darbo užmokesčių paskaičiavimo dokumentų matyti, kad už atliktą darbą atsakovui priskaičiuota 904,76 Eur darbo užmokesčio už gegužės mėnesį bei 65,24 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.
36. Teismui pripažinus, kad darbo santykiai su darbuotoju pasibaigė 2021 m. birželio 3 d., atsirado darbdavio pareiga su darbuotoju atsiskaityti. Sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ieškovės argumentas esą jis negalėjo pervesti darbuotojui jo darbo užmokesčio į banko sąskaitą nelaikytini pagrindžiančiais tokios pareigos nevykdymą, kadangi darbdavys turi pareigą iš anksto susižinoti duomenis, kur turės būti pervedamos darbuotojo uždirbtos ir kitais pagrindais jam priklausančios išmokėti piniginės lėšos. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą pareigą darbdaviui galutinai su darbuotoju atsiskaityti paskutinę jo darbo įmonėje dieną, pripažįstama, kad darbdavys nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nepareikalavo sąskaitos priėmimo į darbą metu, kad vėliau nekiltų pagrindo atsirasti nepagrįstoms manipuliacijoms dėl esą neturėjimo reikiamų pinigams pervesti duomenų.
37. Taigi, pirmos instancijos teismas teisingai ieškovės paaiškinimą dėl tariamo negalėjimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju vertino kaip ieškovo netinkamą savo paties pareigų išsiaiškinant reikalingus mokestiniams pervedimams padaryti duomenis, vykdymą. Taigi darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas pirmos instancijos teismo priteista pagrįstai.
Dėl netesybų dydžio
38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais dėl netesybų mažinimo.
39. DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos.
40. Pagal kasacinio teismo praktiką išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013; kt.).
41. DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos.
42. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybę, jog atsakovas įmonėje dirbo labai trumpą laiką, darbiniai santykiai nutrūko jo bandomuoju laikotarpiu. Be to tai įvyko paties darbuotojo iniciatyva. Tokiu atveju darbuotojas, nežiūrint į darbdavio atsisakymą įforminti darbo sutarties pasibaigimą ir su juo galutinai atsiskaityti atleidimo dieną, darbuotojas negalėtų tikėtis tokių pačių nuostolių dėl pavėluoto atsiskaitymo atlyginimo, kaip pvz. ilgalaikis darbuotojas ar bent jau kurį laiką įmonėje tęstinai pradirbęs asmuo. Taigi, pirmos instancijos teismas netesybų dydį pagrįstai, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką mažino iki 1000,00 Eur.
43. Byloje taip pat nekeistinas papildomas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo, kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Be to priteistos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą yra pagrįstos bei proporcingos teiktoms teisinėms paslaugoms, todėl nemažintinos.
44. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias darbo teisinius santykius (DK 24, 25, 36, 58, 146, 147 straipsniai), ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas bei papildomas sprendimas paliktini nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą bei 2021 m. lapkričio 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.