- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- e2S-157-981/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16549-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S. Apeliacinės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, suinteresuotas asmuo M. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, kuriuo prašoma: nepilnamečių vaikų G. S. ir G. S. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su S. S. iki įsiteisės teismo sprendimas; priteisti iš M. S. nepilnamečių vaikų G. S. ir G. S. išlaikymui po 250 EUR kiekvienam kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise pripažinti S. S.; nustatyti laikiną M. S. ir nepilnamečių vaikų G. S. ir G. S. bendravimo tvarką be apribojimų iki įsiteisės teismo sprendimas.
2. Pareiškime nurodoma, kad S. S. ir M. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus: G. S. ir G. S.. Sutuoktinė M. S. 2025 m. rugsėjo 18 d. šiurkščiai pažeidė vaikų interesus išveždama juos iš jų įprastinės gyvenamosios aplinkos be jokio pagrindo ir pareiškėjo interesus bendrauti su vaikais, slepia vaikų būvimo vietą, taip piktnaudžiaudama motinos valdžia. Pareiškėjas nurodo, jog jam nėra žinoma, kur yra vaikai, todėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad vaikams būtų užtikrinta saugi ir stabili gyvenamoji aplinka. Šiuo metu tarp šalių prasidėjo santuokos nutraukimo procesas, pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 19 d. iš mediatorės D. M. gavo pranešimą dėl mediacijos. Nepavykus taikiai išspręsti ginčo dėl santuokos nutraukimo privalomosios mediacijos proceso metu, ieškovas teiks ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo.
Teismas nurodė, kad pareiškėjui jokiais įrodymais nepagrindus būtinybės operatyviai reaguoti į susiklosčiusią situaciją taikant laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, jo inicijuotas privalomosios mediacijos procesas ir šios procedūros trukmė (sutikimas ar nesutikimas dėl mediacijos vykdymo turi būti pateiktas per 14 dienų) nepablogins nepilnamečių vaikų ir šalių padėties.
Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu atsakovė sutiks dalyvauti privalomosios mediacijos procese, kurią pareiškėjas nurodo kaip priežastį, kliudančią pareikšti ieškinį kol nepasibaigė mediacijos procesas, šalys galės derinti pozicijas dėl ginčo, išlieka taikaus susitarimo sudarymo galimybė, dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas tikslingu. Teismas nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, egzistuoja prielaida tarp vaiko tėvų kilti dar didesnei priešpriešai. Taip nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą.
Teismas akcentavo, kad šeimos bylose teismas turi pareigą imtis priemonių šalims sutaikyti, todėl pareiškėjui nepagrindus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio būtinybės, teismo įsikišimas į ginčo sprendimą vykstant mediacijos procesui nebūtų suderinamas ne tik su mediacijos tikslais, tačiau ir su civilinio proceso tikslais. Pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo net nenurodyti konkretūs ketinami pareikšti reikalavimai sutuoktinei ir nepateikti duomenys apie preliminarų ketinamų reikšti reikalavimų dydį (pavyzdžiui, neaiškus prašytino išlaikymo dydis ir konkreti bendravimo tvarka). Iš pateikto prašymo nėra aišku, koks galimas būsimas sprendimas byloje galėtų būti, prašyme nurodytų duomenų nepakanka spręsti ir dėl palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas nutarė, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jau šiuo metu yra kilusi ar artimiausiu metu galimai kils grėsmė net nesuformuluotų būsimo ieškinio reikalavimų patenkinimui tuo atveju, jei nebus pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmetė kaip neatitinkantį CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas S. S. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-35985-877/2025, ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas nepilnamečių vaikų G. S. ir G. S. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu S. S. priteisti iš motinos M. S. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 EUR kiekvienam kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrus tėvą S. S.; nustatyti laikiną motinos M. S. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais be apribojimų; 2) priimti naujus įrodymus – šalių susirašinėjimą po 2025 m. rugsėjo 26 d., dėl to nebuvo galimybės juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Su atskiruoju skundu apeliantas teikia teismui naujus įrodymus – šalių susirašinėjimą, kuris atsirado po to, kai buvo priimta pirmosios instancijos teismo nutartis. Nurodo, kad teikiamas susirašinėjimas patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie sutuoktinės piktnaudžiavimą motinos valdžia: pareiškėjui neleidžiama bendrauti su vaikais. Po nutarties priėmimo sutuoktinė atsisako leisti pareiškėjui pasimatyti su vaikais, kelia sąlygą, kad visų pirma jis turi pasirašyti jos vienašališkai siūlomą bendravimo tvarką.
8.2. Nurodo, kad nepilnamečiai vaikai nuo gimimo iki 2025 m. rugsėjo 18 d. augo ir gyveno su abiem tėvais (duomenys neskelbtini), t. y. namuose, kurie jiems yra įprasta aplinka. Atsakovei staiga išvežus vaikus iš jiems įprastos namų aplinkos (kaip nurodyta prašyme, be jokio išankstinio perspėjimo, slapta išsivežant net vaikų daiktus), tai sukėlė vaikams emocinį sukrėtimą. Vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ir atskyrimas nuo tėvo šiuo metu vyksta vienašališkai atsakovės valia, nesant jokio teismo sprendimo. Tai prieštarauja vaikų interesams: staiga nutrūkęs kasdienis ryšys su tėvu ir gyvenamosios vietos pakeitimas gali neigiamai atsiliepti vaikų psichologinei būsenai ir vystymuisi. Nesiekia apriboti motinos bendravimo su vaikais – pradiniame prašyme buvo prašoma nustatyti bendravimo tvarką „be apribojimų“. Tai rodo pareiškėjo siekį pirmiausia užtikrinti vaikų gerovę, nelaukiant ilgai trunkančio bylos nagrinėjimo pabaigos. Vaikų interesus šio konflikto metu apsaugotų jų laikinas grąžinimas į įprastą aplinką ir neribotas ryšys su abiem tėvais, kad būtų išlaikytas įprastas gyvenimo ritmas.
8.3. Atsakovei išsivežus vaikus iš nuolatinės jų gyvenamosios vietos, ieškovui kyla pagrįstos abejonės, ar vaikai turi tinkamas sąlygas augti ir vystytis, šių aplinkybių niekas nenustatinėjo, o atsakovės dabartinis būvimo adresas tapo žinomas tik po prašymo teismui pateikimo. Teismas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų ištirta, kaip vaikai jaučiasi, nors tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus.
8.4. Teismo nurodytas argumentas, kad ieškovas nepateikė duomenų iš mokymosi įstaigų yra nesuvokiamas, nes tie įvykiai buvo apriboti laike ir aplamai buvo sprendžiamas klausimas, kur ir kaip gyvena vaikai. Šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, todėl teismas turėjo savarankiškai įtraukti į bylą Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad būtų pateikta išvada.
8.5. Mediacijos procesą inicijavo sutuoktinė. Privalomoji mediacija neturi užkirsti kelio skubiai vaikų interesų apsaugai. Vaikų padėtis pablogėjo, nes jie atsidūrė teisiškai neapibrėžtoje situacijoje, kurioje motina vienašališkai sprendžia, ar vaikai matysis su tėvu ir kada tai bus. Privalomosios mediacijos procedūra negali užtikrinti vaikų teisių apsaugos.
8.6. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, jeigu pareiškėjas pateikia įrodymus apie kreipimąsi į privalomą mediaciją. Šiuo atveju pareiškėjas tokius duomenis pateikė (pridėtas mediatorės pranešimas apie mediaciją), t. y. įvykdė formalius reikalavimus. Šiuo atveju yra iš atsakovės kylanti reali grėsmė vaikų interesams. Teismas, užtikrindamas vaiko teisių apsaugą, turi teisę ir pareigą veikti operatyviai, nelaukdamas mediacijos termino pabaigos, jei delsimas gali pakenkti vaikams. Sutuoktinė nesuteikia galimybės pareiškėjui bendrauti su vaikais net telekomunikacijos priemonėmis. Pareiškėjas nuo 2025 m. rugsėjo 18 d. nežino, kaip gyvena vaikai ir kokiomis sąlygomis.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, prijunkti su atsiliepimu pateikiamus dokumentus (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutartį; Taikos sutarties kopiją). Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
9.1. Nurodo, kad 2025 m. spalio 14 d. gautoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartyje, kuria buvo grąžintas pareiškėjų S. S. ir M. S. prašymas patvirtinti taikos sutartį (byla Nr. e2SP-38360-877/2025), nurodyta, kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, kurį teismas skundžiama nutartimi atmetė. Nesutikdamas su teismo priimta nutartimi S. S. padavė atskirąjį skundą, kurį priėmus, byla buvo perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Civilinė byla pagal S. S. atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme gauta 2025 m. spalio 1 d.
9.2. Paaiškina, jog apie pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo ir atskirąjį skundą sužinojo tik gavusi minėtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, ji neturėjo galimybės pateikti savo atsiliepimų į S. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9.3. Pažymi, kad 2025 m. spalio 1 d. susitarė su pareiškėju dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos bei išlaikymo iki įsiteisės teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje, todėl teikia apeliacinės instancijos teismui Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutartį bei prašo ją prijungti prie civilinės bylos, kurioje yra nagrinėjamas pareiškėjo S. S. atskirasis skundas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
5. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo ginče, kildinamame iš šeimos teisinių santykių, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
Dėl rašytinių įrodymų (ne)priėmimo
6. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė ištrauką iš komunikavimo su suinteresuotu asmeniu M. S. susirašinėjimo programėlėje. Suinteresuotas asmuo M. S. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: pareiškėjų S. S. ir M. S. Kauno apylinkės teismui Kauno rūmams pateiktą 2025 m. spalio 3 d. Taikos sutartį, kurioje pareiškėjai susitarė dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais, jų išlaikymo iki įsiteisės teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje; pareiškėjų S. S. ir M. S. 2025 m. spalio 1 d. pareiškimą teismui, kuriuo pareiškėjai prašo patvirtinti S. S. ir M. S. sudarytą taikos sutartį „Dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo“; Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2SP-38360-877/2025, kuria teismas atsisakė priimti prašymą dėl Taikos sutarties patvirtinimo.
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; kt.). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 45 punktas). Kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog nėra pagrindo priimti apelianto ir suinteresuoto asmens pateiktus rašytinius įrodymus, nes: (i) apelianto pateikti įrodymai neturi įtakos sprendžiamam klausimui; (ii) suinteresuoto asmens pateikti įrodymai yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl tokiu atveju pakanka nurodyti reikšmingus kitam teismui pateiktus dokumentus ir priimtus procesinius sprendimus, nes teismas pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos, taip pat ir iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo ir procesinės bylos baigties
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagos duomenis ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO susipažinęs su civilinės bylos Nr. e2SP-38360-877/2025 medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmesdamas pareiškėjo S. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino bylos duomenis, nenukrypo nuo šiam ginčui aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Nustatyta, kad jau po atskirojo skundo šioje byloje pateikimo 2025 m. rugsėjo 30 d., pareiškėjai S. S. ir M. S. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams 2025 m. spalio 3 d. pateikė Taikos sutartį, kurioje pareiškėjai susitarė dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, vaikų išlaikymo iki įsiteisės teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje (civilinė byla Nr. e2SP-38360-877/2025). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto 2025 m. rugsėjo 23 d. kreipimasis į Kauno apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio buvo skubotas, sąlygotas šeimoje susiklosčiusios sudėtingos situacijos, juolab kad ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu, t. y. praėjus daugiau kaip 3 (trims) mėnesiams po skundžiamos nutarties priėmimo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad apeliantas ar jo sutuoktinė būtų teismui pateikę ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo padarinių ar pareiškėjai būtų pateikę pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.
12. Pažymėtina, jog atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo procesinio sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61; kt.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-35985-877/2025, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.