- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-827-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14466-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- K. Š., Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1873-944/2014 pagal ieškovo K. Š. patikslintą ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausybės, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. Š. pateikė patikslintą ieškinį atsakovei LR valstybei, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 347,54 Eur (1200Lt) turtinę žalą, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 147-154).
Nurodė, kad CPK nurodo pagrindus, kuriems esant ieškovas turi teisę pasirinkti civilinės bylos teismingumą pagal žalos padarymo vietą ar pagal ieškovo gyvenamąją vietą, kai žala padaroma asmens turtui, sveikatai. Todėl byla turi būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.
2011 (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai sulaikytas policijos pareigūnų. Santakos policijos komisariate buvo surašytas sulaikymo protokolas. Jokių dokumentų iš policijos negavo, todėl suprato, jog administracinė teisės pažeidimo byla nebuvo pradėta, buvo nutraukta ar neįvyko. 2013-10-22 ieškovas iš policijos pareigūnų, sustabdžiusių ieškovo vairuojamą automobilį sužinojo, kad galimai yra nubaustas administracine tvarka 2011 metų (duomenys neskelbtini) mėnesį. Todėl kreipėsi į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) nuovalą, dėl leidimo susipažinti su turima informacija apie įvykius, galimai buvusius 2011 (duomenys neskelbtini). Bylos medžiagą ieškovas gavo 2013-11-04. T.y. 2013-11-04 ieškovas sužinojo apie skirtą administracinę nuobaudą. Apie paskirtą administracinę nuobaudą nežinojo, nes jam nebuvo pranešta apie bylą. Sužinojęs apie paskirtą administracinę nuobaudą kreipėsi dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo termino atnaujinimo, bylinėjosi teismuose, dėl ko ieškovui buvo padaryta turtinė žala. Kauno apygardos teismo 2014-01-16 nutartimi buvo atnaujintas skundo padavimo terminas. Teismas nustatė, kad ieškovui įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie ATP bylos nagrinėjimo laiką, byla nagrinėjama ieškovu nedalyvaujant, byla nagrinėta nenustatytu laiku, buvo pažeistos ieškovo teisės į teisminę gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą, teisė turėti atstovą byloje, teisė būti išklausytam, teikti įrodymus ir kitos procesinės teisės. Apie 2011 (duomenys neskelbtini) nutarimą jo atžvilgiu ieškovas sužinojo ne anksčiau kaip 2013-11-04. T.y. žala ieškovui padaryta dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir neteisėto neveikimo. Ieškovas patyrė 1200 Lt žalą, nes be kvalifikuoto, profesionalaus advokato atstovavimo nebuvo įmanomas asmens teisių užtikrinimas, gynimas teismuose, ikiteisminio tyrimo įstaigose. Žala atsirado byloje dėl termino atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Jei pareigūnai būtų veikę pagal įstatymus, bylos dėl termino atnaujinimo nebūtų buvę, žala būtų neatsiradusi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi priėmė ieškovo K. Š. patikslintą ieškinį atsakovei valstybei dėl žalos atlyginimo priteisimo (t.1, b.l 155-156). Patikslino valstybę atstovaujančią instituciją ir nurodė, kad šioje byloje valstybę atstovauja Policijos departamentas, adresas Saltoniškių g. 19, Vilniuje. Perdavė civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo K. Š. patikslintą ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai Policijos departamento, dėl žalos atlyginimo priteisimo, teismingam teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teismas nustatė, kad byloje reikalavimas reiškiamas dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, t. y. procesinių policijos pareigūnų pažeidimų, dėl kurių ieškovas patyrė turtinę žalą. Byloje dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės buveinės vieta yra Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilniuje, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti pateikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1054 nutarimo Nr. 26 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“3.23 p. bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, jai atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Ieškovas kildina žalą dėl policijos pareigūnų veiksmų. Vadovaujantis LR policijos veiklos įstatymo12 str. 1 d., 2 d. 2 p. nustatyta, kad policijos departamentui vadovauja policijos generalinis komisaras, kuris prižiūri ir koordinuoja vadovaujamų įstaigų veiklą;13 str. 2 d. 2 p. policijos departamentas kontroliuoja ir koordinuoja pavaldžių policijos įstaigų veiklą ir teikia joms rekomendacijas bei nurodymus. Teismas konstatavo, kad valstybę, šioje byloje turi atstovauti policijos departamentas, kurio adresas Saltoniškių g. 19, Vilniuje.
Ieškinys dėl žalos atlyginimo, esant tokio pobūdžio neteisėtiems veiksmams gali būti reiškiamas tiek pagal bendrąsias (LR CPK 29 str. – atsakovo buveinės vietą), tiek pagal alternatyviąsias teismingumo taisykles (LR CPK 30 str. 6, 7 d. – ieškovo gyvenamąją vietą). Ieškovas reiškia ieškinį dėl jo manymu neteisėtų procesinių veiksmų administracinės nuobaudos skyrimo byloje, dėl kurių ieškovas patyrė turtinę žalą. Ieškovas teismui pateikė ieškinį ne veikų nurodytų LR CPK 30 str. 7 d. LR CPK 30 str. 6 d. nustatyta alternatyvaus teismingumo taisyklė netaikytina šiuo atveju, nes ieškovas žalą nurodo, kaip administracinėje byloje patirtas teisines išlaidas. LR CPK 30 str. yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet yra taikomos alternatyvaus teismingumo taisyklės ir ieškovas turi teisę pasirinkti į kurį teismą jam kreiptis su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo. Minėta įstatymo nuostata nenumato ieškovui galimybės pasirinkti teismingumo, t. y. kreipiantis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuri padaryta dėl procesinių pažeidimų administracinių teisės pažeidimų byloje, kreiptis į teismą pagal atsakovo buveinės vietą arba pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Konstatavo, kad ieškovės ieškinys turi būti pareikštas pagal atsakovo buveinės vietą (LR CPK 29 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014-12-12 nutartį pakeisti; nustatyti, kad ieškinys nagrinėtinas Kauno apylinkės teisme (t.1, b.l. 161-162).
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nurodo pagrindus, kuriems esant ieškovas turi teisę pasirinkti civilinės bylos teismingumą pagal žalos padarymo vietą ar pagal ieškovo gyvenamąją vietą kai žala padaroma asmens turtui. Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta asmens turtui, ieškinio dalykas yra žala padaryta ieškovui (CK 6.271 str.), todėl nustatant teismingumą turi būti taikomas LR CPK 30 straipsnio 6 dalis - ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Kadangi ieškovo gyvenamoji vieta ir žalos padarymo vieta sutampa, todėl ši civilinė byla yra teisminga Kauno apylinkės teismui.
Byla turi būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme taip pat ir dėl to, kad turi būti užtikrintas CPK 7 straipsnyje nustatytas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Byla jau pradėta nagrinėta Kauno apylinkės teisme, yra įvykęs teismo parengiamasis posėdis, ieškovo gyvenamoji vieta yra Kaune, visi rašytiniai įrodymai, nagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos ir atsakingos policijos įstaigos yra Kauno mieste.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos valstybė atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo atsakovu byloje nustatyti Kauno AVPK; ieškinį atmesti (t.1, b.l. 171-173). Nurodo, kad ieškovas padarytą žalą kildina iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų nagrinėjant administracinio teises pažeidimo bylą ir prašo padarytą jam žalą atlyginti vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 str. Bylos dėl žalos atlyginimo yra teismingos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.). T.y. ši byla teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad dėl pažeidimų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jis patyrė 347,54 Eur žalos. Administracinių teises pažeidimų kodekse nenumatyta galimybė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas šioje byloje kaip turtinę žalą nurodo jo sumokėtą 347,54 Eur sumą advokatui už procesinių dokumentų rengimą teismui administracinio teises pažeidimo byloje. Ieškovas žalai priskiria atstovavimo išlaidas patirtas ginčijant teisme nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokios išlaidos priskiriamos administracinių teises pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Šių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ATPK 279 straipsnio nuostatos. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ATPK nenumatytas. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos negali būti laikomos žala, kadangi tai yra bylinėjimosi išlaidos, kurios gali būti atlyginamos procesinių įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, gal būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Ieškovas be teisinio pagrindo priežastiniu ryšiu sieja savo apsisprendimą samdyti advokatą, siekiant praleisto sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo termino atnaujinimo ir su tuo turėtas išlaidas, su Kauno AVPK pareigūnų veiksmais. Valstybės atstovavimas teismuose yra aiškiai, nuosekliai ir suprantamai reglamentuotas teisės aktais. Tiek teritorinės policijos įstaigos - apskričių vyriausieji policijos komisariatai,- tiek specializuotos policijos įstaigos - Antiteroristinių operacijų rinktinė „ARAS“, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Kriminalistinių tyrimų centras, Lietuvos policijos mokykla, Lietuvos kelių policijos tarnyba - yra savarankiški juridiniai asmenys, veikiantys pagal savo nuostatus ir dalyvaujantys teisminiuose procesuose ieškovais, atsakovais ir kt. Teismas netinkamai interpretavo Policijos veiklos įstatymo 12 ir 13 straipsnius, kurie apibrėžia Policijos generalinio komisaro ir Policijos departamento veiklą ir funkcijas ir be pagrindo padarė išvadą, kad iš esmės dėl visų Lietuvos policijos pareigūnų padarytos žalos, kai ją turi atlyginti valstybė, jai atstovauja Policijos generalinio komisaro vadovaujamas Policijos departamentas, kurio buveinė yra Saltoniškių g. 19 Vilnius. Šioje byloje žala ieškovui buvo padaryta dėl galimai neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno AVPK) pareigūnų veiksmų, Kauno AVPK ir yra teisėtas valstybės atstovas šioje byloje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-12-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės-nustatyti, kad atsakovės valstybės atstovas šioje byloje yra Kauno AVPK ir bylą pagal rūšinį teismingumą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui (t.2, b.l. 3-5).
Nurodo, kad bylose dėl žalos atlyginimo valstybei turi atstovauti valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Tiek teritorinės policijos įstaigos - apskričių vyriausieji policijos komisariatai,- tiek specializuotos policijos įstaigos - Antiteroristinių operacijų rinktinė „ARAS“, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Kriminalistinių tyrimų centras, Lietuvos policijos mokykla, Lietuvos kelių policijos tarnyba - yra savarankiški juridiniai asmenys, veikiantys pagal savo nuostatus ir dalyvaujantys teisminiuose procesuose ieškovais, atsakovais ir kt. Teismas netinkamai interpretavo Policijos veiklos įstatymo 12 ir 13 straipsnius, kurie apibrėžia Policijos generalinio komisaro ir Policijos departamento veiklą ir funkcijas ir be pagrindo padarė išvadą, kad iš esmės dėl visų Lietuvos policijos pareigūnų galimai padarytos žalos, kai ją turi atlyginti valstybė, jai atstovauja Policijos generalinio komisaro vadovaujamas Policijos departamentas, kurio buveinė yra Saltoniškių g. 19 Vilnius. Nagrinėjamu atveju žala ieškovui buvo padaryta dėl galimai neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno AVPK) pareigūnų veiksmų, todėl būtent Kauno AVPK, o ne Policijos departamentas yra teisėtas valstybės atstovas šioje byloje. Ieškovas padarytą žalą kildina iš Kauno AVPK pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų nagrinėjant administracinę bylą ir prašo padarytą jam žalą atlyginti vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 str. (Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų). Bylos dėl tokios žalos atlyginimo yra teismingos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta atsakovą LR valstybę atstovaujant institucija ir byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, yra pagrįsta ir teisėta.
CPK5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo. T.y. byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui.
Nustatyta, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą principą nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas sprendžia tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1837-14).
Nagrinėjam atveju ieškovo prašomą priteisti žalą sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant prašymą atnaujinti 2011 (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą, rengiant skundus dėl šio nutarimo panaikinimo.
Pažymėtina, kad 2011(duomenys neskelbtini) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovo buvo apskųstas Kauno apylinkės teismui. Skundu buvo prašoma nutarimą panaikinti (t.1, b.l. 98-101). Skundas išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo 2014-03-13 nutartimi, kuria nutarimas paliktas nepakeistas. K. Š. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-06-13 nutarties, kuris atmestas Kauno apygardos teismo 2014-07-31 nutartimi (civilinės byloje Nr. ATP-862-319/2014). T.y. nagrinėjamu atveju prašomą priteisti sumą sudaro ne žala atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Teismai, kaip teisingumą vykdanti institucija, nėra viešojo administravimo subjektas ir bylų nagrinėjimas teisme, su kuo pareiškėjos sieja joms padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai. Todėl bylų nagrinėjimo teisme proceso metu padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
CPK 29 str. nustatyta bendroji teismingumo taisyklė - pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinę. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, todėl taikytinos CPK 30 str. 6 d. nuostatos. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pagrįstas ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog byla teisminga Kauno apylinkės teismui.
Pažymėtina, kad klausimas dėl netinkamos šalies pakeitimo sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, vadovaujantis CPK 45 str. nuostatomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant CPK normas, išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis dalyje, kuria byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui ir atsakovu nurodytas Policijos departamentas, naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nutaria:
ieškovo K. Š. atskirąjį skundą tenkinti.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.