Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. Š. (toliau - Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties K. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Santakos grupės pareigūnas 2011 m. rugpjūčio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad K. Š. 2011 m. rugpjūčio 6 d., 00.30 val. viešoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, gatvėje, būdamas neblaivus, griuvinėjo, nesiorientavo aplinkoje, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Šiais veiksmais K. Š. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovados viršininko 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu K. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta nuobauda – įspėjimas.

K. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <…> girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimties iki penkiasdešimties litų. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 178 straipsnį, būtina nustatyti, jog: 1) asmuo pasirodė girtas viešoje vietoje; 2) jo elgesys įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Administracinio teisės pažeidimo byloje neabejotinai nustatyta, jog K. Š. pasirodė viešoje vietoje, t. y. gatvėje, būdamas neblaivus (4,42 promilių girtumas) ir nesiorientuodamas aplinkoje ir griuvinėdamas, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Nors pažeidėjas neigia padaręs minėtą pažeidimą, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Policijos pareigūnai Č. S. J. ir D. T. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 6 d. 00:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje, pastebėjo pilietį, kuris griuvinėjo, nesiorientavo aplinkoje. Pilietis buvo sulaikytas ir pristatytas į Santakos PK, kuriame nurodė, kad jis yra K. Š. (b. l. 14-15). Policijos pareigūnai apklausiami teismo posėdžio metu patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytą informaciją (b. l. 38-39, 58-59). Prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų nėra. Šie liudytojai vykdė savo tarnybines funkcijas ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šių asmenų parodymų patikimu. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šie asmenys turėtų pagrindą pakenkti K. Š. ar jį apkalbėti. Policijos pareigūnas G. B., remdamasis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, surašė pažeidėjui 2011 m. rugpjūčio 6 d. protokolą, šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi taip pat nenustatyta ir aukštesnysis teismas neturi pagrindo juo abejoti. Apeliacinio skundo argumentą, kad liudytojo D. T. parodymai neteisėti, nes liudytojas neprisiekė teisme, paneigia 2014 m. balandžio 30 d. protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas prisiekė ir pasirašė. Policijos komisariate K. Š. buvo nustatytas 4,42 promilių girtumas (b. l. 16). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesutikdamas su alkotesterio parodymais, galėjo pasinaudoti teise savarankiškai pasitikrinti blaivumą Nepriklausomybės ligų centre, tačiau to nepadarė. Akcentuotina, kad K. Š. 2014 m. kovo 10 d. apklausiamas teismo posėdyje prisipažino, kad 2011 m. rugpjūčio 6 d. buvo išgėręs alkoholinių gėrimų (b. l. 28-29).

Liudytojas G. B. apklausiamas teismo posėdžio metu teigė, kad K. Š. šortai buvo kruvini, tačiau jokių sužalojimų nematė. Byloje pateiktame išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad pareiškėjui sumušta dešinė plaštaka ir dešinė alkūnė (b. l. 19-20), šią aplinkybę patvirtino ir pats K. Š. (b. l. 28-29). Atsižvelgiant į tai, kad G. B. parodymai iš dalies prieštarauja pažeidėjo parodymas ir į tai, kad šis liudytojas įvykio aplinkybių tiesiogiai nematė, tik iš K. Š. girdėjo, kad jį sumušė policijos pareigūnai, todėl aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog G. B. parodymai vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog K. Š. dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų ir padarytų sužalojimų būtų kreipęsis į atitinkamas teisėsaugos institucijas. Byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad pareiškėją sumušė policijos pareigūnai. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti.

Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nustatė, kad K. Š. nebuvo tinkamai pranešta apie administracinės bylos išnagrinėjimą policijos įstaigoje ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi atnaujino K. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pareiškėjui buvo suteikta teisė apskųsti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Santakos grupės pareigūno 2011 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą, kuria pareiškėjas ir pasinaudojo. Apelianto argumentai, kad jis nedalyvavo nagrinėjant administracinę bylą ir jam nebuvo įteiktas nutarimas, nėra pagrindas pripažinti, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis yra neteisėta. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. Š. dalyvavo bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme ir pasinaudojo įstatyme suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Atmestinas skundo argumentas, kad teismas pažeidė ATPK 35 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Š. pažeidimą padarė 2011 m. rugpjūčio 6 d., o nuobauda paskirta 2011 m. rugpjūčio 11 d., t.y., administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ATPK 35 straipsnio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir paskirtos administracinės nuobaudos teisingumu. ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos skyrimas akivaizdžiai pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus, nėra.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos visapusiškai betarpiškai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl ją naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.