Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam asmeniui R. K., dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos (žala) byloje dėl termino atnaujinimo skundui paduoti negali būti atlyginamos civilinėje byloje. Ieškovas turtinę žalą patyrė ne nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl policijos įstaigos (pareigūno) nutarimo panaikinimo, bet byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-01-16 Kauno apygardos teismo nutartis) dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Turtinė žala ieškovui buvo padaryta byloje, kuri buvo išspręsta ieškovo naudai, įrodymai dėl žalos pateikti ir jos dydis buvo nustatytas tiek byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir byloje Nr. 2-9951-944/2015, kurios sprendimas yra skundžiamas;Teismas pažeidė CPK 182 str. 1 d. 2 p. nuostatas, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nesivadovavo aplinkybėmis, nustatytomis Kauno apygardos teismo 2014-01-16 nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, ši nutartis turi prejudicinę ir įstatymo galią, joje konstatuoti neteisėti policijos įstaigos ir pareigūnų veiksmai; žala (atstovavimo išlaidas); pareigūnų (policijos įstaigos) kaltė; priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Teismas neteisėtai netaikė atsakovui deliktinės atsakomybės, nors atsakovo atsakomybei egzistavo visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas pažeidė CPK 14 str. 2 d., nes neteisėtai rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2014-06-13 ir Kauno apygardos teismo 2014-07-31 nutartimis byloje dėl nuobaudos skyrimo, kurios nebuvo ginčo dalyku. Teismas neteisėtai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nesivadovavo suformuota LAT praktika, netinkamai nustatė ginčo pagrindą ir dalyką. Pažeidė CPK 42 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., nes ieškovas neprašė atlyginti žalos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje dėl nuobaudos skyrimo, o ieškinio pagrindo ir dalyko nustatymas yra ieškovo prerogatyva.Teismas nurodo, kad neteisėti veiksmai buvo „ištaisyti“ administracinio teisės pažeidimo byloje dėl policijos įstaigos (pareigūno) nuobaudos paskyrimo, tačiau žala buvo padaryta iki neteisėtų veiksmų „ištaisymo“, todėl padaryta žala nebegalėjo būti „ištaisyta“ ar paneigta. Ieškovo teisė turėti atstovą byloje ir reikalauti žalos atlyginimo negali būti paneigta, kai tokia žala pareigūnų veiksmais buvo padaryta. Ieškovui pakanka nurodyti faktinį reikalavimo pagrindą, o teismas privalo teisinį santykį kvalifikuoti ex officio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Ginčo esmė – ar atlygintina apeliantui (ieškovui) jo, administracinio teisės pažeidimo byloje, patirtos išlaidos, susijusios su advokato teisinėmis paslaugomis (toliau – žala).

Nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 6 d. apeliantui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ATPK 178 str. 1 d. – neblaivaus pasirodymas viešoje vietoje). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilijampolės nuovados viršininkas 2011 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo apeliantui paskyrė nuobaudą – įspėjimą. Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė tenkinti apelianto prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 16 d. panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį ir atnaujino terminą skundui, dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Vilijampolės nuovados viršininko 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo, paduoti. Ieškovas 2014 m. vasario 3 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu paskirtą nuobaudą (įspėjimą). Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi nutarimą paliko nepakeistą, ieškovo skundą atmetė. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį (apelianto skundą atmetė). Ieškovas prašo atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, siekiant atnaujinti terminą skundui paduoti, nes šias išlaidas patyrė dėl policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė procesinės teisės normų pažeidimais, t. y. byla išnagrinėta nesiremiant įstatymu, neišnagrinėjus visų aplinkybių, neįteikus jam procesinių dokumentų, nepranešus jam apie bylos nagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek apeliantas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, tiek pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ir vertindamas ginčo teisinius santykius, nepagrįstai rėmėsi CK 6.271 straipsniu (atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų). Šio straipsnio nuostatos nereglamentuoja tarp šalių susiklosčiusių ginčo santykių, nes apeliantas žalą kildina iš neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų administracinėje teisenoje, kai minimas straipsnis reglamentuoja žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų (ministerijų, departamentų, savivaldybių ir pan., o ne teisėsaugos institucijų) neteisėtų aktų. Be to, ginčus dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. T-57-2014). Nagrinėjamu atveju, ginčo santykiams taikytinas CK 6.272 straipsnis pagal analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015).

Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardyti ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo konkretūs veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukuria prievolę ją atlyginti. Įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuoti nagrinėjamus santykius analizavo Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjęs, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, ši diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos teisinę sistemą sudaro ne tik nacionaliniai teisės aktai, bet ir tarptautinės sutartys, kuriose Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti tam tikrų teisių ir interesų apsaugą, o juos pažeidžiančius veiksmus vertinti kaip pažeidimą. Tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

Byloje ginčas kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės, kuri kildinama iš neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) (procesinių teisės normų pažeidimo, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

Nagrinėjamos bylos atveju spręstina, ar atsakovei yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui turtinę žalą. Tokia prievolė atsakovei kiltų, konstatavus tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus (neteisėtą neveikimą), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšį.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, nėra vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – priežastinio ryšio tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir apelianto nuostolių (žalos). Kaip matyti, apeliantas žalą kildina iš neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo), tokių kaip: nepranešimas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, jos išnagrinėjimas be apelianto, procesinių dokumentų neįteikimas. Tačiau šie administracinės teisės proceso pažeidimai patys savaime nesukėlė žalos apeliantui. Apeliantas, sužinojęs apie jam paskirtą nuobaudą, pats samdė advokatą, žinodamas, jog dėl to turės išlaidų. Taigi, apelianto išlaidos yra jo paties veiksmų rezultatas (tiesioginis priežastinis ryšys), o ne pareigūnų padarytų procesinių pažeidimų rezultatas. Nesutiktina su apeliantu, jog šiuo atveju yra netiesioginis priežastinis ryšys, t. y. neteisėti veiksmai yra pakankamai susiję su atsiradusia žala. Vien ta aplinkybė, jog apeliantui reikėjo kreiptis dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (tam buvo samdytas advokatas), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų (veikimo/neveikimo) ir išlaidų advokatui yra pakankamas priešastinis ryšys civilinei atsakomybei kilti.

Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Pažymėtina, kad minėti principai suponuoja išvadą, jog turėtos bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos tik bylą laimėjusiai šaliai (teisus neturėtų patirti išlaidų), tą įtvirtina ir CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, apeliantas buvo nubaustas administracine tvarka (išnagrinėjus apelianto skundus, 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas liko nepakeistas), t. y. pralaimėjo bylą. Taigi, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepriklausomai nuo nustatytų neesminių procesinių pažeidimų, kurie iš esmės neįtakojo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Termino skundui paduoti atnaujinimas nėra apelianto laimėjimas, tuo tik buvo suteikta galimybė apeliantui pasinaudoti savo teise apskųsti priimtą nutartimą ir įrodyti, jog jis nubaustas nepagrįstai, tačiau buvo pripažinta, jog apeliantas yra nubaustas pagrįstai. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ginčo dalykas - žalos atlyginimas byloje išnagrinėtoje 2014 m. sausio 16 d. Kauno apygardos teisme Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. byloje dėl termino skundui (dėl 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo) paduoti atnaujinimo. Ginčo dalykas yra ieškovo reikalavimas, t. y. priteisti žalą, kuri atsirado dėl turėtų išlaidų už advokatos suteiktas teisines paslaugas. Faktinis ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Taigi, apeliantas siekia grįsti savo reikalavimą tik aplinkybėmis, kurios susijusios su jo prašymu atnaujinti 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo apskundimo terminą, t. y. remiasi tik jam naudingomis aplinkybėmis, neatsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą. Pažymėtina, kad, sprendžiant apelianto prašomos žalos atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti į visas apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, nes tik tuomet galima tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, įvertinti ieškinio pagrįstumą. Apelianto prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nagrinėjimas yra dalis jo atžvilgiu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje jis buvo pripažintas kaltu ir paskirta nuobauda, o ne atskira byla, kaip bando teigti apeliantas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas (nors jame ir nepagrįstai susidariusi teisinė situacija buvo vertinama remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis), paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.