Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-800/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
1-44-800/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24829-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Daiva Jurevičienė, Vaidas Jurčikonis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-44-800/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24829-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.2.4.4.2.2; 1.2.7.2.2.2; 2.1.4.10.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ievai Jasiulevičienei, Loretai Janušauskienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Daiva Jurevičienei,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Vaidui Jurčikoniui, nukentėjusiosios įstatyminiam atstovui Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (darbo vieta Švedijoje), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis A. M. 2020 m. naktį iš rugpjūčio 28 d. į rugpjūčio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad nukentėjusioji E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra 14 metų amžiaus ir yra nepilnametė, pasinaudodamas tuo, kad ji miega ir dėl to yra bejėgiškos būklės, nurengė pastarąją, užgulė ją savo svoriu taip atimdamas jai galimybę priešintis ir prieš nukentėjusiosios valią rankomis lietė jos krūtis ir sėdmenis, ne mažiau vieną kartą kišo savo pirštus nukentėjusiajai į makštį, ne mažiau penkis kartus kišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į išeinamąją angą, taip pat ne mažiau vieną kartą bandė įkišti savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir tokiu būdu seksualiai prievartavo nepilnametę E. S..

Taip pat jis 2020 m. naktį iš rugpjūčio 28 d. į rugpjūčio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje seksualiai prievartaudamas bejėgiškoje būklėje dėl miegojimo buvusią nepilnametę E. S., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai potrauminį streso sutrikimą (duomenys neskelbtini), kilusį sąsajoje su jo nusikalstamais veiksmais, t. y. padarė nukentėjusiajai nepilnametei E. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 3 dalį

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014 ir kt.). Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės, ir tuo pasinaudoja.

BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent taip.‏‏‎

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme kaltės nepripažino. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 metais rugpjūčio pabaigoje buvo pakviestas į V. B. gimtadienį. Į gimtadienį atvyko su S. P. ir jo sūnėnu M. P. apie 21 val. Pas V. namuose buvo G. su dukromis, V. mama, du iš matymo matyti kaimynai ir du pareigūnai, jie buvo V. draugai. Pas V. šventė vyko iki 24 val. Pagal susitarimą S. jį turėjo parvežti namo. S. pasiimti iš šventės atvyko jo sūnėnas M., kuris atvažiavo su draugo automobiliu. Automobilis buvo pilnas žmonių ir S. įsėdus jam neliko vietos. Galvojo paprašyti M., kad nuvežęs S. atvažiuotų paimti jo, bet V. su G. įkalbėtas liko nakvoti pas V. namuose. Vėliau G. nuėjo į namus, o jis su V. liko lauke apie 1 val. V. jį palydėjo iki svetainės, kur jam buvo paruoštas gultas ir jis nuėjo miegoti. Įvykio naktį mane nuvedė miegoti į kambarį, kuriame miegojo G. dukros. Vienas gultas buvo prie pat įėjimo į kambarį, o kitas iš dešinės pusės. E. miegojo įėjusi į kambarį kairėje pusėje apie 1,5 metro atstumu nuo jo. Kitos dvi G. dukros miegojo nuo jo taip pat panašiu atstumu. Įėjus į kambarį gulėjo kambario tolimiausiame dešiniajame kampe. Kai įėjo į kambarį šviesos nejungė. Kambaryje buvo tamsu.

Ryte atsikėlė pirmas. Pabudo su tais pačiais drabužiais kaip ir atsigulė. Ryte atsikėlęs nuėjo į tualetą, apsiprausė. Jei gerai atsimena, išbėgo šuniukas ir E. atsikėlusi su šuniuku išėjo į lauką. E. ryte pasakė labas rytas, bet jokio konkretaus pokalbio su ja nebuvo. E. šunį lauke vedžiojo apie 30 min. Kai su šuniu grįžo namo sugalvojo padaryti visiems pusryčius. E. padėjo daryti pusryčius. Neatsimena, kaip E. buvo apsirengusi. Jos elgesyje nepastebėjo nieko keisto. Su E. visiems padarė pusryčius. Iškepė kiaušinienę su lašiniais. V. su G. dar gulėjo lovoje. Jis kepė, o E. padavinėjo tai ką jai leipdavo. Po to atsikėlė V., o G. liko gulėti lovoje. Kai pusryčiavo su V., E. buvo šalia V.. E. sesės buvo kambaryje kuriame miegojo. Pamatęs, kad telefonas išsikrovęs vienos iš mergaičių (viduriniosios) paprašė telefono pakrovėjo. Pasikrovęs telefoną paskambino S. ir paprašė parvežti namo. Po 2 val. S. atvyko jo pasiimti. Prieš išvažiuojant išgėrė kavos su V., G., S.. Iš V. namų išvažiavo apie 11 val. ir grįžo namo. Vakarėlio metu vartojo alkoholį. Išgėrė alaus. V. turėjo stipriųjų gėrimų, kuriuos jam primygtinai siūlė. Nesijautė girtas. Išgėrė 4 skardines alaus ir kažkiek pasivaišino stipriaisiais gėrimais. E. šventės metu sėdėjo prie stalo. Su ja kažkiek bendravo. Spėjo, kad ji yra paauglė. Daugiausia laiko praleido su V.. Mano kad E. jį apkalba įtakota tėvų. E. pasakyta, ką ji turi sakyti. Pas save į sodybą atvyko nieko neįtardamas. Atvykęs savo sodyboje rado „bardaką“. Susirinkęs daiktus ir paėmęs šunims ėdalą išvažiavo į sodybą. Sodyboje buvo apie 13 val. Vakare buvo susitaręs susitikti su savo drauge M.. Susitikęs su M. vyko į Stakliškes paimti jos draugės. Ir po to susitiko su G.. Kaip minėjo atvykęs į sodybą pamatė išvartytus daiktus. Kol jo nebuvo sodyboje kažkas išvartė daiktus. Tvarkant išvartytus daiktus pajautė smūgį į nugarą. Nežino, kas jam sudavė. Nuo smūgio pargriuvo ir išgirdo kad G. jį kaltina, kad neva jis išprievartavo jos dukrą. Jam buvo šokas, bandė aiškintis kas atsitiko. Iš jo kišenių buvo iškraustyti visi daiktai, sulaužytas telefonas ir po to kelionė į bagažinę. Tada nuvežė į V. sodybą. Sodyboje buvo A. S. jo draugė I., L. B., V. ir G.. Ten vyko naujas vakarėlis. Ir tada prasidėjo jo kankinimas. Jis sėdėjo prie stalo. Buvo daužomas, dėl to, kad neva išprievartavo E.. Turėjo susitarti su G. dėl padarytos žalos atlyginimo. Turėjo atlyginti žalą už tai, kad neva tvirkino E.. Tuo metu nelabai galėjo matyti, kas aplinkui yra, nes į jį buvo nukreiptas šviestuvas. Jam buvo liepta žiūrėti teisiai, tai negali pasakyti, ar E. jį matė. Nebuvo surištas. Vienu momentu L. B. jį nuvedė atokiau nuo stalo prie G., spyrė į kelio sąnarį paklupdė ant žemes ir pasakė „geriau iš pirmo karto susitark“. Po visų kankinimų jam šovė į galvą mintis atiduoti jiems savo automobilį, tačiau iš tokio jo pasiūlymo jie juokėsi. Tada L. B. sumanė jį filmuoti, liepė prisipažinti. Liepė sakyti, kad „aš tvirkinau E.“, tačiau jis nesutiko to daryti, dėl ko gavo daug smūgių. Visa tai vyko praėjus dienai po vakarėlio. Tada antrą kartą filmavo, matomai tiko ką jis pasakė, nes daugiau jo nemušė. L. B. su V. užsirašė jo duomenis, asmens kodą, vardą pavardę, adresą. Jie iš jo reikalavo pinigų. Konkrečios sumos neįvardijo. Kai jį mušė G. šalia nebuvo. Kai tarėsi dėl pinigų sumos ji buvo šalia. V. namuose jį mušė nuo 22:30 val. iki 5 val. ryto. Jam buvo suduota daug smūgių. Daigiausiai mušė į galvą kumščiais, kojomis. Buvo sužalotas. 2020 m. rugsėjo 30 d. jie atvyko pas jį į namus ir atvežė pasirašyti vekselius. Pasirašė vekselius nežiūrėdamas kokiai sumai. Ant jų buvo parašyta naudos gavėjas, - G.. Atvažiavę jie išsivežė už miesto ir ten pasirašinėjo tuos vekselius.

Į policiją kreipėsi po to, kai jie kreipėsi į policiją. Kreipėsi 2021 metų vasaros pabaigoje. Iki to laiko niekur nesikreipė, nes buvo įbaugintas. Jie sakė, kad susidoros su juo teisiškai. Grįžęs iš V. namo matė save veidrodyje. Teta nufotografavo jo sužalojimus. Pinigus pervedinėjo dėl savo saugumo, kad nepasikartotų kankinimai. Su G. susitarė, kad sumokės 50 000 eurų. Vasario mėnesį V. iniciatyva buvo susitikę, jis jam perdavė savo sąskaitos numerį. V. pinigus sumokėjęs du kartus. Pirmą kartą sumokėjo 200 eurų, antrą kartą 100 eurų. Mano, kad V. tikslas buvo atimti iš jo palikimą, nes 2019 metų spalio mėnesį mirė jo močiutė ir jam atiteko jos sodyba.

Su G. turėjo kontaktą pavasarį. Ji susisiekė su juo dėl pinigų, kadangi kaip ji nurodė ant vekselių yra nurodytas sumokėjimo terminas, kuris ėjo į pabaigą, o ji iš jo dar negavo jokių pinigų. Pasakė jai, kad pinigus sumokėjo V.. Tai išgirdusi G. gavo šoką, nes ji nieko apie tai nežinojo. Su ja kalbėjo telefonu ir sutarė, kad pinigus mokės jai į sąskaitą. Po šio įvykio susirado darbą užsienyje, kad uždirbtų pinigų ir kad turėtų nuo jų ramybę. Pinigus pervedinėjo nes jų bijojo. G. sumokėjo du kartus po 500 eurų. Girdėjo E. parodymus. Mano, kad E. iš anksto apmokė, ką ji turi sakyti. Tai buvo iš anksto viskas surežisuota.

Nors kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta kita bylos medžiaga, pačios nukentėjusiosios parodymais, ekspertizės išvadomis, liudytojų parodymais.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumą, tokią nuteistojo poziciją atmeta kaip nepagrįstą. Kaltinamojo parodymus, tiek keltą versiją, jog nukentėjusioji jį apkalba įtakota motinos, ar tai buvo iš anksto gerai apgalvotas planas siekiant materialinės naudos, paneigtina žemiau nuosprendyje aprašytų ir išanalizuotų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylų specifika yra ta, kad paprastai tokių veiksmų liudytojų nebūna arba jų nebūna daug. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose būna nukentėjusiojo asmens parodymai, teismo medicinos, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados ir kt., ir išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju asmeniu ir kuriems jis pasakojo apie tokio pobūdžio veiksmus, parodymai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusioji E. S. apie jos atžvilgiu atliktus veiksmus, padarytą nusikalstamą veiką, pirmiausiai netiesiogiai pranešė parašyta žinute mamai. Iš byloje apžiūrėto G. L. (S.) telefono išimtos informacijos, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. 5.30 val. nukentėjusioji parašo „sms“ žinutę „mama“, o 5.31 val. išsiunčiama žinutė su šauktukais „‼‼“. Vėlesnės nukentėjusiosios E. S. ir mamos žinutės rodo, kad E. namuose nėra, ji išėjusi ir mama dėl jos nerimauja, prašo ją grįžti į namus (3 t., b. l. 27-28, 30-31). Tiek iš nukentėjusiosios mamos, G. L. (S.), parodymų, tie iš liudytojo V. B. parodymų, kurie yra gana chaotiški, matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. dienos metu vyksta pokalbiai su nukentėjusiąja, jos ieškoma. Suaugę asmenys sunerimę, tačiau nieko konkretaus iš nukentėjusiosios E. jiems nepavyksta sužinoti, nors įtarimų turi.

Antras žmogus, kuriam nukentėjusioji prasitarė apie jos atžvilgiu panaudotą seksualinę prievartą yra jos draugė, kuri atvyko, kartu su seserimi, liudytoja P. B.. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusiosios draugė, nepilnametė A. V., nurodė, kad pirmoji E. jai pasakyta frazė buvo, kad ji atsikėlė su lytiniu organu (nepilnametė įvardijo kitu žodžiu) burnoje, o paskui, kad jai sukišo į užpakalį. E. pasakojo, kad ji pabudo, o jis jai buvo sukišęs į burną lytinį organą, ji nežinojo, ką daryti, taip pat kad jis E. bandė kišti lytinį organą į užpakalį. Viskas vyko pas E. namuose (duomenys neskelbtini), nakties metu, kai ten vyko „B.“ gimtadienis, kad gėrė, buvo draugai. Bendžius yra E. patėvis. Nurodo, kad nežino tiksliai kada tai vyko, bet žino, kad tai buvo 2020 m. vasaros pabaigoje. E. sakė, kad ji bandė bėgti į mišką, o jis ją vijosi. Tas asmuo – tai patėvio draugas, kurio vardas iš „A“ raidės, pagal ją jo amžius panašus į patėvio. Ji pradėjo E. klausinėti kaip vyko, tai ji pasakojo, kad pribudo nuo veiksmų, nes jai buvo įkištas į burną lytinis organas, o paskui organą kišo E. į užpakalį. Iš E. žino, kad viskas vyko naktį, jis galėjo būti girtas. Visa tai E. jai pasakojo praėjus vienai dienai po įvykio, kai ji buvo atvažiavusi su sese pas E., jos vaikščiojo ir ji matė, kad E. buvo pasimetusi. Nurodo, kad vakare bekalbant E. susigraudino, verkė, gerų emocijų nebuvo. Jos su E. artimos draugės, bendrauja mokykloje ir kartais susitinka po mokyklos, viena kitai dažnai pasipasakodavo apie save. Tvirtina, kad E. nėra jai melavusi nei karto. Jos nuomone, tai įvykti galėjo, nes E. bepasakodama jautėsi nejaukiai. E. apie įvykį labai nepasakojo, sakė, kad šie veiksmai buvo ne jos noru, prieš jos valią, ji to nenorėjo. Kaip suprato, tuo metu, kai E. jai pasakojo, pastarosios mama dar nieko nežinojo. Teigia nežinanti, kiek laiko E. pažinojo iki įvykio tą vyrą iš „A“ raidės, A. ar A., tik žino, kad jis yra E. patėvio draugas. Negali pasakyti, kodėl E. iš karto nepasakė savo mamai, gal buvo gėda vyresniam žmogui apie tokius dalykus sakyti. E. sakė, kad ji buvo sustingusi ir nieko negalėjo padaryti, kad gailisi, jog pati nesugebėjo savęs apginti (2 t., b. l. 15-16, 17-34).

Analogiškai, t. y. žinanti iš nukentėjusiosios E. S. apie pastarosios atžvilgiu kaltinamojo atliktus kaltinime nurodytus veiksmus nurodė liudytoja R. G..

Teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad nukentėjusioji E. S. yra jos krikšto duktė. Su ja visada atvirai ir daug bendravo. Jos tėtis yra jos sesers sūnus. Kai E. mama išėjo pas draugą, tai 2020 metais rugsėjo pabaigoje spalio pradžioje, E. pas ją nebuvo atvažiavusi. Su E. labai dažnai bendraudavo telefonu. 2020 metais apie tai, kad E. nusikirpo trumpai plaukus sužinojo iš savo sesers B. S., ji yra E. močiutė. Ji jai sakė, kad neva E. sakė, jog nusikirpo plaukus, kad nepatiktų vyrams. Tada savo sesei pasakė, kad su E. kažkas atsitiko. Paskambino į vaikų teisės papasakoti apie keistą E. elgesį, bet pasakė, kad pateikta informacija yra „pletkų“ lygyje. Parašydavo E., bet ji jai neatrašydavo. 2021 metais gegužės mėnesį E. pareiškė norą atvažiuoti pas ją pagyventi, nes tuo metu visi mokėsi nuotoliniu būdu. E. atvažiavusi pasakojo, kad ji vartoja vaistus ir vaikšto pas psichologą. Ji sakė, kad jai pakriko nervai, kad save žaloja, kad netveria savyje. Kai paklausė, kas jai atsitiko, ji nieko nepasakojo. Vieną dieną per žinias rodė „gėjų demonstraciją“. Tai pamačiusi ji pasakė „šitie pidarai“. E. tai išgirdusi apsiverkė ir išbėgo į lauką. Pasivijusi ją paklausė jos „kas yra“, ji verkdama pasakė, kad nori pabūti viena. Po kurio laiko grįžusi namo pasakė, kad ji patyrė seksualinę prievartą. E. pasakė „aš tau kai ką pasakysiu, bet tu niekam nesakyk, nes nenoriu, kad apie tai kas nors žinotų“. Neatsimena, ar ji pasakė, kad patyrė seksualinę prievartą ar kad ją išprievartavo. Ji pasakė, kad visa tai įvyko tuose namuose kur jos dabar su mama gyvena. Nurodė, kad tuo metu, kai ji patyrė seksualinę prievartą mama miegojo. Ji mamos nešaukė, nes bijojo, kadangi buvo truputėlį išgėrusi. Nurodė, kad mama apie šį įvykį žino, bet niekam nepranešė. Daugiau nieko E. nepasakojo. Nepasakojo, kaip ją išprievartavo, tik pasakė, kad „šitą daiktą kišo į burbą“. Su E. mama apie šią situaciją nekalbėjo. G. vyras yra jos sesers sūnus. Tada apie šitą situaciją papasakojo savo seseriai. Apie tai sesuo pranešė E. tėvui, kuris tuo metu gyveno Anglijoje. M., E. tėtis grįžęs į Lietuvą nuėjo pas gydytoją ir sužinojo, kad E. turėjo seksualinę prievartą. Tai sužinojęs jis kreipėsi į policiją. E. sakė, kad ją išprievartavo patėvio draugas. Jam yra virš 30 metų. Jis E. siūlė su juo draugauti, bet ji nesutiko. Jie nuvažiavę kaltininką primušė. E. pasakė, kad patėvio draugas pasirašė raštelį, jog už jos išprievartavimą sumokės 50 000 eurų. Kai E. jai pasipasakojo, ji atsigavo. Kai E. 2022 metais rugpjūčio mėnesį pas ją atvažiavo jai pasakė, „tu juk tokia stipri mergaitė reikėjo duoti jam į klyną ir šaukti mamą“, o ji atsakė „jūs nežinote, koks jis stiprus, kai mane užgulė“. E. nedetalizavo, kaip viskas įvyko. Pokalbis su E. įvyko 2021 metais gegužės mėnesį. E. prašė, kad apie šį įvykį niekam nieko nepasakotų. E. sakė, kad mama nesikreipė į policiją, todėl, jog ji paprašė mamos, kad niekam nepasakotų apie šį įvykį. E. pasakė, kad kaltininkas tą daiktą jai kišo į burną, bet daugiau detalių apie šį įvykį ji nepasakojo. Apie šį įvykį ji papasakojo savo draugei. Gydytojai ji taip pat papasakojo apie šį įvykį. E. buvo išrašyti vaistai: „Zoloft“ ir „Trepidalis“. Jos savijauta pablogėjo po šio įvykio. Ji sakė, kad pradėjo nemiegoti, o kai užeidavo pyktis, tai krumplius daužydavo į sieną. Iki šio įvykio nepastebėjo jokių pokyčių E. elgesyje. E. tėvų skyrybas priėmė ramiai, ji džiaugėsi, nes paskutiniu metu tėvai barėsi. Dėl tėvų skyrybų E. jaudinosi, bet vaistų nevartojo. E. nuo mažens nenorėjo nešioti suknelių. O po šio įvykio ji nusikirpo plaukus ir pasakė, kad taip pasielgė, nes nenori patikti vyrams.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nepilnametė E. S. dar iki įvykio 2020 m. rugpjūčio 28-29 d. lankėsi pas psichologus.

Liudytoja E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaikų ir paauglių psichiatre. E. S. kartu su savo mama G. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2018 m. rugsėjo 24 d. psichologo konsultacijai grįžus gyventi iš Anglijos į Lietuvą. Po to kreipėsi 2020 m. vasario 28 d. vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai po tėvų skyrybų. Nuo 2021 m. vasario mėn. pas vaikų ir paauglių psichiatrą E. lankėsi konsultacijoms 6 kartus, taip pat lankė psichologo konsultacijas. 2021 m. gegužės 19 d. E. S. konsultacijos metu papasakojo, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį mamos G. partnerio draugas viešėjo jų namuose ir pasiliko nakvynei. E. S. teigimu, namuose nebuvo kitų miegamųjų, todėl jis nakvojo jos ir jos seserų kambaryje. Mergina teigė, kad vyras naktį nusirengė, mėgino ją liesti, buvo įlipęs į jos lovą ir ant jos atsigulęs. Taip pat mergina pasakojo, kad vyras bandė kišti savo lytinį organą jai į burną. E. S. pasakojo, kad tą naktį rašė „sms“ žinutes savo mamai, prašydama padėti, tačiau teigė, kad mamos telefono garsas buvo išjungtas ir mama į žinutes neatsiliepė. Apie naktį įvykusius įvykius E. pasisakė mamai G., kuri nesikreipė į policiją, nenorėdama pakenkti mergaitės psichikos sveikatai apklausų ir teisminio proceso metu. Konsultacijos metu tikslių įvykių detalių nedetalizavo, nenorėdama pakenkti galimų psichiatrinių ekspertizių išvadoms ir išvengti merginos retraumatizacijos (konsultacijos metu netikslino ar vyras buvo nusirengęs visus drabužius, kokias kūno vietas jai lietė ir ar vyras buvo įkišęs savo lytinį organą jai į burną). Taip pat E. neklausė kaip to vyriškio vardas ir pavardė, ar kur jis gyvena. Tiksliai prisiminti negalinti, bet per keletą konsultacijų E. pradėjo ja pasitikėti ir konsultacijos metu pati pasakė, kad prie jos lindo vyras, apie šį įvykį pasakojo šiek tiek piktai, nesidrovėdama, gana drąsiai. Patikslino, kad E. paklausus apie tą vyrą kas jis toks, ji pasakė, kad tai buvo mamos G. partnerio draugas, viešėjęs jų namuose 2020 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos E. teigė neprisimenanti, jo vardo ir pavardės nepasakė. Konsultacijos metu E. papasakojo tik apie šį netinkamą seksualinio elgesio atvejį ir tik apie vieną prie jos seksualiai priekabiavusį vyriškį (2 t., b. l. 80-82). Teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad pacientė E. S. apie tai, kad prieš ją buvo naudota seksualinė prievarta pasakė ne pirmo vizito metu. Pirmas susitikimas buvo dėl savęs žalojimo. E. buvo paskirtas medikamentinis gydimas. Nuotaikų svyravimų taip pat buvo. Iš praktikos gali pasakyti, kad paaugliams neatsiverti yra būdinga. Tiesiog reikia laiko ir pasitikėjimo, kad galėtų atsiverti ir pasipasakoti tokius intymius dalykus. Apie šį įvykį sužino jau iš pačios E., ne iš jos mamos. Su mama teko taip pat kalbėti apie šį įvykį, kai E. apie tai pasipasakojo.

L. M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra E. tėtis. Prieš šį įvykį gyveno Anglijoje. Su dukromis bendraudavo telefonu ir per „Skype“. Bendraudamas su E. pastebėjo, kad kažkas su ja negerai. Tai buvo 2020 metų pabaiga. Į Lietuvą grįžo gyventi 2021 metų sausio mėnesį. Susitikęs su E. pastebėjo, kad ji labai pasikeitė. Iki grįžimo ir grįžęs į Lietuvą nieko nežinojo apie šį įvykį. Matė, kad E. kažkas negerai, ji nekenčia savo kūno, prieš save kelia ranką, pjaustosi venas. Kai grįžo į Lietuvą E. pas jį būdavo kas antrą savaitgalį ir stebėjo šiuos pasikeitimus. Ji nusikirpo plaukus, pradėjo rengtis kaip berniukas. Kai pas E. paklausė, kodėl ji nusikirpo plaukus, ji nutylėjo. Ji vieną kartą būdama pas jį buvo susipjausčiusi venas. Kalbėjo su ja dėl šio jos poelgio. Ji atsakė, kad jai labai sunku kalbėti, jai labai skauda viduje. Sužinojo iš jos mamos, kad E. dėl kažkokių tai problemų lankosi pas psichologą. Jos mama sakė, kad tai paauglystės problemos. E. ir toliau save žalojo. Ateidavo pas jį su nudaužytais krumpliais. Dukros motina nieko nepasakojo, ji viską nuo jo slėpė. „E.sveikata“ tinklapyje patikrinęs informaciją apie E. sužinojo pas kokį psichoterapeutą ji lankosi. E. krikšto mama užsiminė jo mamai, kad kažkas su E. yra negerai. Nuvažiavęs pas psichoterapeutą sužinojo, kad E. yra galimai išprievartauta. Bandė kalbėti su E., bet nepavyko visko sužinoti. Psichologė jam nepasakojo, ką sužinojo iš E.. Prieš kreipdamasis į atitinkamas instancijas su dukros motina nekalbėjo, nes ji viską slėpė. Laikui bėgant E. pasakė, kad tarp mamos ir kaltinamojo buvo susitarimas dėl pinigų. E. mama visą laiką viską slėpė iki to momento kol nenuėjo pas gydytoją. Šiai dienai žino iš E., kad buvo gimtadienis ir per balių prie jos lindo mamos sugyventinio draugas. Šiuo metu E. gyvena su juo. Ji dabar ramesnė. Kaune lanko gimnaziją. Savęs nežaloja. Juos lanko socialiniai darbuotojai, žiūri, kaip sekasi. Dukra nusiraminusi, ne tokia emocionali. Vaistų ji nenaudoja. Žinojo, kad po šio įvykio ji vartojo vaistus nuo depresijos, nes negalėjo miegoti. Mano, kad dėl įvykio padaryta psichologinė trauma. Ji ir toliau rengiasi kaip berniukas. E. iki šios dienos nepasakojo konkrečių kaltininko veiksmų. Ir pats nenorėtų žinoti, nes jam skaudu tai žinoti. Vieną kartą pasiimdamas dukras pamatė jų mamos sulaužytą ranką, paklausė kas buvo. Iš pradžių ji pasakė, kad prisivėrė su durimis. Mediacijos metu dėl skyrybų E. mama užsiminė, kad turi vekselį, kurį pasirašė kaltinamasis ir dabar ji yra tampoma po teismus. Kai paklausė, kas čia buvo, ji papasakojo, kad sužinojus apie E. nuvažiavo pas įtariamąjį jo sumušti. Po to su juo pasirašė skolos lapelį 50 000 eurų sumai su sąlyga, kad nieko niekam nepasakos. E. buvo pasakyta, kad niekam apie šį įvykį nepasakotų, ji gaus daug pinigų ir E. nupirks motociklą, o kai užaugs turės ir savo automobilį. Pradžioje iš G. sužinojo, kad yra skolos lapelis, o po to E. papasakojo, kad mama žadėjo jai nupirkti motociklą.

Taigi kaip matyti iš bylos medžiagos dar iki M. S. kreipimosi į policiją dėl E. S. atžvilgiu galimai panaudotos seksualinės prievartos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaikų ir paauglių psichologė informavo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Prienų rajone, apie jos atžvilgiu vartotą fizinį smurtą, o taip pat informavo apie pacientės pasakojimą dėl patirto seksualinio pobūdžio veiksmų (1 t., b. l. 11). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiosios E. S. tėvas M. S. pareiškimą policijos komisariatui parašė tik 2021 m. liepos 8 d. (1 t., b. l. 5). 2021 m. liepos 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 19-20).

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, nukentėjusioji E. S. 2021 m. spalio 8 d., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad viskas buvo praeitais metais (2020 m.), savaitgalį prieš rugsėjo 1 d., nes kitą dieną reikėjo eiti į mokyklą. Viskas vyko namuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena ji, jos mama, patėvis V. ir sesės. Buvo patėvio gimtadienis, kuriame dalyvavo A. ir kiti draugai, kadangi A. buvo padauginęs alkoholio ir atrodė girtas, tai liko pas juos nakvoti. Ji su sesėm ir A. miegojo viename kambaryje ant čiužinių, nes namie vyko remontas. Visi miegojo atskirai, buvo trys čiužiniai. A. miegojo tarp jos čiužinio ir sesių čiužinio, arčiau sesių, jo čiužinys buvo toliausiai nuo išėjimo. Kai nuėjo miegoti buvo 1-2 val. Mama su patėviu nakvojo salone. Kambariuose tuo metu durų nebuvo, durų anga nebuvo pridengta, buvo atvira abiejuose kambariuose. A. buvo girtas, bet su pagalba dar paėjo, mama paklojo jam ir jį paguldė. Sesės miegoti nuėjo pirmiausiai, tada mama nusiuntė patėvį miegoti, po to ji atsigulė ir tada mama paguldė A.. Miegodama ji vilkėjo šortus ir „maikutę“, A. vilkėjo savo drabužius, su kuriais buvo atvažiavęs, lyg džinsus ir „maikę“. Nurodo, kad A. darė tai, ko ji nenorėjo, jai nemalonu prisiminti tą įvykį. Jai atrodė, kad ji tuo momentu buvo kalta ir ji taip įsiprašė, gal jį paveikė alkoholis. Tai, ko ji nenorėjo, A. darė kūnu, veiksmais, žodžiais. Iš pradžių jis sakė, kad nori su ja turėti santykius, tokius, kaip vyras su žmona. Ji sakė, kad nenori, tai jis klausė, ar dėl to, kad jis per senas. Šis pokalbis vyko dar prieš einant miegoti, tuomet ji su A. buvo lauke prie namų, o viskas vyko naktį. Lauke jis lindo laižytis, bet ji atsitraukė, to niekas nematė. Tokie pabandymai laižytis buvo du. Kai jie jau buvo kambaryje, jis nieko nesakė, nes ji užmigo prieš jam ateinant. Nurodo, kad ji miegodama ant savęs pajuto svorį. Tuo metu, kai jis buvo ant jos, ji nieko nevilkėjo, nes jis ją nurengė, kai ji dar miegojo. Teigia jautusi, kad jis ją rengia, ji vilkėjo šortus ir „maikę“. Kai pabudo jau buvo be „maikės“ ir šortų. Tuo metu A. vilkėjo „maikę“, jo džinsai buvo ant žemės, nežino, kur buvo jo kelnaitės, bet jų nebuvo ant jo. Ji pati po šortukais buvo su kelnaitėmis, bet kai A. numovė šortus, kartu numovė ir jos kelnaites. Kai A. buvo ant jos, jis darė veiksmus su rankomis ir apačia – lytiniu organu, rankomis jis ėmė už krūtų, už sėdmenų, kišo pirštus jai į jos lytinių organų vidų. Viskas truko 15 min., pirštus jis kišo pusę to laiko. Tuo metu ji jautė nemalonų jausmą. Taip pat nurodo, kad A. savo lytinį organą bandė kišti jai į išangę, paskui burną. Teigia nesupratusi ar jam pavyko. Ji sustingo ir atsijungė, jautė baimę kažkam pranešti, kažką daryti. A. penkis kartus bandė įkišti į išangę, mano, kad vieną kartą jam pavyko, nes jai skaudėjo. Jis dar bandė įkišti į burną, tada ji atsistojo ir išėjo. Jis tai darydamas nieko nesakė. Jai atrodo, kad jis fotografavo ir filmavo telefonu, nes matė blykstę, jis tuo metu rankose laikė telefoną. Patikslina, kad ji pajautė jį ant savęs, jis gulėjo ir graibė jai už krūtų, tada ją nurenginėjo, po to kišo pirštus ir bandė kišti į išangę savo lytinį organą, tada kišo į burną, o tada ji atsistojo ir išėjo. Jos manymu sesės miegojo ir negalėjo girdėti ar matyti, daugiau niekas namuose negalėjo girdėti. Namuose ji niekam nepasakojo kas vyko, mamai taip pat nesakė. Apie tai yra pasakojusi psichologams ir draugei, daugiausiai A. V.. Psichologams pasakojo sutrumpintai ir ne viską iki galo pasakė. Šiuo metu pasakoja daugiausiai. Nurodo, kad kai ji pabudo, buvo apie 5 val. ryto, A. buvo prie jos, jis bandė įkišti, ji atsikėlė, pasiėmė rūbus, nuėjo į vonią ir apsirengė, tada išėjo į lauką. Ant A. lytinio organo skysčių nematė nei prieš, nei per, nei po. Apsirengusi išėjo į lauką, po valandos pasivaikščiojimo miške sutiko A.. Jis klausė, kodėl ji taip šaltai bendrauja, juk jie gerai sutaria, bet ji nieko neatsakė. Teigia supratusi, kad jis norėjo pasinaudoti ja. Prieš tai ji nėra turėjusi lytinių santykių. Tėvai šią istoriją kažkiek žino, bet ne iš jos. Po šio įvykio buvo pasimetusi, jautė gėdos, kaltės jausmą, nenorą gyventi, šiai dienai tie jausmai nepasikeitę. Po šio įvykio ji savęs nekenčia, ypač savo kūno, puolė į depresiją, dar labiau nepasitiki vyrais. Po šio įvykio mama, matydama, kad viskas blogėja, užrašė ją pas psichologus. Nurodo, kad A. žinojo, jog jai 14 metų, tai sakė jos tėvai ir ji pati, lyg jam yra sakiusi į kurią klasę eis. Ji žinojo, kad jam 30 metų. Iki to įvykio ji yra mačiusi A. pora kartų. Iš virtuvės patenkama į visus kambarius. Būnant jų kambaryje nesimato mamos kambario. Būnant su A. ji nieko nesakė, nieko nedarė, neišleido jokio garso. Įkišti lytinį organą jai į burną jam nepavyko, nes ji neprasižiojo, jis tiesiog prie lūpų patrynė savo lytinį organą. Nurodo, kad mama lyg iš nuojautos viską suprato, ji mamai naktį 5-6 val. parašė „mama“. Mama atsikėlusi 9-10 val. perskaitė žinutę ir jos klausė, ar kažkas įvyko su A., ji mamai atsakė, kad ne. A. kažkada lindo prie jos mamos, apie tai jai sakė mama, mano, kad A. tą naktį pirmiausiai buvo nuėjęs pas jos mamą, o paskui atėjo pas ją. Mama sakė, kad jis bandė prie jos lysti, bet ji jį atstūmė, bet ji nežino, ar tą pačią naktį jis lindo prie mamos. Anksčiau jos artimiausias žmogus, kuriam pasipasakodavo, buvo krikšto mama R. G., gali būti, kad ji pasakė tėvui. Tai ji žino iš mamos. To įvykio metu ji viduje jautė pasipriešinimą, neleido įkišti į burną ir kažkiek į išangę. Po įvykio A. ji nematė, su juo nebendravo, jis pas juos daugiau nesilankė. Visa tai, ką A. darė, buvo prieš jos valią (1 t., b. l. 113-117).

Kaltinamojo veiksmai taip pat įrodyti ir byloje esančiu ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pateiktos išvados: E. S. nenustatyti tokie kalbos ir/ar pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. E. S. tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo (ekspertizės atlikimo) metu pilnai nesupranta jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės. Dėl to bei, dėl emocinės būsenos (tiriama veika jai buvo netikėta, ją prižadino iš miego ir sukėlė šoką, kūno sąstingį bei baimę, dėl šalia miegančių seserų) E. S. negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams. E. S. nenustatytos tokios individualios ypatybės (įskaitant padidintą fantazavimą, padidintą įtaigumą), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų. Šiuo metu E. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (duomenys neskelbtini). Šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. E. S., dėl jai nustatyto potrauminio streso sutrikimo dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama. Nenustatyta, kad E. S. patirtų kitų asmenų (įskaitant ir jai reikšmingų artimųjų: mamos, patėvio, tėvo) poveikį išsigalvoti aplinkybes ir/ar pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį. Nenustatytos priežastys, dėl kurių E. S. parodymuose bei paaiškinimuose nurodyti įvykiai nebūtų paremti realiu jos pačios patyrimu. Nustatyta, kad E. S. iki byloje tiriamo įvykio turėjo psichologinių sunkumų, kuriuos sukėlė apsunkinta jos adaptacija keičiant gyvenamąsias vietas, stebėti konfliktiški tėvų tarpusavio santykiai, kurie pasibaigė skyrybomis. E. S. duoti parodymai atitinka jos vartojamą žodyną. Ekspertizės metu negauta duomenų, kad E. S. jaustų baimę motinai ir jos sugyventiniui (3 t., b. l.100-113).

Specialistė S. S. teismo posėdžio metu paaiškino kad 2022 m. vasario 21 d. 2022 m. kovo 18 d. atliko E. S. ekspertizę ir savo išvadą tvirtina. Nurodė, kad ekspertizės metu E. S. buvo nustatyti du sutrikimai. Vieno sutrikimo nesieja su šia nusikalstama veika, o sutrikimą (duomenys neskelbtini) sieja su šia nusikalstama veika. Ekspertizės metu E. S. buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas. Tokio pobūdžio sutrikimai turi labai aiškią simptomatiką, kliniką ir jie kyla po tam tikro konkretaus įvykio. Šiuo atveju remiantis tiek psichiatriniu įvertinimu, tiek psichologiniu įvertinimu ekspertizės metu buvo nustatyta, jog su byloje tiriamu įvykiu susijusi tiriamosios E. S. simptomatika. Po įvykio mėnesį laiko truko miego sutrikimai, sapnai primenantys šį konkretų įvykį. Taip pat kartu buvo baimės ir kaltės jausmas. Spontaniški įvykį primenantys prisiminimai, kurie kyla spontaniškai apie tai negalvojant. Taigi ši simptomatika yra esminis potrauminio streso sutrikimo simptominis rodiklis. Šis sutrikimas kilo praėjus mėnesiui po šio įvykio. Susiformavo aiški simptomatika ir ji išliko iki ekspertinio tyrimo dienos. Tai yra praėjus 17 mėnesių po tiriamo įvykio ir atitiko potrauminio streso sutrikimo simptomatiką. Tėvų skyrybos, jos grįžimas į Lietuvą E. S. būsenai turėjo įtakos, kaip jos asmenybės formavimuisi. Išsivystė vidutinio simptomo depresija, tačiau potrauminis streso sutrikimas, tai yra toks sutrikimas kuris kyla po konkretaus ir aiškaus įvykio. Tyrimo metu su E. S. buvo kalbama visomis temomis. E. S. kalbėdama apie tėvą nurodė, kad jų santykiai įtemti, sakė, kad, jis nepriima to, kad jai patinka tos pačios lyties atstovai ir kad nori keisti lytį“. Tai yra E. S. pasakyti žodžiai. Ekspertizės uždavinys nėra išsiaiškinti, kiek yra pagrįstas E. S. noras ar tai jos paaugliškas iššūkis dėl lyties pakeitimo. Pokalbio su E. S. metu, ji apie konkrečias įvykio aplinkybes nepasakojo. Kadangi jos įvertinimas buvo atliekamas po psichologinio įvertinimo, todėl ši tema jai buvo dar labiau skausminga. Jos tikslas buvo įvertinti E. psichikos būklę, todėl labiau orientavosi į jos jausenas ir būsenas. Kylančius sunkumus prieš, per ir po įvykio. Jie nevertina faktinių bylos aplinkybių, tai nėra tiek svarbu. Svarbiau yra emocijos, psichikos būklė. Tačiau diagnostikai yra labai svarbu ir psichologinis vertinimas, todėl konstatuojant vienokį ar kitokį sutrikimą visada yra vertinama psichiatrinis ištyrimas, tiek psichologinis įvertinimas. Neretai kaltės jausmas kyla vaikams patiriantiems vienokio ar kitokio pobūdžio įvykius, nes jie viduje jaučiasi atsakingi dėl to kas su jais vyksta. Kalbėti apie tokius įvykius yra nemalonu tiek vaikams tiek suaugusiems. Taigi nėra nieko keisto, kad E. S. vengia apie tai kalbėti, nes tai yra sunki tema, kurią norisi užmiršti. Mano, kad jos prašymas niekam apie šį įvykį nepasakoti yra susijęs su kaltės jausmu. Potrauminio streso sutrikimui yra taip pat būdinga tokio įvykio prisiminimų ir temų vengimas. Tai ką E. S. pokalbio metu pasakė yra išdėstyta ekspertizės akte ir yra išskirta kabutėmis. Ekspertizės akto 20 psl. yra tiesioginė E. S. kalba. Tai ką perskaitė buvo E. S. pasakojimas. Jos pasakojimas nėra laisvas ir spontaniškas, reikėjo jai uždavinėti klausimus, kad ji tęstų savo pasakojimą. Kalbant konkrečiai apie E. S., tai emocijos, elgesys, jausena ekspertizės metu atitiko pokalbio turinį ir pasakojimą ir nekilo abejonių, kad emocijos ir jausena yra neautentiški. E. S. emocijos atitiko pasakojimo turinį. Psichologė ekspertė labiau vertino E. S. gebėjimą duoti parodymus. Psichologės atsakymas yra, kad nenustatytos priežastys dėl kurių E. S. parodymuose bei paaiškinimuose nurodyti įvykiai nebūtų paremti realiu jos patyrimu. Potrauminio streso sindromas gali įvairiai tęstis. Kiekvienu atveju gali būti kitaip. Kartais praeina po 1-2 metų, kartais pasiekia lėtinį sutrikimo pobūdį ir išryškėja kitokia simptomatika. Kai kuriais atvejais užtenka psichoterapijos pagalbos, o kartais reikalingas ir medikamentinis gydymas. Tačiau specialistų pagalba yra būtina, nes pats savaime šis sutrikimas negydomas nepraeina.

Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. S. yra jos brolio dukra ir kai mirė brolio žmona, ji galima sakyti, užaugino G., todėl jos dukroms yra kaip ir močiutė. Apie šį įvykį sužinojo praėjus pusei metų po įvykio. Kartą E. eidama iš mokyklos užėjo pas ją. Ji pasirodė prislėgta ir sugniuždyta. Tuo metu skyrėsi jos tėvai, todėl pagalvojo, kad dėl to ji tokia. Norėdama ją paguosti pasakė, kad nepergyventų, gal tėvai dar susitaikys. E. pasakė, kad tėvams reikėjo senai išsiskirti, nes atmosfera namuose ne kokia. Ji pasakė, kad nori jog tėvai išsiskirtų. Pasakė, kad ji prislėgta ne dėl tėvų skyrybų, o dėl pedofilo A.. A. buvo V. geras draugas. E. papasakojo jai, kad šventė V. gimtadienį, kuriame dalyvavo A.. Kadangi A. išgėrė ir negalėjo vairuoti, tai jis liko nakvoti. V. ir E. mama A. labai pasitikėjo, todėl jam paklojo ant žemės mergaičių kambaryje. E. sakė, kad „tą naktį A. ją išprievartavo“. Sakė, kad jai į burną grūdo lytinį organą. E. apie įvykį jai papasakojo 2021 metais. Viskas įvyko per V. gimtadienį. E. jai sakė „jis mane išprievartavo“. Smulkiau ji nieko nepasakojo. Tai sužinojusi kalbėjosi su G., E. mama. G. apie įvykį žinojo, bet jai nieko nepasakojo. Nežinojo, kad po šio įvykio ji niekur nesikreipė. E. pažįsta nuo gimimo. Stebėjo jos augimo raidą. Su G. ir E. labai dažnai bendraudavo. Ji G. buvo kaip mama. Jos dukros ją vadina močiute. E. pasikeitė po šio įvykio. Iki įvyko buvo normalus vaikas. Buvo mergaitiška. Po šio įvykio pradėjo rengtis kaip berniukas ir pasakė, kad nenori būti mergaite. Sakė, kad dabar bus bernu. Apie kitą orientaciją ji nekalbėjo. E. apie įvykį papasakojo po to, kai pasakė jai pastabą apie jos pasikeitimą. Neklausinėjo E. apie šio įvykio smulkmenas. Kai kitą kartą bandė pas E. paklausti apie įvykį, ji atsakė, kad nenori apie tai kalbėti. Žino, kad viskas įvyko 2020 metų rugpjūčio mėnesį V. namuose, Žemaitkiemyje. E. sakė, kad „tas pedofilas A. mane išprievartavo“. M., tai yra E. tėvas, dažnai smurtavo prieš jos mamą G.. Kai vyko skyrybos tėvas taip pat smurtavo ir prieš E.. <...>. M. norėjo, kad mergaitės būtų pas jį. E. sakė, kad tėvo bijo. Dabar E. gyvena pas tėvą. Tik po įvykio E. pradėjo kitaip rengtis. Su E. apie orientacijos pasikeitimą nieko nekalbėjo. Ji tik sakė, kad nenori būti mergaite, dabar ji nori būti bernu. Žino, kad po įvykio būdama pas tėvą namuose pirmą kartą ji bandė sau pakenkti prigėrusi daug „Paracetamol“ tablečių, po ko jai pasidarė bloga ir ją išvežė į ligoninę. Po 2 mėnesių buvo susipjausčiusi sau ranką, po ko reikėjo žaizdą siūti. Šiaip buvo visokių pjūvių pasidarius sau ant rankų, bet jie nemirtini, tačiau tai yra savęs žalojimas. Į tėvų skyrybas E. reagavo normaliai. Nežino, kokie E. santykiai su tėvu šiuo metu. E. paskutiniu metu nesiskundė tėvo elgesiu su ja. Ankščiau E. ant visų pyko. E. yra maištinga, todėl jos santykiai su mama yra įvairūs. G. pasakojo, kad E. išbėga į lauką ir su kumščiais daužo medį. Taip ji išlieja savo pyktį. Ji taip elgiasi po šio įvykio. Prieš šį įvykį tokių pykčio priepuolių nebuvo

Liudytoja E. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 metais sausio mėnesį M. į Lietuvą grįžo visam laikui tai su juo kalbėjo, kad reikia vaikams pranešti apie jų santykius, kad vaikai negautų šoko. Tuo metu, kai su M. bendravo telefonu pas jį gyveno E.. Po kurio laiko E. panoro su ja artimiau susipažinti. Apsikeitė kontaktais ir pradėjo bendrauti telefonu, vaizdo skambučiais. Bendraujant pas E. paklausė, kodėl jos išvaizda kaip berniuko. E. vis sakydavo, kad nori kažką pasakyti, bet dar nėra tam pasiruošusi. Kai 2021 metais grįžo į Lietuvą jos pradėjo bendrauti su E. artimiau. Po truputį E. pradėjo jai atsiverti. Kai paklausė, kodėl ji nusikirpo plaukus, ji pasakė, kad ji nori atrodyti kaip berniukas, nes yra kitokios orientacijos. Kai pas ją paklausė, kodėl ji pakeitė orientaciją, tada ji papasakojo apie įvykį ir nurodė, kad tai įvyko su vyru pas jos mamą namuose. Ji nedetalizavo, ką jai padarė tas vyras. Į jos klausimą, kodėl nešaukė pagalbos pas mamą, ji nurodė, kad tuo metu mama miegojo. O po šio įvykio ji išgėrė alkoholio, po ko ją mama turėjo gaivinti. Į klausimą, kodėl mama nesikreipė į policiją nurodė, kad taip mama nusprendė. Dabar jos gyvena kartu. E. būsena pasikeitė. Su ja turi labai artimą ryšį. Ją palaiko ir prašo M., kad ją palaikytų. E. nurodė, kad jos orientacija pasikeitė po įvykio. Ji pasakė, kad šlykštisi vyrais ir nenori su jais turėti jokių santykių. Ji sakė, kad turės santykius tik su moteris. Sakė, kad jau ir draugę turi. Būtent po šio įvykio ji stengiasi atrodyti kaip vyras. E. pasakė, kad jai sunku ir ji niekam nenori to pasakoti, nes nenori to prisiminti. Nežino, ką kaltinamasis padarė E.. E. jai nieko nepasakojo, bet kai važiavo į jos apklausą labai nervavosi, todėl jai pasakė, kad kai ji pasakys teisybę jai palengvės. Iki jos apklausos Alytuje žinojo tik kad toks įvykis buvo, bet detalių nežiojo. E. pasakė, kad turėjo lytinius santykius su vyru prieš jos valią. E. apie šį įvykį papasakojo kaip apie įvykusią nelaimę. Ji to nenorėjo.

Iš liudytojų G. L. (S.), V. B., P. B. apklausų, 2020 m. rugpjūčio 29 d. ryto, dienos ir vakaro aplinkybių ir vėlesnės įvykių sekos, logiškai sudėlioti nepavyko, nes liudytojų parodymai skirtingi. Šių liudytojų parodymai šioje dalyje vertintini kritiškai, kadangi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. L., L. B. ir V. B. kaltinami pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, kurioje nukentėjusiuoju pripažintas A. M..

Liudytoja G. L. (S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra nukentėjusiosios E. mama. Visa tai buvo per V. gimtadienį, 2020 metais, rugpjūčio 28 d., buvo penktadienis. Į gimtadienį atvyko A., S., buvo kiti svečiai. Dalyvavo taip pat ir jos dukros. A. paguldė tame pačiame kambaryje su mergaitėmis, nes buvo remontas, jie miegojo ant čiužinių. Tada nuėjo miegoti ir ji. Išjungė telefono garsą, nes yra įpratusi. Negirdėjo kad buvo žinučių. Paryčiais girdėjo durų trenksmą, galvojo, kad E. išėjo pavedžioti šuniuką. Ryte atsikėlė A. ir paklausė jos, ar gers kavos. Jis pasidarė kavos ir atėjo pas juos į lovą, bet jam pasakė, kad čia tikrai neguls. Prabudo V. ir A. kartu su V. išgėrė kavos, tada A. išvyko. Ji atėjo į kambarį pas mergaites ir žiūri, kad E. miega su drabužiais. Ir jos paklausė, kodėl miega su drabužiais, ji pasakė, kad mama nelysk ir išėjo į vonią. Ji tik sakė, kad atstok, atstok ir iš vonios išbėgo į mišką su šuniuku. Pasiėmė telefoną, kad skambinti jai ir pamatė, kad rašytos žinutės: mama mama, su šauktukais. Tada suprato, jog kažkas atsitiko ir A. galėjo kažką padaryti. Įtarė tai, nes pati vaikystėje nukentėjusi nuo pedofilų. Su A. santykiai buvo labai geri, todėl paguldė tame pačiame kambaryje su mergaitėmis. Miške su V. rado E. ir klausė jos, kas atsitiko, papasakok, bet E. nepasakojo. Tuomet V. sako tu važiuok namo, o mes pareisime su E., gal ji kažką papasakos. Grįžęs V. pasakė, kad E. su juo nekalbėjo, bet kažkas tikrai atsitiko. V. pasakė, kad paskambintų A. ir išsiaiškintų, kas atsitiko. V. parašė ar paskambino A. ir pasakė, jog A. sakė, jog nieko neprisimena. Vakare atvažiavo P. su L. ir A.. Dar atvažiavo A. su I.. Ji su P., A. ir E. sėdėjo prie stalo. P. pasižiūrėjo į ją ir paklausė, kas yra. Ji nieko nenorėjo sakyti ir pradėjo verkti, E. kartu su ja. Tada pasakė G., kad įtaria, jog A. galėjo išprievartauti jos mergaitę. Tuomet E. pasakė, jai, kad mama, A. man kišo „bybį“ į burną. Tada ji sėdo į automobilį ir išvažiavo pas A. į sodybą. Atvažiavus ten, nieko nerado, durys buvo atrakintos, todėl pagalvojo, kad jis kažkur netoliese, tad jo laukė. Jai visi skambino. Iš paskos važiavo I., L., V. ir A.. Ji su L. liko sodyboje, o kiti išvažiavo ieškoti A.. Belaukiant sudaužė A. daiktus, tada pasislėpė su L. už tvoros ir laukė, kol grįš A.. Atvažiavo automobilis, kuriame buvo A.. Atbėgo iki A., pašaukė jį ir jam tuomet trenkė. Paklausė ar žino už ką, jis pasakė taip ir trenkė jam dar kartą. Jis tik atsiprašinėjo. A. jai pasakė, kad žino už ką jam trenkė, jog jis atsiprašo, buvo girtas. Jis pasakė, kad nori išsiaiškinti, nori pasikalbėti su E., kompensuoti žalą. Grįžo ir visi kiti, tada važiavo namo su A.. A. sėdėjo I. automobilyje. Kai grįžo, P. sako, kad E. blogai, ji išgėrė alkoholio. Bėgo pas E. ir gaivino ją. A. pasakė, kad gali atlyginti žalą, jog mergaitė galėtų gyventi geriau. Jis pasakė, kad yra blogas žmogus, jog nusižudys. A. dar pasakė, kad važiuojam, aš pastatysiu E. lašelinę. A. yra paramedikas. Važiavo paimti fiziologinio tirpalo, kas dar važiavo negali pasakyti. Kai parvažiavo, neleido A. sulašinti lašelinę. Pasakė jam, kad išeitų ir jis išėjo namo. Kitą rytą, ji surašė vekselius dėl žalos atlyginimo, vyrai išvežė ją į ligoninę, nes susilaužė pirštą. Vekselius padavė V. ir V. su L. išvažiavo susitikti su A., kad pasirašytų tuos vekselius. E. po įvykio pradėjo rengtis vyriškais drabužiais, nusikirpo plaukus. E. pasakė, kad einame pas daktarus. Važiavo vėliau pas privačius psichologus, vizitas kainuodavo apie 20-25 eurus. Tada pasakė V., kad tegul A. kompensuoja už psichologų konsultacijas, V. pervedė A. pinigų. E. pasakė, jog nori motociklo teisių, tad ji parašė A., jog E. blogai, jog ji blogai jaučiasi ir jis jai pervedė apie 500 Eur. E. tėtis padavė pareiškimą į policiją. Atsižvelgė į vaiko psichologinę būklę, į savo patirtį, jog ji to nenori, dėl to nesikreipė pati į policiją. Žino tik tiek, ką jai pasakiusi pati E.. E. jai pasakė apie viską, kai ją vežė į teisminę ekspertizę. Tada jai pasakė, kad A. lipo, jog kišo į burną savo organą, jog ją nurengė, ant pilvo buvo atsigulęs, jog kišo savo lytinį organą į išeinamąją angą, jog lietė ją visą, sakė, kad bus tau gerai. Klausė kodėl ji nešaukė, ji pasakė, kad nežino, ji susitingo ir bijojo kažką sakyti. Sakė pradžioje, kad jis ant jos atsigulė, o ji tuo metu miegojo. Sakė, kad norėjo A. atstumti. E. sakė, kad nurengė jai pižamą, lietė lytinius organus. Po to, kai E. buvo apklausta teisme, su ja apie, tai nekalbėjo. Psichologinių problemų prieš įvykį E. neturėjo, ji buvo draugiška, linksma, turėjo draugų. O dabar neteko savo E.. Ji tapo berniuku, ji pasakė, kad nekenčia vyrų ir bus vyru, tam kad galėtų apsaugoti visas kitas moteris nuo jų. Iki įvykio nesilankė pas psichologus. Dėl skyrybų E. džiaugėsi. E. tėtis M. S., apie tai sužinojo iš E. gydytojos (psichiatrės). Įvykio metu E. buvo 14 metų. A. puikiai žinojo, kiek E. yra metų, buvo kalbėta, kad eis į 9 klasę. Po šio įvykio norėjo vesti pas ginekologą, bet E. griežtai atsisakė. Pirmą kartą žudytis bandė, kai buvo parašytas pareiškimas.

Iš nukentėjusiosios mamos G. L. (S.) apklausų matyti, kad tikslesnę informaciją apie jos dukros atžvilgiu vartotą seksualinę prievartą ji sužinojo prasidėjus ikiteisminiam tyrimui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nukentėjusiosios motina G. (L.) S. davė iš esmės analogiškus parodymus (2 t., b. l. 37-39, 55-58).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. B. paaiškino, kad 2020 metais, apie rugpjūčio 27-28 d. šventė jo gimtadienį. Gimtadienį šventė: jis, G., S., A., buvo vaikai. A. yra jo draugas. Vakarėlio metu buvo vartojamas alkoholis. Buvo nepilnamečių vaikų: E. S., J. S., L. S.. Mergaitėms buvo 14, 10 ir 8 metai. Jis apie 12 val. nakties nuėjo miegoti, S. ir G. liko prie stalo. Vaikai jau miegojo kambaryje, ten buvo 2 lovos. Jos turi savo lovas. Mažesnės dviaukštėje, o vyresnė E. savo lovoje. Namas yra apeinamas, jo kambarys, kuriame miega yra gretimai, tačiau, kad į jį patekti, reikia apeiti visą namą. Kai atsikėlė su juo išgėrė kavos ir A. išvažiavo. A. sakė, kad paguldė jį kambaryje, ant čiužinio. Kai A. išvažiavo, prabudo G., E. ir mergaitės. Mergaitės buvo, kaip visada judrios, linksmos, tik E. buvo keista, sutrikusi. Klausinėjo su G. E., kas buvo ir ji pasakė, kad prie jos lindo A.. Paskambino A. ir klausė, kas nutiko, ką darei, kas buvo tarp jūsų, gal susipykote. Jis atsakė, kad nieko nebuvo, neprisimena, buvo išgėręs ir nuėjo miegoti. A. žinojo, kad mergaitės yra nepilnametės. Klausė G., ar žino tiksliai, kas įvyko, bet ji negalėjo įvardinti. Vakare atvažiavo L. su P., kalbėjosi apie gyvenimą. Buvo atvykusi P. sesuo A., jos su E. geros draugės (klasiokės). A., kai jie sėdėjo lauke su G., priėjo ir pasakė, kad A. galimai išprievartavo E.. E. tuo metu nebuvo šalia. Tada ieškojo E., ją surado, ji verkė, nieko negalėjo paaiškinti. Tada paskambino A., pasakė, kad reikia susitikti, išsiaiškinti viską. Susitiko su A.. Važiavo jis su G. ir L., važiavo vienu automobiliu. G. vairavo automobilį. P. liko su vaikais. Važiavo į Prienus ir ieškojo A.. Susitiko su A. prie jo sodo namelio. G. išlipus iš automobilio, klausė, ar prievartavai mano vaiką ir trenkė A. į veidą. A. pradėjo iš nosies bėgt kraujas ir jis pasakė, kad nieko neprisimena, nieko nedarė. Patraukė G. nuo A.. Ir paklausė A. ar tai tikrai galėjo būti. Tada nuvažiavo su A. pas jį į sodybą. Kai grįžo, namuose buvo P. su mergaitėmis, jos buvo kambaryje. Jie su A., G. ir L., atsisėdo lauke. Tuo metu buvo prietema. Sėdėjo prie stalo ir kalbėjosi su A.. Klausė jo, ar tikrai tai buvo, jis nieko konkretaus nepasakė, sako nežino, nepasakysiu. Pasakė jam, kad kreipsis į psichologus ir jei paaiškės, kad tai įvyko, kreipsis į teisėsaugą. G. minėjo, kad A. lindo prie jos, lyg bučiuotis ar kažkas panašaus. Sėdėjo ir aiškinosi maždaug apie 2 valandas. Kai jie pasakė, kad kreipsis į psichologus ir teisėsaugą, jis pasakė, kad parems pinigais už psichologą. A. pats norėjo išsiaiškinti ar tai galėjo būti. A. pažinojo daug metų, tad buvo sunku pagalvoti, kad jis galėjo kažką padaryti. Baigę pokalbį jį išleido, liepė eiti namo. Kitą dieną kreipėsi į psichologus, vežė E. pas juos. Praėjus tam tikram laikui, kalbėjo su E. apie tai, bet ji su juo neatviravo. Po šio įvykio E. buvo bandžiusi pakelti prieš save ranką, pasikeitė jos elgesys. Iki įvykio A. buvo žinoma, kad E. nepilnametė. Dėl E. kilo įtarimas iš elgsenos, buvo užsidariusi savyje, pasimetusi. Iš vakaro nebuvo tokia, buvo linksmesnė. A. M. nėra pripažinęs, kad atliko seksualinius veiksmus. Yra tiesiogiai klausęs jo ar tai padarė. Jis jam pasakė, kad nieko nebuvo. A. sakė, jog buvo girtas ir nieko neprisimena. G. trenkė į veidą A. prie jo sodo namelio. Kiti asmenys fizinių veiksmų neatliko. A. pervedė į jo sąskaitą pinigų ir G. už patirtas išlaidas. A. pervedė jam 300 Eur. Pokalbio metu A. pasiūlęs parduoti namus, bet sakė jam, kad jis nejuokautų. A. pasirašė raštus su G., kad jis padengs apie 50 tūkst. eurų. Po įvykio A. sakė, kad jis negalėjo to padaryti, jog žino save, bet nieko neprisimena. Po įvykio E. pamatė maždaug apie pietus. A. pirmą kartą pamatė apie 7 ryto. E. klausė, kodėl nesikvietė pagalbos ir ji pasakė, jog bijojo. E. pas psichologus lankosi nuo to įvykio iki dabar.

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 89-90).

Liudytoja P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 metais, atvyko pas V. B., nes tuo metu buvo švenčiamas V. gimtadienis. Gimtadienio metu G. buvo įsitempusi, nesava, todėl jos paklausė, kas nutiko ir tuo metu E. pradėjo verkti ir pasakė, kad A. prie jos lindo. Tuo momentu ji nežinojo, kas įvyko. Su E. mama po visko kalbėjo apie šį įvykį. V. B. pažįsta apie 10 metų, G. maždaug pusę metų. Tada buvo rugpjūtis. E. yra vyriausioji G. dukra. Jos sesuo yra A. V.. E. sėdėjo prie stalo, kai ji verkė, o kur A. buvo negali pasakyti. E. su A. tą vakarą buvo išėjusios pasivaikščioti dviese. Po viso įvykio, kalbėjosi su seserimi, ir ji jai pasakė, kad buvo prie E. seksualiai lendama. Jai pasakė A., kad tai papasakojo E. ir, kad tai padarė A.. Kai E. pradėjo verkti, G. išvažiavo, vyrai stovėjo toliau ir klausė, kas čia įvyko. Ji galvojo, kad G. išvažiavo ieškoti A.. E. neįvardino konkrečiai kas su ja buvo daroma. Visa tai įvyko pas V. namuose, kambaryje, kur miegojo mergaitės. G. po kurio laiko grįžo, pasakojo, kad buvo pas A. ir pasakė, jog jis atsiprašė. Kai G. išvažiavo, tuomet ir vyrai išvažiavo jos ieškoti, kai grįžo visi, nežino, kas buvo, nes ji išvažiavo namo su savo mažąją mergaite. Kai ji atvažiavo, kur buvo E., konkrečiai neprisimena. G. su vyrais buvo išvažiavusi maždaug apie valandą, gal dvi. Tuo metu su mergaitėmis buvo lauke, po to ėjo tvarkytis. Jos vyras buvo taip pat išvažiavęs. Jis pasakojo, kad ieškojo G., laukė A., aiškinosi. G. prasitarė, jog ji įtaria, kad A. galėjo lysti prie E.. Vyras jai tik pasakojo, kad kai nuvyko pas A. su juo aiškinosi, o kokiu būdu jai nesakė. Po kurio laiko jai papasakojo, kad A. atlyginis žalą, pasirašė popierius.

Liudytoja P. B. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 116-119).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nėra pagrindo netikėti nepilnametės nukentėjusiosios parodymais, o taip pat ekspertizės akto išvadomis, iš dalies liudytojų parodymais. Pagal byloje esančius įrodymus pripažintina, kad nukentėjusiąja E. S. A. M. pasinaudojo, t. y. pasinaudodamas tuo, kad ji miega ir dėl to yra bejėgiškos būklės, nurengė pastarąją, užgulė ją savo svoriu taip atimdamas jai galimybę priešintis ir prieš nukentėjusiosios valią rankomis lietė jos krūtis ir sėdmenis, ne mažiau vieną kartą kišo savo pirštus nukentėjusiajai į makštį, ne mažiau penkis kartus kišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į išeinamąją angą, taip pat ne mažiau vieną kartą bandė įkišti savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną ir tokiu būdu seksualiai prievartavo nepilnametę E. S., tai darė tyčia, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuojama BK 150 straipsnio 3 dalį, kaip asmens seksualinis prievartavimas, atliktas nepilnamečiam asmeniui.

Teismas išnagrinėjęs byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. veiksmai yra pilnai įrodyti, aukščiau aprašytų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Todėl vien tik formalus nukentėjusio asmens parodymų atmetimas, ar netikslus liudytojų parodymų davimas (vertinant tai, kad tolimesni kai kurių liudytojų veiksmai, galimai taip pat buvo nusikalstami ir jie yra suinteresuoti išvengti atsakomybės) suradus juose neesminių prieštaravimų, seksualinio pobūdžio baudžiamosiose bylose negali būti pateisinamas. Siekiant nustatyti tokių parodymų patikimumą ir objektyvumą, būtina juos įvertinti atidžiai, lyginant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, o kai kurie prieštaravimai, netikslumai ar nesutapimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos asmens, ypač jei jis yra nepilnametis, parodymuose, aiškinami parodymų subjektų specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, streso, gėdos ir kitų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-294/2017, Nr. 2K-29-976/2022).

Byloje nėra jokių reikšmingų duomenų, dėl kurių būtų pagrindas išvadai, kad minėti asmenys buvo suinteresuoti duoti neteisingus, A. M. apkaltinančius parodymus ar išvadas, norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Duomenys dėl esminių aplinkybių sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, sudarydami vientisą loginę įrodymų grandinę. Pagrindo nesiremti šia įrodymų grupe teismas nenustatė.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji papildomai nebuvo apklausta. Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus ekspertizės akto išvadas, kuriose konstatuota, jog dėl E. S. nustatyto potrauminio streso sutrikimo dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama (3 t., b. l. 113). Teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymus rėmėsi ir ekspertės S. S. paaiškinimais teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į teisiamąjį posėdį nepilnametis nukentėjusysis kviečiamas tik išimtiniais atvejais, ir į tai, kad apklausiant nepilnametę teisme kaltinamasis ir jo gynėjas dalyvavo ir turėjo galimybę užduoti klausimus bei matyti pačios nukentėjusiosios elgesį apklausos metu.

Teismas taip pat pažymi, jog baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymo galimos situacijos, kai tiksliai nustatyti visų nusikalstamų veiksmų yra neįmanoma, ypač, kai tokie veiksmai būna atlikti prieš vaikus. Nepašalintos abejonės dėl tikslios nusikalstamų veikų apimties tokiose baudžiamosiose bylose neužkerta kelio baudžiamosios atsakomybės taikymui, jei ištyrus įrodymus gali būti daroma patikima išvada, kad baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai buvo atlikti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pakankamai išsamiai nurodė, kad jos atžvilgiu buvo atliekami įvairūs seksualinės prievartos veiksmai, t. y. A. M. „darė veiksmus su rankomis ir apačia – lytiniu organu, jis ėmė už krūtų ir sėdmenų, kišo pirštus jai į jos lytinių organų vidų, bandė lytinį organą kišti į išangę, paskui į burną. Penkis kartus bandė kišti į išangę, mano, kad vieną kartą jam pavyko, nes jai skaudėjo“. Pagrindo išvadai, jog nukentėjusiosios parodymai dėl patirtos seksualinės prievartos yra prieštaringi, šiuo atveju nėra. Paminėtina ir tai, kad BK 150 straipsnio 3 dalies dispozicija lytinės aistros tenkinimo būdus (analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio) numato kaip alternatyvius. Be to, seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

Nors aptartų liudytojų parodymai yra tik išvestiniai įrodymai, t. y. nė vienas iš nurodytų liudytojų tiesiogiai nematė seksualinės prievartos veiksmų E. S. atžvilgiu, teismas tokius parodymus pagrįstai vertina kaip patvirtinančius A. M. dėl padarytų nusikaltimų. Minėtiems asmenims E. S. didesne ar mažesne apimtimi atskleidė aplinkybes dėl jos atžvilgiu A. M. atliktų seksualinės prievartos veiksmų, nurodytos aplinkybės sutampa tarpusavyje, jokių esminių prieštaravimų tarp papasakotų aplinkybių nėra.

Nors gynyba ekspertizės akto kaip įrodymo neginčijo, tačiau dėl jo kėlė abejonių. Teismas pažymi, jog ekspertizės aktas, kaip ir kiti duomenis, teismo vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Įvertinęs tiek ekspertizės akto turinį, tiek šį aktą pateikusios ekspertės paaiškinimus, teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte padarytų išvadų teisingumu. Juolab kad ekspertizės akto išvadas patvirtina ir kiti šioje baudžiamojoje byloje ištirti prieš tai minėti įrodymai.

Gynyba bylos nagrinėjimo metu kalbėjo apie nukentėjusiosios ištyrimą poligrafu. Teismas gynybos prašymą atmetė. Teismas pažymi, kad poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymą šis tyrimo metodas bei jo rezultatai gali būti naudojami, nustato Lietuvos Respublikos poligrafo įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, toks tyrimas gali būti atliekamas asmenims, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (įstatymo). Todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, duomenų, gautų naudojant poligrafą kitais atvejais, negalima pripažinti savarankišku įrodymu. Be to, teismų praktikoje pažymima, jog poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimą poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymų šaltiniui keliamų reikalavimų.

Dėl kaltinamojo A. M. veikos kvalifikavimo

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 dalį

Kaltinamasis A. M. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. naktį iš rugpjūčio 28 d. į rugpjūčio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje seksualiai prievartaudamas bejėgiškoje būklėje dėl miegojimo buvusią nepilnametę E. S., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai potrauminį streso sutrikimą (duomenys neskelbtini), kilusį sąsajoje su jo nusikalstamais veiksmais, t. y. padarė nukentėjusiajai nepilnametei E. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 dalį atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino bejėgiškos būklės žmogų. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad dėl susargdinimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam nesunkiai sužalojama sveikata.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą (nesunkiai ją sutrikdžius). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 138 straipsnyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

Nusikaltimas numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra tyčinis nusikaltimas ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, teismo vertinimu, jo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 dalį. A. M. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su E. S. konstatuotu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šis sužalojimas nustatytas ir detaliai aprašytas ekspertizės akte. Byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados patvirtina, kad nukentėjusiajai E. S. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (duomenys neskelbtini); šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriamais A. M. 2020-08-28/29 veiksmais ir sutrikimo simptomatika išlieka iki ekspertinio tyrimo dienos (2022-02-21). Apklausta teismo posėdžio metu ekspertė patvirtino savo išvadą.

Šie duomenys pagrindžia tiesioginį priežastinį ryšį tarp nustatytų A. M. seksualinio prievartavimo veiksmų ir atsiradusių pasekmių (potrauminio streso sutrikimo, vertinamo kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo). A. M. būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, neabejotinai suprato, kad jo nusikalstami veiksmai atliekami nepilnamečio vaiko atžvilgiu, yra pavojingi nukentėjusiosios psichikai, numatė, kad gali sukelti nustatytus padarinius jos psichinei sveikatai, ir nors šių padarinių nesiekė, sąmoningai leido jiems kilti. Taigi, kaltinamasis A. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia. Ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamasis A. M. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis neteistas (5 t., b. l. 6-7), nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (5 t., b. l. 8), į psichikos priklausomybių stebimų asmenų įskaitą neįrašytas (5 t., b. l. 5), dirba (5 t., b. l. 15). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam A. M. skirtina BK 150 straipsnio 3 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto sankcijose numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Teismas nustatydamas laisvės atėmimo terminą atsižvelgia į tai, kad nebuvo nustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl skiriamos bausmės artimos sankcijose numatytam bausmės vidurkiui. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl skiriamos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jas apimant, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę ir tokiu atveju galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 3 dalyje, yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų ir baudžiamojo įstatymo nuostatos (BK 75 straipsnis) draudžia taikyti už šį nusikaltimą paskirtos bausmės – laisvės atėmimo atidėjimą bei iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Pagal BK 62 straipsnio taisykles švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė kaltininkui gali būti paskirta tik nustačius šio straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse nustatytų aplinkybių visumą, o šios bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad yra BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje numatytų sąlygų visuma, todėl nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnio taisykles.

Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pobūdį, kad kaltinamasis padarė tyčinius nusikaltimus, vieną sunkų, kitą apysunkį, kuriais pasikėsinta į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir seksualinę neliečiamybę, kad nusikaltimai padaryti prieš nepilnametį asmenį, todėl teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, jog įstatyme numatyta bausmė atitinka A. M. padarytų veikų pavojingumą.

V. Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 48 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. M..

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė 1žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios E. S. atstovė ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirta psichologine trauma po kurios kardinaliai pasikeitė nukentėjusiosios elgesys, nes ji tapo užsidariusi, apatiška, nekalbi, nervinga. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė neigiamus padarinius, dėl ko jai buvo diagnozuotas potrauminis streso sutrikimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad dėl kaltinamojo A. M. veiksmų, nukentėjusioji patyrė išgyvenimų, todėl iš kaltinamojo priteistina 7 000,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai E. S. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirtas jos atstovu baudžiamojoje byloje advokatas Vaidas Jurčikonis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 500,07 Eur (6 t., b. l. 80). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo A. M. valstybės naudai.

VI. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam, iki bausmės vykdymo pradžios, paliktina galioti paskirta jam kardomoji priemonė – rašytinio pasižadėjimas neišvykti .

2022 m. sausio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M. į jam nuosavybės teise priklausantį turtą palikti galioti iki bus atlygintas nukentėjusiosios E. S. civilinis ieškinys.

Prie bylos pridėti du kompaktiniai diskai su informacija prie 2021 m. gruodžio 1 d. tarnybinio pranešimo ir vienas kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos A. V. apklausos įrašu paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301–305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 6 (šešiems) metams laisvės atėmimo.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir nuteisti 3 (trims) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas A. M. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) metų laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. M. 7 000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų), nukentėjusiosios E. S. naudai, neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. M. 500,07 Eur (penkis šimtus eurų 7 ct) valstybės naudai, išlaidų už nukentėjusiajai E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2022 m. sausio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M. į jam nuosavybės teise priklausantį turtą palikti galioti iki bus atlygintas nukentėjusiosios E. S. civilinis ieškinys.

Prie bylos pridėtus tris kompaktinius diskus su informacija ir nepilnametės liudytojos apklausos įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.

Teisėja Živilė Janavičienė