- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-2530-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01049-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- L. T.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir V. S., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei L. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas S. T. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą tarp jo ir atsakovės L. T., dėl atsakovės L. T. kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę – R.; neskirti termino susitaikymui; padalinti bendrąja jungtine nuosavybe ieškovui ir atsakovei priklausantį turtą: atsakovei L. T. priteisiant automobilį Nissan Almera Tino, v./n. (duomenys neskelbtini), stiklinį staliuką, spintą, kompiuterio stalą, virtuvinį kampą, namų apyvokos daiktus – šampano taurių komplektą, kavos servizą, stalo įrankių komplektą, čenakines, ieškovui S. T. asmenine nuosavybe priteisiant sofą – lovą, TV staliuką, namų apyvokos daiktus – vyno taurių komplektą, kavos servizą, stalo įrankių komplektą bei 5 000 Lt dydžio kompensaciją už atsakovei atitenkantį automobilį; priteisti ieškovui S. T. iš atsakovės 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą už ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. jis ir atsakovė įregistravo santuoką. Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Iki santuokos sudarymo ieškovas su atsakove beveik devynerius metus draugavo ir gyveno kartu, tačiau nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigos jie kartu nebegyvena, kadangi atsakovė L. T. susirado naują gyvenimo draugą. Tiek gyvenimo santuokoje, tiek draugystės metu, šeimą išlaikydavo ieškovas. Atsakovė gaunamą socialinę pašalpą naudojo tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neprisidėdama prie bendrojo šeimos biudžeto. Atsakovė yra linkusi į alkoholizmą, jai šeimyninis gyvenimas mažai rūpėjo, prioritetą atsakovė teikė draugams, laisvam gyvenimo būdui, o ieškovas pirmenybę teikė šeimai, skatino žmoną pradėti dirbti, atsikratyti žalingų įpročių, tačiau atsakovė gyvenimo būdo nekeitė. Be to, santuokoje atsakovė buvo neištikima, ji pati tai ieškovui pripažino, o 2012 m. vasario mėn. pabaigoje ji su naujuoju gyvenimo draugu V. K. antrą kartą išvyko į Olandiją. Dėl nuolat patiriamo streso, nesėkmingai susiklosčiusios santuokos, sutrikusio miego, nervinės įtampos, ieškovas 2011 m. spalio mėnesį kreipėsi į Šeškinės poliklinikos psichinės sveikatos centrą, kur jam buvo diagnozuota depresija. Ieškovas iki šiol gydosi ambulatoriškai, nuolat vartoja vaistus, dėl sveikatos sutrikimų yra laikinai nedarbingas. Susiklosčiusi situacija šeimoje neleidžia ieškovui jaustis pilnaverčiu žmogumi, todėl bendras gyvenimas su atsakove yra nebegalimas.
Atsakovė L. T. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovas privertė atsakovę išeiti iš darbo, nes jam nepatiko, jog atsakovė darbe bendrauja su jaunais žmonėmis, dirba pamainomis. Atsakovė visuomet nakvodavo namuose, tačiau kartais, neištvėrusi psichologinės įtampos namuose, išvykdavo į Elektrėnus pas mamą. Kartais atsakovas ieškovę užrakindavo, atimdavo raktus, kad ji negalėtų išeiti. Toks ieškovo elgesys buvo nesuderinamas su pagarba sutuoktiniui. 2010 m. rugsėjo 1 d. ieškovė įstojo į Vilniaus kolegiją Verslo ir vadybos fakultetą, kur gaudavo 390 Lt socialinę stipendiją. Atsakovė kartu su ieškovu buvo registruota darbo biržoje, kur jiems buvo skirta 630 Lt dydžio socialinė pašalpa. Gavusi socialinę pašalpą, ieškovė mokėjo už buto nuomą (450 Lt), o už likusius pinigus pirko maistą, higienos priemones. Kadangi santykiai šeimoje nebuvo geri, ieškovė nusprendė santuoką nutraukti ir išėjo gyventi pas draugę, o vėliau išsinuomojo butą. Atsakovas jai skambino, grasino, pakeitė nuomojamo buto spyną, neatidavė dovanų, daiktų, net tų, kuriuos ieškovei dovanojo artimieji. Ieškovas nevengė išgerti, atsakovei išėjus gyventi atskirai, ją persekiojo. Gyvenant su ieškovu pablogėjo atsakovės sveikata. Atsakovė nuo 2010 m. gruodžio pradėjo gydytis nuo depresijos, o 2011 m. lapkričio 21 d., neištvėrusi vyro psichologinio smurto, pateko į ligoninę, kur jai buvo diagnozuota depresija, sukelta nuolatinio ilgalaikio streso. Atsakovė nurodė, kad ji nėra priklausoma nuo alkoholio, nuo 2012 m. sausio 31 d. dirba Olandijoje, gyvendama su ieškovu S. T. buvo jam ištikima. Atsakovės nuomone, santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovo S. T. siūlomu turto padalijimu, kadangi ieškovas prašo padalinti daiktus, kuriuos ieškovei dovanojo jos artimieji. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo metu ji gyvena užsienyje, todėl baldų, indų ir kitų daiktų jai nereikia, jais nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. naudojasi ieškovas S. T., todėl iškovė prašo, kad jai būtų sumokėta piniginė kompensacija - 4 400 Lt. Santuokos metu įsigytam lengvajam automobiliui NISAN ALMERA TINO, v./n. (duomenys neskelbtini) pirkti pinigus ieškovei dovanojo jos krikšto tėvas R. J., todėl šis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir nedalintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė S. T. ir L. T. (R.) santuoką, sudarytą 2009 m. rugsėjo 25 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo L. T. paliko ikisantuokinę pavardę – R., S. T. – T.; santuokoje įgytą turtą – stiklinį staliuką, spintą, kompiuterio stalą, virtuvinį kampą, šampano taurių komplektą, du kavos servizus, du stalo įrankių komplektus, česnakines, sofą – lovą, TV staliuką, vyno taurių komplektą – natūra priteisė ieškovui S. T., nepriteisdamas iš ieškovo kompensacijos atsakovei L. T.; pripažino santuokoje įgytą automobilį Nissan Almera Tino, v./n. (duomenys neskelbtini), asmenine L. T. (R.) nuosavybe; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš L. T. 250 Lt bylinėjimosi išlaidų S. T.; priteisė iš L. T. 29,01 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš S. T. 29, 01 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių atsakovės neištikimybę patvirtinančių įrodymų. Byloje esantis 2012 m. vasario 27 d. L. T. ir S. T. prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu Nr. 1-1 Trakų rajono apylinkės teismui, kuriame kaip esminės skyrybų priežastys nurodyta L. T. priklausomybė nuo alkoholio ir neištikimybė, negali būti vertinamas kaip neginčijamas įrodymas dėl atsakovės neištikimybės. Atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu negali kategoriškai būti vertinamas kaip šalių santuokos iširimą lėmusi aplinkybė. Atsakovės polinkį į alkoholį lėmė be kita ko ir negalėjimas susilaukti santuokoje vaikų, ji susirgo depresija, šeimoje santykiai buvo sudėtingi. Atsakovei pakeitus aplinką, nebegyvenant su ieškovu, duomenų dėl atsakovės potraukio alkoholiui nėra. Atsakovė yra Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto pirmo kurso studentė, pati atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nevengė nei mokytis, nei dirbti, o iš darbo ją privertė po vestuvių išeiti ieškovas. Teismo vertinimu, abi šalys buvo netolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu ir tuo iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, teisiškai nėra reikšminga, kuris sutuoktinis yra kaltesnis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei kilnojamasis turtas (išskyrus automobilį) nereikalingas, ji gyvena užsienyje, padalinto turto į užsienį nesivežtų, prašė šio turto jai nepriteisti, kompensacija jai taip pat nereikalinga. Atsižvelgdamas į tai, dalintiną kilnojamąjį turtą - stiklinis staliuką, spintą, kompiuterio stalą, virtuvinį kampą, namų apyvokos daiktus - šampano taurių komplektą, du kavos servizus, du stalo įrankių komplektus, česnakines, sofą - lovą, TV staliuką, vyno taurių komplektą – teismas paliko ieškovui, nepriteisdamas iš jo kompensacijos atsakovei. Teismas sprendė, kad automobilio Nissan Almera Tino, v./n. (duomenys neskelbtini) įgijimo metu šalys buvo aiškiai išreiškusios valią įgyti šį turtą asmeninėn atsakovės nuosavybėn, todėl automobilis Nissan Almera Tino, v./ n. (duomenys neskelbtini) nepriskirtinas bendrajai sutuoktinių nuosavybei ir nedalintinas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. T. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nutraukti ieškovo S. T. ir atsakovės L. T. (R.) santuoką dėl atsakovės kaltės; pripažinti automobilį Nissan Almera Tino v./n. (duomenys neskelbtini) atsakovės ir ieškovo bendrąja jungtine nuosavybe; priteisti iš atsakovės L. T. ieškovo naudai 5 000 Lt dydžio kompensaciją už atsakovei atitenkantį automobilį; priteisti iš atsakovės L. T. ieškovo naudai 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovės L. T. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2 500 Lt; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Trakų rajono apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą, kad L. T. sveikatos būklė sutriko ne nuo vartojamo alkoholio, o dėl jos patirtų išgyvenimų, stresinių situacijų, komplikuotų santykių su ieškovu. Minėta teismo išvada nepagrįsta jokiais dokumentais. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas prieš atsakovę naudojo smurtą.
3) Trakų rajono apylinkės teismas atmestinai išnagrinėjo ieškinio dalį dėl atsakovės neištikimybės. Atsakovė ir jos draugas jau kurį laiką gyvena Olandijoje, tačiau atsakovas negali pateikti teismui nuotraukų, filmuotos medžiagos apie jų bendravimą kitoje šalyje. Atsakovės aiškinimas, kad ji su savo draugu nebendravo intymiai, yra atsakovės gynybinė pozicija.
4) Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenagrinėjo ieškovo patirtų išgyvenimų bei nesprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimo, taip būdamas neobjektyvus ieškovo atžvilgiu.
5) Aplinkybė, kad atsakovės krikšto tėvas R. J. padovanojo atsakovei 18 000 Lt dar neįrodo, jog automobilis buvo pirktas būtent už šiuos pinigus, o aplinkybė, kad automobilis Nissan Almera Tino v./n. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenimis registruotas L. T. vardu neįrodo, jog automobilis priklauso tik jai, nes automobilis registruojamas tik vieno asmens vardu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. T. prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Apeliantas apsiriboja tik bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išvardinimu, kurios buvo ištirtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu, ir prašo apeliacinės instancijos teismą jas iš naujo įvertinti. Toks apeliacinio skundo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame tik išvardijamos aplinkybės, tačiau nenurodoma, kokiais konkrečiai įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamas teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas.
2) Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių atsakovės neištikimybę patvirtinančių įrodymų. Teismas negali remtis subjektyviais ieškovo vertinimais, jeigu jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovas yra suinteresuota bylos baigtimi šalis, todėl bylos aplinkybes vertina savo nuožiūra.
3) Teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė pagrįstai ir teisėtai, o apeliacinio skundo motyvai dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti.
4) Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas pripažino ir patvirtino, kad atsakovės krikšto tėvas dovanojo jai 18 000 Lt, iš kurių už 11 000 Lt buvo nupirktas automobilis Nissan Almera Tino v./n. (duomenys neskelbtini), o už likusius pinigus įrengta dujinė įranga, signalizacija ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė apeliacinio proceso forma yra rašytinis procesas, o žodinio proceso tvarka byla nagrinėjama tik išimtiniais atvejais, apeliacinės instancijos teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka savo procesiniuose dokumentuose gali teikti teismui motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis), tačiau šie prašymai teismui nėra privalomi. Apeliantas nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas nėra motyvuotas, o kolegija būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas nesutinka su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, taip pat sprendimo dalimi, kuria santuokos metu įgytas automobilis pripažintas asmenine atsakovės nuosavybe.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Vadovaujantis CK 3.61 straipsniu, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos aplinkybės, kurias nustačius preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tarp tokių aplinkybių nurodyta vieno iš sutuoktinių neištikimybė. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją turi įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus ieškovo, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimus, patvirtinančių atsakovės neištikimybės faktą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo iniciatyva apklaustas liudytojas J. D. paaiškino, kad apie tai, jog atsakovė turi kitą vyrą, sužinojo iš ieškovo, pats atsakovės su kitu vyru nėra matęs (b.l. 174, t. I). Apelianto teigimu, ieškovė yra išvykusi su draugu į Olandiją, tačiau byloje esantis UAB „Leadex“ raštas patvirtina, kad atsakovė į Olandiją komandiruota darbui (b.l. 60, t. I). Įrodymų, patvirtinančių santuokinės neištikimybės faktą, nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliantas nurodo, kad tokiu įrodymu neva yra atsakovės ir jos draugo prisipažinimas, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad toks prisipažinimas realiai būtų egzistavęs, o atsakovė savo santuokinę neištikimybę neigia. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai sprendė, kad 2012 m. vasario 27 d. prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu (b.l. 83, t. I) negali būti pripažintas atsakovės neištikimybę patvirtinančiu įrodymu, kadangi jis neatitinka CPK įrodinėjimo priemonėms keliamų reikalavimų, t.y. nėra neištikimybę patvirtinantis rašytinis įrodymas CPK 197 straipsnio prasme ir negali būti prilyginamas faktų pripažinimui (CPK 187 straipsnis), atsižvelgiant į procesinę atsakovės poziciją nagrinėjamoje byloje. Apelianto teigimu, tokia atsakovės pozicija yra gynybinė, tačiau, kaip jau minėta, neištikimybės fakto procesinė įrodinėjimo našta tenka būtent ieškovui, kuris šios aplinkybės proceso įstatymų nustatyta tvarka neįrodė (CPK 178 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, ir ši aplinkybė šalių neginčijama, kad atsakovė turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė sirgo depresija, buvo gydoma. Įtakos depresijos išsivystymui turėjo atsakovės ginekologiniai sutrikimai (b.l. 146, t. I). Kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas leidžia teigti, kad atsakovės problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, lėmė jos sveikatos būklė, ir atsakovė pagal išgales stengėsi šias problemas spręsti. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus apie atitinkamų atsakovės problemų priežastis, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu konkrečiu atveju negali būti vertinamas kategoriškai, kaip kaltas atsakovės elgesys, lėmęs šeimos iširimą. Tarpusavio pagarbos ir moralinės paramos, lojalumo pareigos, reikalauja iš sutuoktinių santuokinio gyvenimo metu kilusias problemas, įskaitant problemas, atsiradusias dėl vieno iš sutuoktinių sveikatos būklės, spręsti kartu, siekiant santuokos ir šeimos išsaugojimo. Sutuoktiniams nepavykus to padaryti, ir nesant pagrindo kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti vieną iš sutuoktinių, spręstina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, o sutuoktinių kaltės laipsnis, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokiu atveju nėra teisiškai reikšmingas.
Apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų naudojęs smurtą prieš atsakovę. Kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo tokia aplinkybe negrindė, abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo argumentuodamas tarpusavio supratimo, tolerancijos ir moralinės pagarbos stoka, nepakankamu siekiu kurti ir išsaugoti bendrą santuokinį gyvenimą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija sutinka.
Vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisė į neturtinės žalos atlyginimą neatsiranda, todėl kolegija apelianto argumentų, susijusių su jam padaryta neturtine žala, neanalizuoja.
Vadovaujantis CK 3.89 straipsniu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. J. paliudijo, kad nusprendė padovanoti atsakovei (savo krikšto dukrai) automobilį, pinigai atsakovei buvo duoti kaip dovana, už automobilį sumokėjo R. J. (b.l. 175, t. I). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilio įsigijimui pinigus davė atsakovės krikšto tėvas (b.l. 170, 172, t. I), tą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas (b.l. 169, t. I). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad automobilio registracija atsakovės vardu savaime nėra pakankama išvadai, kad automobilis yra asmeninė atsakovės nuosavybė, tačiau pagal byloje surinktus įrodymus minėtas automobilis yra įgytas už atsakovei dovanotas lėšas, ir byloje surinktų įrodymų visetas (atsakovės paaiškinimai, liudytojo R. J. parodymai, iš dalies paties atsakovo paaiškinimai) leidžia teigti, kad turto įgijimo metu buvo išreikšta valia šį automobilį įgyti asmeninėn atsakovės nuosavybėn, ką pagrįstai ginčijamu sprendimu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nurodo, kad byloje neįrodyta, jog automobilis pirktas būtent iš atsakovei dovanotų lėšų. Kolegija pažymi, kad toks apelianto teiginys neatitinka jo paties pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų ir kitų byloje surinktų įrodymų, o naujų įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis pirktas už kitas, ne R. J. dovanotas, lėšas, apeliantas nepateikė.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialinės ar proceso teisės normų reikalavimų, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteisiama 400 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 15, t. II).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. T. iš ieškovo S. T. 400 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.