Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1186-565/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
2A-1186-565/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
Atsakovas
Z. J.
Ieškovas
Ž. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1186-565/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34248-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4.; 2.6.10.2.4.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Z. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovui Z. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Ž. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Z. J. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad yra V. K. motina. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-141/2009 atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 1 d. dėl V. K. nužudymo. Ieškovės ir sūnaus santykiai buvo šilti, artimi, pasižymintys abipusiu supratimu ir stipriu dvasiniu ryšiu, sūnus nuolat lankydavo ieškovę, bendravo ir rūpinosi ja. Dėl sūnaus mirties patirtų išgyvenimų, skausmo, emocinio streso, ūmios depresijos, gilių dvasinių kančių ir sukrėtimo ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 15 000 Eur.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad tokios didelės pinigų sumos sumokėti negali, kadangi, atlikęs bausmę už V. K. nužudymą, yra ką tik paleistas iš įkalinimo įstaigos, nei pinigų, nei turto neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei Ž. K. iš atsakovo Z. J. 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-141/2009 atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 m. už tai, kad tyčia nužudė V. K..

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra visos sąlygos atsakovui taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Ieškovė, kaip nužudytojo motina, turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų jai neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertino, kad yra pažeista viena esminių vertybių – artimojo gyvybė. Ieškovė nurodė, kad iki sūnaus mirties jos ir sūnaus santykiai buvo šilti, artimi, pasižymintys abipusiu supratimu ir stipriu dvasiniu ryšiu, sūnus nuolat ją lankydavo, bendravo, rūpinosi. Taip pat ieškovė paaiškino, kad sūnaus netektis sukėlė jai emocinį stresą, psichologinius išgyvenimus, ūmią depresiją, gilias dvasines kančias ir sukrėtimą, kas turėjo neigiamos įtakos ieškovės sveikatai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės dvasiniai išgyvenimai dėl sūnaus mirties yra dideli ir ilgalaikiai. Teismas vertino ir aplinkybes, kad ieškovė yra senyvo amžiaus, netekusi artimiausio asmens – sūnaus, kuris senatvėje ją prižiūrėtų, rūpintųsi.

6. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į aplinkybę, kad į bylą nėra pateikta jokių medicininių duomenų, įrodančių ieškovės sveikatos būklę ir sveikatos būklės pokyčius po nusikaltimo įvykdymo, bei į atsakovo turtinę padėtį – nuo 2005 m. sausio mėn. atsakovas nedirba, pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

8. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju teisinga, sąžininga ir pagrįsta neturtinės žalos suma sudaro 6 000 Eur, todėl ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir jai iš atsakovo priteisė 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl 180 Eur žyminį mokestį, paskaičiuotą pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, priteisė valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovas Z. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

10.1. Prašomas žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, taip pat šalies ekonominės situacijos, žmonių gyvenimo lygio, realių atsakovo galimybių atlyginti tokio dydžio žalą ir nepateisina pačių nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių gauti jiems priteistą materialinį atlygį. Toks kompensacijos dydis yra ne tik neprotingas, bet ir pavojingas, nes užkerta kelią atsakovui pasitaisyti ir pradėti mokėti išmokas. Atsakovas gyvena labdaringos organizacijos namuose. Nedirba, pajamų neturi, atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl atlyginti 6 000 Eur žalą yra nepajėgus.

10.2. Ieškinio senaties instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Siekiant tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, pirmiausia reikia nustatyti teises pažeidimo momentą (objektyvųjį momentą), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus. Toks momentas yra V. K. žūtis. Siekiant nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, dažniausiai įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, taigi reikia ištirti visas bylos aplinkybes. Tačiau šioje byloje nėra tokių duomenų apie sustabdymą, todėl, atsakovo nuomone, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

11. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinis skundas dėl skundžiamo teismo sprendimo atmestinas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-141/2009 atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 m. už tyčinį V. K. nužudymą. Ieškovė Ž. K. (nužudytojo motina) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama priteisti iš atsakovo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė; taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Apeliaciniu skundu kvestionuojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl priteistos 6 000 Eur neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu, dydžio ir praleisto ieškinio senaties termino.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, tinkamai ir teisingai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, bei nustatydamas priteistinos žalos atlyginimo dydį, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-141/2009 yra konstatuota atsakovo kaltė dėl ieškovės sūnaus nužudymo, todėl šios aplinkybės civilinėje byloje neįrodinėtinos iš naujo (CPK 182 str.).

16. Atsakovas nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo. Su atsakovo argumentais nesutiktina.

17. Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 str.). Pagal CK 1.125 str. 8 d. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Taigi ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Kasacinis teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014, yra išaiškinęs, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės ir įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 str. 1 d.). Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 str. 4 d. nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Kadangi šiuo atveju, bylos duomenimis, atsakovas pirmosios instancijos teisme neprašė taikyti ieškinio senaties, todėl tokio reikalavimo jis negali kelti apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str.).

17. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą, atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimą, patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais, o kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Be CK 6.250 str. 2 d. išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-149-943/2016). Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovo ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad dėl tokios vertybės, kaip gyvybė, pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Taigi, nustatant ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas yra vienas iš lemiamų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės sūnų atsakovas nužudė tyčia. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl 6 000 Eur žalos priteisimo, įvertino ginčui tarp šalių spręsti reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė, esanti senyvo amžiaus, yra nužudytojo motina, iki sūnaus mirties jų santykiai buvo šilti, artimi, pasižymintys abipusiu supratimu ir stipriu dvasiniu ryšiu, sūnus nuolat ją lankydavo, bendravo, rūpinosi. Todėl sūnaus netektis sukėlė ieškovei didelį emocinį stresą, psichologinius išgyvenimus, ūmią depresiją, gilias dvasines kančias ir sukrėtimą, kas turėjo neigiamos įtakos sveikatai, ir ieškovės dvasiniai išgyvenimai dėl sūnaus mirties yra dideli ir ilgalaikiai. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai rėmėsi proceso dalyvių paaiškinimais ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga. Taip pat teismas įvertino ir atsakovo turtinę padėtį bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Taigi įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis yra 6 000 Eur, ir jo mažinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovo argumentai, kad jis nedirba, pajamų neturi, atliko laisvės atėmimą, todėl atlyginti 6 000 Eur žalą yra nepajėgus, yra vertintini tik kaip deklaratyvūs teiginiai, siekiant išvengti neturtinės žalos mokėjimo, todėl nesudaro pagrindo mažinti priteistą neturtinę žalą ar atleisti jį nuo jos mokėjimo. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, o šiuo atveju priteistos neturtinės žalos dydis (6 000 Eur) yra minimalus pagal susiklosčiusią teismų praktiką dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos priteisimo.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėVilija MikuckienėVaclovas Paulikas