Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-01 · Byla Nr. N1-891-771/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-01
Bylos Nr.
N1-891-771/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37957-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Irma Bekerė, Naina Lanzbergienė
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. N1-891-771/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37957-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; (S) 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.1.11.3.; 1.1.11.7.; 1.1.11.11.; 1.2.16.4.1.;1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022-07-01Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,nukentėjusiosios įstatyminiams atstovams D. R. ir G. V.,atstovui advokatei Nainai Lanzbergienei,kaltinamajai A. S.,jos gynėjai advokatei Irmai Bekerei,kaltinamosios įstatyminei atstovei J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, netekėjusi, besimokanti (duomenys neskelbtini)kl., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2021-10-29, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, bendrais tyčiniais veiksmais suduodamos nukentėjusiajai A. R.kojomis ir rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į galvos ir veido sritis, ko pasėkoje nukentėjusioji A. R. ne kartą krito ant žemės bei tampydamos ją už plaukų ir (duomenys neskelbtini)padarė A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: daugybines poodines kraujosruvas veide, poodines kraujosruvas dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, abiejuose keliuose, kairės akies obuolio sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis vokuose ir pojungine kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimą.

Kaltinamoji A. S. kalta prisipažino bei parodė, kad su nukentėjusiąja susipažino (duomenys neskelbtini). Iki minėto įvykio draugavo apie 2 mėnesius. Įvykio dieną su A. susitiko (duomenys neskelbtini). Po to susitiko su A. P., P., E. L., tikslu nueiti išgerti svaigalų. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)įsigijo svaigalų ir apie 16-17 val. nuėjo prie (duomenys neskelbtini)Su savimi turėjo litrą arba 0,7 degtinės ir tris skardines alaus. Ji asmeniškai gėrė degtinę, alų. Nukentėjusioji gėrė tik degtinę. Bevartojant svaigalus, A. su A. pradėjo apie kažką kalbėtis. Ji A. paklausė, apie ką pastarosios kalba. A. papasakojo, kad A. labai ,,gražiai“ apie ją kalba. A. sakė A., kad nekenčia jos, kad ji bloga draugė. Pasikalbėjusi su A., nusprendė išsiaiškinti su A.. Jokio sutarimo sumušti A. nebuvo. Visoms trims bekalbant, A. susinervino ir smogė kumščiu A. į veidą. Ji taipogi kalbėjosi su A. ir susinervinusi smogė pastarajai du kartus kumščiu į dešinį žandą. Negali paaiškinti dėl ko smogė nukentėjusiajai. A. bandė paaiškinti, kodėl ją apkalbėjo. Smogusi du kartus į veidą, ji paėjo atokiau. A. ją pradėjo tampyti nukentėjusiąją už plaukų. A. parkritus ant žemės, A. pradėjo pastarąją spardyti. Matė, kaip A. laikė A. (duomenys neskelbtini)po to įmetė A. (duomenys neskelbtini), kai pastaroji ketino eiti namo. Išlipus A. iš (duomenys neskelbtini), A. sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir vėl (duomenys neskelbtini)A. spardė gulinčią nukentėjusiąją į galvą. Šiuos veiksmus sustabdė A. brolis. Pamena, kad prie jų priėjo du žmonės, kurie pasiteiravo dėl A. savijautos. A. labai verkė ir sakė, kad negali grįžti namo ir pasirodyti tėvui, kadangi yra išgėrusi. A. tuo pačiu už nukentėjusiąja atsakinėjo į klausimus, kuriuos tie žmonės uždavė. Po to tie žmonės tiesiog išėjo. Po to A. paskambino mamai ir išėjo su ja susitikti. A. mušė A., siekdama ją apginti, nors ji nebuvo fiziškai puolama. Pamena, kad vienu tarpu parklupdė A. priešais ją ir liepė jos atsiprašinėti. Tuo metu ji trečia kartą smogė A. per veidą. Taip pasielgė, nes ji jautėsi įskaudinta, bet tai nepateisinama, neturėjo taip elgtis. Ji sumušė nukentėjusiąją už tai, kad pastaroji sakė, kad ji nėra tikra draugė. Dėl girtumo nepamena visų suduotų smūgių, tačiau pripažįsta visus kaltinime jai nurodytus suduotus nukentėjusiajai smūgius. Minėtą įvykį filmavo E. L.. Girtumas neturėjo įtakos jos veiksmams. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atlygino jos tėvai. Nukentėjusiosios ir pastarosios tėvų atsiprašė. Pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies. Sutinka atlyginti neturtinę žalą iki 500 eurų. Dėl savo veiksmų gailisi. Pasižada pasitaisyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukia tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: nukentėjusiosios A. R. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-11-29 A. S. po pamokų A.pasiūlė susitikti su A. P.. Ji sutiko ir abi nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Kadangi A. dar buvo nepasibaigę pamokos, tai pirma išėjo jos brolis A. P.. Po 10-20 minučių prie jų atėjo jo draugas, kurio vardo nežino, pravarde "E.". Jie visi laukė, kol A. pasibaigs pamokos, sėdėjo ant suoliuko (duomenys neskelbtini). Pastaroji pasirodė maždaug už valandos, apie 14-15 val. Tada visi nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini)Visi nuėjo (duomenys neskelbtini). A. su broliu nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Pastariesiems alkoholį nupirko benamis. Nusipirko 0,7 litrų talpos degtinės, alaus 2 ar 3 skardines. Po to visi nuėjo (duomenys neskelbtini). Bendravo vartodami alkoholinius gėrimus. Ji asmeniškai gėrė alų. Jokių pykčių nebuvo. Vėliau ji taipogi vartojo degtinę. A.su savimi turėjo dar vyno, kurį buvo susipylusi į gertuvę. Stovint ant žvyrkelio, prie jos priėjo A. ir ėmė ją spardyti. Prieš tai kelis kartus trenkė kumščiu į veidą. Kuri pirma sudavė, pasakyti negali. Iš viso jai buvo smogta kumščiais apie 10 kartų. Po suduotų smūgių kumščiais, ji parvirto ant žemės ir veidą užsidengė rankomis. Iš suduodamų smūgių suprato, kad ją gulinčią spardė A. ir A.. Visi smūgiai buvo į galvą. Jos galva buvo tiesiog trypiama. Girdėjo, kaip kažkuri iš jų pasakė, kad ją užmuš. Jai buvo spirta ir suduota kumščiais ne mažiau 50 kartų. Nuo suduotų smūgių jai apsvaigo galva. A. iš jos kuprinės išėmė mobilaus ryšio telefoną. Ji prašė atiduoti telefoną. A. jai padėjo atsistoti. Po to ji (duomenys neskelbtini)ir jai pasidarė bloga. Kai prisėdo, A. jai padavė kuprinę bei įstūmė su visais rūbais (duomenys neskelbtini)Ją (duomenys neskelbtini)įstūmė A. ir A.. Kai ji išlipo (duomenys neskelbtini), visi stovėjo ant (duomenys neskelbtini)šaipėsi iš jos. Ji pastaruosius išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kadangi jai labai svaigo ir skaudėjo galvą, tai ji prisėdo (duomenys neskelbtini)susiėmė už galvos ir taip prasėdėjo apie 30 minučių. Panikavo, norėjo grįžti į namus, nežinojo, ką daryti, pagalvojo (duomenys neskelbtini)ir vykti į namus, bet pamatė, kad iš piniginės dingę visi jos pinigai, jų buvo apie 25 eurus. Juos pavogė. Kaip ir kas ištraukė pinigus, ji nematė, bet tai galėjo padaryti A., nes ji ir iš mamos vagia. A. su A. ėmė jai grasinti, jei ji kam pasakys dėl įvykio. Sakė, kad paviešins „video“. Ji pažadėjo apie įvykį niekam nesakyti. Kadangi ji buvo visa šlapia, tai A. davė jai savo striukę, bet ji ją paturėjo kokias 5 minutes. Po to, jie jai pasiūlė palydėti į namus, kad saugiai grįžtų. Ji atsistojo ir jau buvo pasiruošusi eiti į namus. Prie jų tada priėjo vyras ir moteris, kurie jos paklausė, ar jai viskas gerai. Ji stovėjo panikoje. A. ar A. už ją atsakė, kad viskas gerai. Žadėjo ja pasirūpinti. Prieš (duomenys neskelbtini), A. jai liepė klauptis ir atsiprašyti. Ji atsiklaupė ir pasakė, kad neturi už ką. Ar (duomenys neskelbtini)jai buvo suduoti smūgiai, ji nepamena. Po visko jai buvo patariama neiti namo, o eiti į kažkokį plotą. Ji atsisakė. Mamai pasakojo, kad ją sumušė du tariamai nepažįstami jaunuoliai, nes nenorėjo, kad būtų paviešintas vaizdo įrašas. Po minėto įvykio ji gulėjo ligoninėje. Gydytojai sakė, kad jai buvo padarytas galvos smegenų sutrenkimas. Gulint ligoninėje, jai rašė kelios pažįstamos ir klausė, ar ji buvo suspardyta. Sakė, kad A. rodė vaizdo įrašą ir gyrėsi. Tada ji parašė A., kurios paklausė, ar vaizdo įrašas ištrintas. A. prigrasino minėtoms merginoms ir pastarosios jos atsiprašė (I t., b. l. 128-131); liudytojo E. L. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad A. R. jis pažįsta. 2021-10-29 nuėjo prie (duomenys neskelbtini), kur susitiko A. S. ir A. R.. Galėjo būti 14-15 val. Prie (duomenys neskelbtini)palaukė apie 20 minučių, kol A. ir A. P. baigsis pamokos. Einant link (duomenys neskelbtini)nusprendė išgerti svaigalų. Netoli (duomenys neskelbtini)susirado benamį, kurio paprašė, kad nupirktų jiems alkoholio. Benamis jiems nupirko 0,7 litro talpos degtinės vieną butelį, 2 alaus, 0,5 l. talpos. Visi nuėjo prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)vartojo alkoholinius gėrimus. Pradžioje nebuvo jokių pykčių. Matė, kaip A. su A. ėjo tolėliau pasikalbėti, tačiau tarp merginų jokio pykčio nesimatė. Pastarosios draugiškai bendravo. Baigiant gert alkoholį, į šalį paėjo pasikalbėti A. su A.. Pokalbio negirdėjo. Po pokalbio A. viena priėjo prie A. ir pradėjo grasinti sumušti pastarąją. Po to vėl nuėjo kalbėtis su A.. Vėliau A. vėl sugrįžo prie A.. Iš paskos ėjo A.. A. vėl grasino užmušti A., neįvardindama už ką. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu abi ėmė vieną kitą daužyti per veidą, tampyti už plaukų. Tada pribėgo A. ir bandė merginas išskirti. Kai A. su A. vieną kitą trankė rankomis per veidą, A. netyčia pataikė A. ir ši supyko. Iš viso A. su A. viena kitai galėjo suduoti po 2 ar tris smūgius delnu. Supykusi, A. ėmė tampyti A. už plaukų. Tada prie jo pribėgo A. ir liepė jam filmuoti įvykį. Jis ėmė telefonu filmuoti. A. buvo kažkur netoli jo, bet nefilmavo. Kadangi A. buvo girčiausia iš jų, tai tampant už plaukų pastaroji parkrito ant žemės. Pastarajai gulint, A. spyrė vieną kartą jai į veidą, tačiau nepataikė. Po to spyrė antrą kartą pataikydama į veidą. Kai A. atsistojo, jos abi su A. paėjo toliau pasikalbėti. Apie ką kalbėjo, jis negirdėjo, tačiau filmavo toliau. Tada prie jų pribėgo A. ir pradėjo A. kumščiu daužyti į veidą. Taikėsi į akį, žandikaulį. Sudavė du ar tris kartus. Po to jos visos trys (duomenys neskelbtini). A. paėmė savo daiktus ir jau norėjo išeiti. A. netyčia kliudė A. ir pastaroji (duomenys neskelbtini)su visais daiktais. Tuo metu A. telefonas buvo pas A.. A.išlipus ant (duomenys neskelbtini)A. delnu sudavė A. vieną kartą per veidą. Šiai nukritus ant žemės, spyrė vieną kartą į veidą. Tuo metu jis netyčia buvo uždėjęs pirštą ant kameros, tai vaizdo įraše matosi tik truputį. A.atsistojo ir vėl nuėjo (duomenys neskelbtini). A. paprašė A., kad ši lieptų A. atsiklaupti ant kelių ir atsiprašytų už šmeižtą. A. pareikalavus, kad A. atsiklauptų ant kelių, ši atsiklaupė ir ėmė atsiprašinėti A.. Tuo metu A. visaip iškoliojo A. ir tada A. smogė A. vieną kartą delnu per veidą. Po to A. spyrė vieną karta A. į veidą, po ko A. nuvirto ant tiltelio. A. ėmė trypti koja A. galvą. A. P. pašoko ir sustabdė A.. Jiems abiem pakalbėjus, A. ją paleido. A. ir vėl ėmė spardyti A. į veidą, galvą. Viso apie 5 kartus Tuo metu A. gulėjo (duomenys neskelbtini)susiraičiusi. Tada jis pasišalino, (duomenys neskelbtini)Ėjo vienas, kas vyko (duomenys neskelbtini), jis nebematė. Kai sugrįžo, matė, kad A. guodžia A., A. buvo toliau. Pastaroji kalbėjosi su kažkuo telefonu. Po to jie visi nuėjo (duomenys neskelbtini)ir norėjo vykti (duomenys neskelbtini)atrodo. A. irgi norėjo pasiimti kartu, bet nebebuvo vietos, o ji jau buvo susiskambinusi su mama. Tuo viskas ir baigėsi. (II t., b. l. 12-16); liudytojo A. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-10-29, apie 14-15 val., jis kartu su sese A. P. buvo prie (duomenys neskelbtini). Ten susitiko A., A., E. L.. Visi kartu ketino važiuoti (duomenys neskelbtini). Einant (duomenys neskelbtini)sugalvojo įsigyti alkoholio. Benamis parduotuvėje jiems nupirko vieną butelį degtinės 0,7 litro talpos. Visi nuėjo (duomenys neskelbtini)Ten kartu gėrė svaigalus. Begeriant svaigalus, A. su A. toliau nuo jų nuėjo pasikalbėti. Po kokių 15-20 minučių prie jų priėjo A. ir ėmė šūkaut, kad suspardys A.. A. ėjo (duomenys neskelbtini)o tuo metu prie jos priėjo A. ir trenkė vieną kartą delnu A. per veidą. Tada prie jų pribėgo A. ir jas ėmė skirti. A. tuo metu trenkė A., o A. norėjo trenkti atgal ir netyčia pataikė A.. A., susinervinusi pradėjo mušti A.. Ji paėmė A. už plaukų ir numetė ant žemės, ėmė spardyti kojomis į galvą. Spyrė ne mažiau 5 kartų. Tuo metu A. gulėjo ant žemės, o A. spardant ją kojomis, prie jų pribėgo A. ir E. liepė filmuoti. Šis ėmė filmuoti telefonu. Kai A. nustojo mušti A., pastaroji atsistojo. Jos visos trys dėl kažko aiškinosi. Kažkokiu momentu E. nustojo filmuoti. Kai nustojo filmuoti, A. ėmė tampyti A. už plaukų. A. (duomenys neskelbtini)Kai A. išlipo (duomenys neskelbtini), prie jos priėjo A. ir A.. A. vėl pradėjo tampyti gulinčią A. už plaukų. Po to A. atsistojo ir nuėjo kalbėtis su A.. A. tuo metu buvo prie jo su E.. Po to A. 2 kartus trenkė A. kumščiu į veidą. Po tų smūgių, kiek pamena tos muštynės baigėsi. A. sugrįžo (duomenys neskelbtini)ir A. pastarajai paskolino savo striukę. Baigė gerti likusį alkoholį ir visi nuėjo prie "(duomenys neskelbtini), kur A. sugalvojo iškviesti (duomenys neskelbtini)A., kad ši grįžtų į namus. Atvykus automobiliui, ji išvyko į namus, o jis išėjo į namus. Sesuo liko su A. ir E.. Ką jie veikė toliau, jis nežino. (II t. b. l. 19-22); liudytojos A. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio dieną, apie 15.30 val., prie (duomenys neskelbtini)ją pasitiko A. R., A. S., E. L. ir jos brolis A.. Visi nusprendė vartoti svaigalų. (duomenys neskelbtini) benamis jiems nupirko vieną 0,7 litro talpos degtinės butelį ir 0,5 litro talpos dvi skardines alaus. Visi nuėjo prie (duomenys neskelbtini)kur (duomenys neskelbtini)visi vartojo alkoholį. Ten A. pradėjo konfliktuoti su A.. Lyg A. daugiau su ja kalbėjo ir A. tai nepatiko. Jos abi nuėjo (duomenys neskelbtini)o ji su A. ir E. pasiliko. Jos kalbėjosi apie 15 minučių, tačiau ką kalbėjo, ji nesiklausė. Po 15 min. jos vieną kitą ėmė plūsti. Akivaizdžiai matėsi, kad A. yra stipriai girta ir savęs nekontroliuoja. A. buvo labai susinervinusi. A. pradėjo trankyti A.. Smogė 2 - 4 kartus delnu per veidą. A. nesmogė A.. Ji atsistojo tarp merginų. A. bandė trenkti A., nes ši labai ją provokavo, bet pataikė jai delnu į veidą. To pasėkoje ji pati pradėjo mušti A.. Suėmė už plaukų ir nulenkė galvą, liepdama ramintis. Tuo metu smūgių nesudavė, ji tik mosikavo rankomis, bandė įdrėksti į kaklą, bandė suimti už kaklo. Jai atrodo, kad tuo metu A. smogė A. du kartus kumščiu į veidą ir nuėjo (duomenys neskelbtini)o ji pasiliko su A.. Bekalbant, ji smogė A. vieną kartą iš kumščio į veidą ir nuėjo (duomenys neskelbtini)Tada parėjo A. (duomenys neskelbtini)susirinkti savo daiktų, nes ten buvo jos kuprinė. Pasiėmusi daiktus, pastaroji kažkaip užkliuvo už A. ir (duomenys neskelbtini)Įkritusi ji ėmė rėkti, kad ji (duomenys neskelbtini)A. (duomenys neskelbtini)už tai, kad ji pasakė, kad ji ją(duomenys neskelbtini) įstūmė, spyrė vieną kartą koja į galvą. A. tuo metu ši (duomenys neskelbtini). Po spyrio krito ant žemės. Tada ji su A. nuėjo (duomenys neskelbtini)A. vėl sugrįžo (duomenys neskelbtini)A. atsisėdusi (duomenys neskelbtini)ėmė įrodinėti savo tiesas, kad ją kažkas prieš tai sumušė, kad ji sumušė. Tada ji A. spyrė į galvą ir ėmė žiauriai spardyti. Spyrė į galvą, visur, jai jau nebeįdomu buvo, kur spardė. Ją atitraukė A.. Kiek kartų suspyrė, nežino. Po sumušimo A. žiauriai drebėjo, vėmė. A. ji davė savo kailinius. Jos atsiprašinėjo. Kai A. pagerėjo, visi nuėjo (duomenys neskelbtini)A. išvažiavo, jai atrodo, su (duomenys neskelbtini). Kur išvažiavo, ji nežino, neklausė, nes jai buvo neįdomu. Pasiliko ji, A., E. ir A.. Norėjo važiuoti pas A. draugus. A.. klausė, ar pastaroji nori važiuoti kartu. A.. nenorėjo jos imtis. A. tiesiog atsakė, kad jau susitarė su mama. Jie išvažiavo (duomenys neskelbtini), o A. išėjo pėsčia. E. filmavo telefonu. Buvo filmuojama, kai A. trenkė A., kai A. (duomenys neskelbtini)ir, kai ji ją (duomenys neskelbtini)ir viskas. Tuos vaizdo įrašus E. parodė, jai nepersiuntė. (II t., b. l. 26-28); liudytojos G. V. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad A. R., g. (duomenys neskelbtini)yra jos dukra. 2021-10-29, apie 21.08 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino verkianti A., kuri papasakojo, kad buvo suspardyta bei (duomenys neskelbtini)Paklausus, kas ją sumušė, ji ėmė šaukti, ar ji nesupranta, kaip jai yra sunku. A. buvo tiesiog strese ir iš pradžių jai sakė, kad ją (duomenys neskelbtini)sumušė du nepažįstami jaunuoliai. Ji pati išbėgo iš namų ir bėgo (duomenys neskelbtini) pasitikti A.. A. sutiko einančią (duomenys neskelbtini). Pastaroji buvo šlapiais rūbais, veidas sudaužytas, ištinęs. Ant veido ir galvos srityje daugybiniai nubrozdinimai. A. skundėsi galvos svaigimu. Einant gatve, ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Ji suprato, kad A. yra įbauginta ir pasakoja ne tai, kas įvyko iš tikrųjų. A. išvežė į VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką, po ko buvo paguldyta į vaikų chirurgijos ortopedijos traumatologijos skyrių. Ten A. gulėjo 6 paras. Vėliau, po kelių dienų, A. savo tėvui D. R. papasakojo, kad buvo sumušta klasiokių A. S. ir A. P., o A. P. ir E. L. visą tai filmavo. Po to vaizdo įrašus paplatino, parodė A. klasės auklėtojai J. K.. Mano, kad ir viešoje erdvėje, nes po to draugė parašė A., ar tai ją ten (duomenys neskelbtini)sumušė. Po įvykio jos dukrai ėmė rašinėti abi merginos, sumušusios jos dukrą. Jos rašė, kad gaila, kas jai nutiko. Dėl minėto įvykio jos dukra patyrė didelius išgyvenimus, didelį stresą, pažeminimą, bijojo eiti į mokyklą, todėl jos ją perkėlė į kitą mokyklą, tai yra iš (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 183-186); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 38-43); 2021-11-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad J. P. pareikalavus pareigūnams pateikė nepilnamečio A. P.naudojamą mobilaus ryšio telefoną "(duomenys neskelbtini)I t., b. l. 60-61); 2021-11-10 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota A. P.naudojamo mobilaus ryšio telefono "(duomenys neskelbtini)apžiūra, į kompaktinį diską perkelti 4 vaizdo įrašai (I t., b. l. 64-73); 2021-11-10 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų perkeltų iš A. P.naudojamo mobilaus ryšio telefono "(duomenys neskelbtini)apžiūra, kuriame matosi nukentėjusiosios A. R. sumušimo faktas (I t., b. l. 75-83); 2021-11-11 savanorišku daiktų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad E. L. savanoriškai pateikė sūnaus E. L. mobilaus ryšio telefone rastus 7 vaizdo įrašus, kurie susiję su atliekamu tyrimu (I t., b. l. 101-105); 2021-11-23 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašu pateiktų E. L.apžiūra, kurioje užfiksuotas nukentėjusiosios A. R. sumušimo faktas. (I t., b. l. 106-108).

Padarytos nusikalstamos veikos objektas - žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Dėl LR BK 93 str. taikymo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. numatyta: „Nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“

A. S. anksčiau neteista, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino padarytą turtinę žalą, mokymosi įstaigoje charakterizuojama patenkinamai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad A. S. pasitaisys, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu.

Siekiant pataisyti kaltinamąją, jai skirtinos auklėjamojo pobūdžio priemonės.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji iki šiol nėra psichologiškai atsigavusi nuo patirto sukrėtimo, dvasinio, fizinio skausmo bei nepatogumų. Dėl patirtų sužalojimų A. R. teko gulėti ligoninėje, kas savaime sukelia nepatogumus.

Civilinio ieškovo atstovas D. R. teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį grindė tuo, jog nukentėjusioji po įvykio savaitę gulėjo ligoninėje, ant veido, šonų, kojos, buvo daug mėlynių. Dėl patirtų sužalojimų patyrė nepatogumus stovint, gulint. Po paleidimo iš ligoninės savaitę laiko negalėjo eiti į mokyklą. Įvykio metu patyrė galvos smegenų sukrėtimą. Po to įvykio dukra tapo jautresne, dirglesne. Iki to įvykio tokia nebuvo. Šiuo metu psichologinę būsena yra sunki, dėl patirtų sužalojimų šiuo metu lankosi pas psichologą. Fiziškai nukentėjusioji atsistatė maždaug per 10 dienų po įvykio. Po įvykio suprastėjo mokymosi pasiekimai, sutriko miegas.

Kaltinamoji pareikštą civilinį ieškinį pripažino iš dalies. Sutinka atlyginti neturtinę žalą iki 500 eurų.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, jo trukmę, sukeltus nepatogumus, sveikatos sutrikdymo mastą, atsiradusias psichologines problemas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose dėl civilinio ieškinio išsprendimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas, pateiktą civilinį ieškinį tenkina iš dalies. Nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteistina 1200 eurų neturtinė žala.

Dėl proceso išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nurodyta, kas sudaro proceso išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už suteiktas psichologo paslaugas sumokėjo – 194,61 Eur. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios A. S. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Dėl daiktų, dokumentų

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai byla:

- mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)paliktinas A. P.;

- 5 kompaktinės plokštelės paliktinos prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 4 d.,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą nutraukti, tuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. atleidžiant A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1d., 2 d. 1 p., 2p., skirti A. S. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant:

- būti namuose nuo 21:00 val. iki 6:00 val.;

- tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis užimtumo tarnyboje.

Iš A. S. priteisti A. R. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 105 str. pripažinti proceso išlaidomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas – 194.61 Eur, susijusias su apmokėjimu psichologui atliekant proceso dalyvių apklausas bei Šias išlaidas iš A. S. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

Daiktus, turinčius reikmės baudžiamajai byla nagrinėti:

- mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)palikti A. P.;

- 5 kompaktinės plokštelės palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas