Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-10-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-17721-955/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-13
Bylos Nr.
e2YT-17721-955/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10259-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-17721-955/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10259-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. P. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas J. J. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinės N. G. P. (toliau – palikėja), gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. P. ir suinteresuoto asmens R. P. tėvas J. J. P.. Po savo tėvo mirties pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 13-ąjį Notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir priėmė mirusiojo tėvo palikimą, tačiau paaiškėjo, jog J. J. P. po savo sutuoktinės, pareiškėjos mamos N. G. P. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Nekilnojamojo turto registre J. J. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjo tėvams gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mirus palikėjai N. G. P., jos palikimą sudarė ½ nekilnojamojo turto bei asmeniniai daiktai buvę gyvenamojoje vietoje – name. Palikimą po savo sutuoktinės mirties, pareiškėjo tėvas J. J. P. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – jis ir toliau naudojosi žemės sklypu bei jame esančiu nuosavu gyvenamuoju namu, kuriuo rūpinosi, jį tvarkė, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, taip pat prižiūrėjo ir disponavo. J. J. P., po N. P. mirties tvarkė visus likusius sutuoktinės N. P. asmeninius ir jų bendrus daiktus, dokumentus, pasirūpino sutuoktinės laidojimu, kapų priežiūra. Tai pagrindžia ir aplinkybė, jog J. P., 2012 m. minėtame žemės sklype, laikydamas jį savo nuosavybe, pasistatė garažą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paliktojo turto priėmimą valdyti. Turto bankas prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo R. P. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2022 m. rugsėjo 5 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas A. P. yra N. G. P., mirusios (duomenys neskelbtini) ir J. J. P., (duomenys neskelbtini) – sūnus. Jis po tėvo J. J. P. mirties priėmė palikimą paduodamas pareiškimą vietos notarui. Nekilnojamojo turto registre Jurgio J. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nors šis turtas registruotas J. J. P. vardu, tačiau įgytas santuokos metu, todėl priklausė N. G. P. ir J. J. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės Violetos Bagdanskienės išduotas liudijimas patvirtina, kad po N. G. P. mirties nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad J. J. P. ((duomenys neskelbtini).) po jo sutuoktinės N. G. P., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės N. G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė