Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. F. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam N. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. F., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi N. F. paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui 2 dienoms.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 4 d., jos pabaiga – 2018 m. sausio 6 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam N. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. F. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis N. F. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (65 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – tęsia darbinę veiklą, dirba būryje neapmokamus darbus, mokosi siuvėjo specialybės, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su motina ir žmona, drausmine tvarka nebaustas ir du kartus paskatintas. Tačiau vien individualaus socialinės reabilitacijos plano laikymasis savaime nereiškia, kad nuteistojo pažanga yra pakankama spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje.

Nuteistajam N. F. socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo sąlygos, gyvenimo stilius ir draugai. Ankstesni teisės pažeidimai yra kriminogeninis veiksnys, kurio nuteistasis, atlikdamas bausmę, negali pakeisti, tačiau tokio kriminogeninio veiksnio egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas aplinkybes, atskleidžiančias, ar nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, nekeldamas pavojaus kitiems visuomenės nariams, ir daugiau nenusikalsti. Šiuo atveju, N. F. asmenybę apibūdinančios aplinkybės – nesugebėjimas atskirti probleminių sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ne visų savo veiksmų pasekmių apgalvojimas, savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšio menkinimas – lemia išvadą, kad šiuo metu N. F. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas, net ir su intensyvia priežiūra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, siekiant eliminuoti nuteistajam būdingus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, todėl lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo N. F. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.