Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Gražina Kazilionienė Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-367-350/2013

2013 m. spalio 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. F. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-21 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas :

- pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir N. F. paskirta galutinė subendrinta trijų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. F. nuteistas už tai, kad 2011-12-31, apie 03.30 val., Panevėžyje, visuotinai pavojingu būdu – padegant, sunaikino svetimą turtą bei taip smurtaudamas sutrikdė žmonių sveikatą, o būtent: iš asmeninių paskatų, dėl pykčio ir pavydo, žinodamas, kad 2011-12-30 nukentėjusioji A. K. išvyko iš namų, tyčia, išdauždamas buto lango stiklą, įmetė į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kambarį butelį su degiu skysčiu-benzinu, tuo sukeldamas kambaryje gaisrą, tokiu būdu sunaikino svetimą, A. K., R. K. ir A. K. priklausantį turtą: langą 450 Lt vertės, sekciją 2500 Lt vertės, dvi sofas bendros 1400 Lt vertės, dormeo čiužinį 249 Lt vertės, kiliminę dangą 700 Lt vertės, kalėdinius papuošimus bendros 300 Lt vertės, 4 vnt. kėdžių 400 Lt vertės, 7 vnt. gėlių 200 Lt vertės, drabužius 2000 Lt vertės, dvi antklodes 150 Lt vertės, 4 vnt. pagalvių 200 Lt vertės, patalynę 200 Lt vertės, paveikslus 300 Lt vertės, televizorių 700 Lt vertės, žurnalinį staliuką 300 Lt vertės, DVD grotuvą 200 Lt vertės, pledą 150 Lt vertės, tapetus 400 Lt vertės, lubų plokštes 200 Lt vertės, užuolaidas 300 Lt vertės, karnizus 120 Lt vertės, duris 350 Lt vertės, viso sunaikino svetimo turto bendros 11769 Lt vertės bei A. K. ir R. K., buvusiems gaisro metu bute, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde keliamas išimtinai įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir jų vertinimo šiuo aspektu klausimas.

BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, t.y. jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra išimtinė teismo, priimančio baigiamąjį aktą byloje, prerogatyva, tačiau teismas privalo išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus.

Kolegija, patikrinusi bylą apeliacinio skundo ribose, neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmos instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pagal savo vidinį įsitikinimą išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų patikimumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą vadovaudamasis įstatymu ir logikos dėsniais.

Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad šioje byloje iš tikrųjų nėra jokių tiesioginių N. F. kaltės įrodymų, tačiau pažymėtina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste.

Kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. F. padarė jam inkriminuotas veikas. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai išdėstė sprendimo motyvus, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad šiuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 20 str. 1 d. ir 3 d. nuostatomis įrodymai baudžiamajame procese yra bet kokie įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šiuo aspektu įtariamo ar kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu asmens parodymai, jei jie gauti nepažeidžiant įstatymo, taip pat laikytini tokiais pat reikšmingumo prasme įrodymais kaip ir kitų proceso dalyvių (nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymai, kiti įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys.

Šioje byloje N. F., pasinaudojęs savo teise duoti parodymus, viso proceso metu savo kaltę neigė ir nurodė savo alibi kur ir su kuo jis buvo tuo metu kai buvo padegtas Kišonų butas, t.y. parodė, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo kitoje vietoje, todėl šie apelianto parodymai apylinkės teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais ir nuosprendyje įvertinti bylos įrodymų viseto kontekste.

Būtent pirmos instancijos teismo ištirtų bei nuosprendyje aptartų ir įvertintų įrodymų visetas – paties N. F., nukentėjusių A. K., A. K., R. K., liudytojų E. M., E. M., A. M., D. M., K. F., D. P., G. S., L. V. parodymai, duomenys, gauti įvykio vietos apžiūros metu, specialistų išvados, telefonų veikimo atitinkamose zonose analizė, telefoninių kontaktų analizė, vaizdo įrašuose esančių duomenų analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas turėjo motyvą kerštauti dėl nutrūkusių jo ir A. K. santykių, kad apelianto parodymai apie jo buvimo vietą nusikaltimo padarymo metu, o tuo pačiu ir juos patvirtinantys E. M. parodymai akivaizdžiai neatitinka tikrovės, kad K butas buvo padegtas įmetant į jį tokios pat rūšies butelį nuo alaus su benzinu, kokį butelį alaus betarpiškai prieš nagrinėjamą nusikaltimą N. F. įsigijo netoli Kišonų buto esančioje degalinėje, kur tuo pačiu metu įsigijo ir nedidelį kiekį benzino, kurį supylė į plastikinę talpą ir įsidėjo į savo automobilį.

Tokia pirmos instancijos teismo nuosprendyje neginčytinai nustatyta faktinių aplinkybių grandinė verčia daryti vienintelę logišką išvadą, kad būtent N. F. padarė jam inkriminuotą veiką – padegė svetimą butą, ko pasekoje buvo sutrikdyta ir jame buvusių asmenų sveikata.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamą nusikaltimą galėjo padaryti kiti, atsitiktiniai asmenys iš chuliganiškų paskatų, arba asmenys, paprašyti N. F. byloje esančių įrodymų viseto kontekste yra akivaizdžiai hipotetiniai, išdėstyti siekiant N. F. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to N. F. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu bei skyrė tinkamą bausmę.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 187 str. 2 d. numatytą veiką, gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas N. F. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytų veikų pavojingumą, jo asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. N. F. skundžiamas nuosprendis yra trečias, be to, jo atžvilgiu jau buvo taikytos nuteistojo teisinę padėtį lengvinančios įstatymuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau akivaizdu, jog tai nepadėjo apelianto atžvilgiu pasiekti BK 41 str.4 p. numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad kitus bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės savo rūšimi yra ir teisingos, ir teisėtos.

Nors savo trukme N. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės didesnės už sankcijose numatytus šios bausmės vidurkius, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį – padaryta veika didelio pavojingumo, gaisras sukeltas nakties metu, daugiabutyje, bei neigiamą apelianto asmenybę - teistas, baustas administracine tvarka, paskirtos bausmės negali būti laikomos per griežtomis. Subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes apėmimo būdu, švelnesnę bausmę apimant griežtesne bausme, apeliantui paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri atsižvelgiant į neigiamą apelianto asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei į tai, kad apeliantas baudžiamajam įstatymui nusižengė trečią kartą, paskirtos subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo N. F. apeliacinį skundą atmesti.