Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-12-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-6010-1148/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-07
Bylos Nr.
e2YT-6010-1148/2023
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02123-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Michail Volčkov
Pareiškėjas
N. N.
Suinteresuotas asmuo
R. N., A. W., L. J., T. N., A. N., V. N., Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6010-1148/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02123-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Michail Volčkov,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. N., A. W., L. J., R. N., T. N., A. N., V. N. ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. N. mirties jo palikimą priėmė jo sūnus N. N., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas T. N.. T. N. (duomenys neskelbtini) testamentu, registro Nr. 82, kurį patvirtino Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnas, saugoti testamentą priėmė Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Albina Radavičienė, testamento notarinio registro Nr. 9352 savo sūnui pareiškėjui N. N. paliko trijų kambarių butą, esantį aštuonių butų name, (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2023-10-03 išrašai patvirtina, kad palikėjo T. N. vardu yra registruotos nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. ir žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. Pareiškėjas dėl tėvo palikimo priėmimo į notarų biurą per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė, kadangi manė, jog jis savo aktyviais veiksmais įgyvendindamas palikėjo teises ir pareigas iki jo mirties, tokiais pat veiksmais išreiškė valią priimti palikimą ir po tėvo mirties. Pareiškėjas po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti nekilnojamąjį turtą - trijų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. bei kilnojamuosius daiktus - baldus, namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką ir kt. Nagrinėjamu atveju, veiksmai, patvirtinantys faktišką mirusiojo turto valdymo perėmimą, pasireiškia tuo, kad pareiškėjas nuo 2005 m. gyveno ir po tėvo mirties pasiliko gyventi trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduota pažyma apie asmens deklaruojamąją gyvenamąją vietą. Pareiškėjas iki šios dienos tvarko bei rūpinasi butu, dirba ir prižiūri žemės sklypus, moka mokesčius už elektros energiją, vandenį ir kt. Be kita ko, elektros energijos tiekėjas AB LESTO (vėliau UAB „Ignitis“) 2013-02-11 tiesiogiai su pareiškėju sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, o vandens tiekėjas UAB „Šilutės vandenys“ - 2016-01-04 sudarė geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Į bylą pateikiami paslaugų tiekėjų išduoti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas visą laiką po tėvo mirties vykdė mokėjimus už paslaugas, teikiamas buto, adresu (duomenys neskelbtini) , aptarnavimui. Mirusysis T. N., be pareiškėjo, turėjo dar septynis vaikus - A. W., L. J., R. N., V. N., A. N., T. N., R. N.. Mirusiojo T. N. sutuoktinė I. N. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono 1- ajame notarų biure sudarė vienašalį sandorį, pareikšdama, kad mirus jos sutuoktiniui T. N., įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė, nepradėjo turto faktiškai valdyti, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir paveldėjimo teisės liudijimo gauti nenori. Pažymi, kad I. N. mirė (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodo, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo T. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paliktojo turto priėmimą valdyti.

4. Suinteresuotiems asmenims R. N., A. W., L. J., R. N., T. N., A. N. ir V. N. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjos reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

10. Pareiškėjo teigimu, jis po tėvo T. N. mirties likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

11. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

12. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento.

13. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. N. ir I. N. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė vaikų, suinteresuotų asmenų A. W., L. J., R. N., V. N., A. N., T. N., R. N. bei pareiškėjo N. N.. T. N. mirė (duomenys neskelbtini), o I. N. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) T. N. buvo sudaręs testamentą, tačiau po jo mirties, registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Testamentu T. N. savo trijų kambarių butą esantį aštuonių butų name (duomenys neskelbtini). paliko savo sūnui N. N., gim. (duomenys neskelbtini). T. N. sutuoktinė I. N. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono 1- ajame notarų biure sudarė vienašalį sandorį, pareikšdama, kad mirus jos sutuoktiniui T. N., įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė, nepradėjo turto faktiškai valdyti, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir paveldėjimo teisės liudijimo gauti nenori.

15. Po T. N. mirties liko butas, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , žemės sklypai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., kilnojamieji namų apyvokos ir apstatymo daiktai, kiti asmeniniai daiktai. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas N. N. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) r. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po tėvo T. N. mirties pareiškėjas paliktu turtu rūpinosi, t. y. mokėjo mokesčius už elektrą (2023-09-04 „Ignitis“ pažyma, kad įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). nėra), taip pat su AB „LESTO“ (vėliau UAB „Ignitis“) 2013-02-11 sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, bei 2016-01-04 su UAB „Šilutės vandenys“ sudarė geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad visą laikotarpį nuo T. N. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad N. N. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl N. N. teisės paveldėti T. N. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

17. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, konstatuoja, kad po T. N. mirties (duomenys neskelbtini) jo sūnus N. N. priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sūnus N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Michail Volčkov